Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-04-29 · Civilinė byla Nr. e2-4111-962/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-29
Bylos Nr.
e2-4111-962/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00323-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Ieškovas
I. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas
Trečiasis asmuo
Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4111-962/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00323-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1; 3.4.5.2; 2.5.3.; 2.5.5; 2.1.2.4.11. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovei advokato padėjėjai A. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, trečiajam asmeniui Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei B. Z., dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 102-103) prašo panaikinti palikimo parėjimo valstybei liudijimą, išduotą 2017-08-17 Alytaus rajono 1- ojo notaro biuro notarės B. Z., į mirusios M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) turtą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po mamos M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nuo 2011 metų gyveno kartu su mama pastarajai priklausiusiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Mama mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi M. K. daugiau vaikų be ieškovės neturėjo, ji buvo vienturtė M. K. dukra ir po mamos mirties liko gyventi mamos bute, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savo, pagal galimybes, bandydama sumažinti po mamos mirties likusius įsiskolinimus, mokėjo komunalinius mokesčius. Po mamos mirties bute liko mamos daiktai – baldai, televizorius, šaldytuvas, 2 lovos, spinta, rūbai, kuriais ieškovė po mamos mirties naudojosi kaip savais daiktais. Kadangi ji buvo vienintelis M. K. artimas žmogus (dukra), žinodama, kad daugiau pretendentų į po M. K. mirties likusį turtą nebus, taip pat dėl teisinių žinių stokos, dėl socialinių įgūdžių nebuvimo, nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo, galvojo, kad mamos turtas ir taip jai atiteks. 2017-09-08 ieškovė gavo VĮ „Turto bankas“ pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad po jos mamos M. K. mirties likęs palikimas perėjo valstybei, dėl ko ji privalo atlaisvinti patalpas. Gavusi šį VĮ „Turto bankas“ pranešimą, ją ištiko šokas, negalėjo patikėti tuo, kad turtas, kuriuo naudojasi ir kurį valdė kaip savo beveik 4 (ketverius) metus po mamos mirties, perėjo valstybei. Nesuprato, dėl kokių priežasčių buvo raginama atlaisvinti jos mamai priklausiusį butą, kurį savo giliu įsitikinimu po mamos mirties valdė ir juo naudojausi kaip teisėta jo savininkė, todėl atsižvelgdama į itin sunkią savo finansinę padėtį kurį laiką nesikreipė teisinės pagalbos į kvalifikuotus teisininkus ir tik tuomet, kai sužinojo apie galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, 2018 m. birželio mėnesį kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, kur buvo priimtas sprendimas suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo.

Ieškovės atstovė advokato padėjėja A. I. ieškinį palaikė, pagrindė teisiniais argumentais, prašė tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta teismo šaukimu (1 t., b. l. 187-188), prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 191-192). Byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovės atstovui. Atsiliepime (1 t. b. l. 26-28, 191-192) atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nėra pateikta pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovė atliko nurodytus aktyvius veiksmus – tvarkė turtą, juo naudojosi, mokėjo už jį visus komunalinius mokesčius ar atliko kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Be to, faktas, kad kiti asmenys (šiuo atveju - valstybė, atstovaujama Turto banko) turėjo išlaidų, susijusių su mirusiojo palikimo priėmimu jau yra pagrindas abejoti, ar tikrai ieškovė valdė palikimą po patikėjos mirties kaip savo. Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį mirusios M. K. turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu ieškovė pateiktų papildomus įrodymus, kad būtų galima daryti išvadą, jog ieškovė atliko nurodytus aktyvius veiksmus – tvarkė turtą, juo naudojosi, mokėjo už jį mokesčius ar atliko kitus panašaus pobūdžio veiksmus bei jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad ieškovė priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, taip pat, jeigu ieškovė padengtų valstybės turėtas išlaidas, susijusias su mirusios M. K. turto administravimu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarautų reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinimui.

