- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- 2YT-8617-894/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03471-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- viešajai įstaigai „Respublikinė Kauno ligoninė“, viešajai įstaigai „Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras“, Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos gyventojų
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. pareiškimo suinteresuotiems asmenims – viešajai įstaigai „Respublikinė Kauno ligoninė“, viešajai įstaigai „Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras“, Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. vasario 17 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog: 1. 1986 m. balandžio 24 d. pareiškėjas V. J. Sovietų Sąjungos (sovietinės Rusijos imperijos) vykdomos Lietuvos Respublikos okupacijos ir aneksijos sąlygomis buvo priverstas simuliuoti psichinę ligą, gultis į Žiegždrių psichoneurologinę ligoninę ir joje būti iki 1986 m. liepos 1 d. ne dėl ligos, o dėl atsisakymo okupacijos ir aneksijos metu tarnauti okupacinėje Sovietų Sąjungos (sovietinės Rusijos imperijos) armijoje bei nenorėdamas būti įkalintu dėl savo politinių įsitikinimų; 2. Žiegždrių psichoneurologinėje ligoninėje nuo 1986 m. balandžio 24 d. iki 1986 m. liepos 1 d. pareiškėjas V. J. Sovietų Sąjungos (sovietinės Rusijos imperijos) vykdomos Lietuvos Respublikos okupacijos ir aneksijos sąlygomis buvo ne „gydomas“, o priverstinai kankinamas dėl savo antiokupacinių, antisovietinių, antikolonijinių, antirusiškų įsitikinimų, dėl atsisakymo okupacijos ir aneksijos sąlygomis tarnauti priešo ginkluose pajėgose; 3. Žiegždrių psichiatrijos ligoninė 1986 m. liepos 1 d. pareiškėjui V. J. nustatė neteisingą