Trečiasis asmuo notarė B. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta teismo šaukimu (1 t., b. l. 189-190). Atsiliepimu (1 t., b. l. 118-119) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, kad 2017 m. liepos 24 d. Alytaus raj. 1 notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr.141/2017 į (duomenys neskelbtini) mirusios M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą. Paveldėjimo byla Nr.141/2017 baigta 2017 m. rugpjūčio 17 d. Palikimo priėmimo 3 mėnesių terminas yra nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kadangi nei vienas mirusiosios įpėdinis laike 3 mėn. nuo palikėjos mirties dienos į notarų biurą priimti palikimo nesikreipė, 2017 m. liepos 24 d. dėl palikimo priėmimo kreipėsi Valstybės įmonė Turto bankas, atstovaujanti Lietuvos Respubliką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 str.). 2017 m. liepos 24 d. Gyventojų registro išraše apie asmenį yra nurodyta mirusiosios dukra I. K., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. liepos 25 d. atlikus patikrą Gyventojų registre apie I. K. yra nurodyta, kad ji nedeklaravo gyvenamosios vietos, todėl nebuvo įmanoma jos informuoti apie tai, kad Valstybės įmonė Turto bankas kreipėsi dėl palikimo priėmimo Valstybės vardu. Visi palikėjos nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai byloje yra pateikti, palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas laikantis galiojančių įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės I. K. mama M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5, 7). I. K. vienintelė M. K. dukra (2 t., b. l. 17). 2017-08-17 Palikimo perėjimo valstybei liudijimu, valstybei perėjo turtas, kurio savininkas palikėja M. K. (1 t., b. l. 122-124). 2017-09-05 raštu VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į ieškovę dėl patalpų atlaisvinimo (1 t., b. l. 4). Kauno apylinkės teismas 2018-05-28 sprendimu už akių (1 t., b. l. 64-66), tenkindamas VĮ „Turto bankas“ ieškinį, nusprendė I. K. iškeldinti iš buto (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė duomenis apie valstybės patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu (1 t., b. l. 29-62, 67-93). Ieškovė pateikė duomenis apie mokamus komunalinius mokesčiu (2 t., b. l. 2-16). Ieškovė pateikė prašymą, iš kurio matyti, kad sutinka atlyginti valstybei jos turėtas išlaidas, susijusias su paveldimu turtu, prašo leisti mokėti dalimis (2 t., b. l. 18), pateikė duomenis apie gaunamas išmokas (2 t., b. l. 20-21).

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad po jos mamos M. K. mirties liko turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame abi su mama gyveno apie 2 metus dar ir iki jos mirties. Po mamos mirties, ji liko gyventi savo mamai nuosavybės teise priklausiusiame bute, jį prižiūrėjo ir juo rūpino kaip savo, pagal galimybes, bandydama sumažinti po mamos mirties likusius įsiskolinimus, mokėjo komunalinius mokesčius. Nurodė, jog būdama vienintele dukra, dėl teisinių žinių stokos, dėl socialinių įgūdžių nebuvimo, nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo. Sutinka atlyginti valstybei su palikimo priėmimu turėtas išlaidas. Tai, jog ieškovė M. K. buvo vienintelė dukra, patvirtina Gyventojų registro pažyma (2 t., b. l. 17). Ieškovė buvo nedeklaravusi savo gyvenamosios vietos, o tai sutrukdė notarei informuoti ieškovę apie tai, kad Valstybės įmonė Turto bankas kreipėsi dėl palikimo priėmimo Valstybės vardu (1 t., b. l. 120-121). Ieškovė nurodė, kad po jos mamos mirties liko mamos asmeniniai daiktai bei baldai – rūbai, spinta, lova, šaldytuvas, kuriais ji ėmė naudotis pati asmeniškai, t.y. iš esmės patvirtino, kad po M. K. mirties visą savo motinos paliktą turtą pradėjo valdyti kaip savo. Iš byloje surinktų įrodymų teismas turi pagrindą spręsti, kad I. K. po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą atliko aktyvius veiksmus – atvirai naudojosi mamos butu, pati jame gyvendama, naudodamasi mamos daiktais, siekdama paveldėtą turtą valdyti kaip savo. Kadangi ieškovė negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po savo motinos M. K. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

CK 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Turtą paveldėti valstybė gali tik tuo atveju, jei mirusioji neturi paveldėtojų arba jei giminės neketina turto paveldėti, o atsisako palikimo ir pan. Šiuo atveju byloje įrodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmos eilės įpėdinė I. K. per įstatymo nustatytą terminą aktyviais veiksmais priėmė savo motinos M. K. palikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 5. 3 straipsnio 1 dalį paveldėtojai šaukiami paveldėti tą dieną, kai atsiranda teisė paveldėti. Aptartos teisės turinys – paveldėtojo galimybė priimti palikimą ar jo atsisakyti. Paveldėjimo teisė reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti šią teisę. Minėta, teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (LAT 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 3K-3-152/2006). Tokios nuostatos atitinka teisinio apibrėžtumo principą, nes, minėta, kitų asmenų teisė paveldėti gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu įpėdiniai, kurių teisė paveldėti atsiranda palikėjo mirties dieną, palikimo nepriima. Palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti, įgyvendinamas per reikšmingus faktus, pavyzdžiui, mokesčių mokėjimą, naudojimąsi turtu ir kt. (CK 5. 51 straipsnis 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė priėmė palikimą CK 5. 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau nesiėmė veiksmų, kad jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kadangi I. K. priėmė savo motinos M. K. palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nebuvo CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Esant šioms aplinkybėms 2017 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės B. Z. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas negaliojančiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad ieškovė I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugpjūčio 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės B. Z., registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Petrokienė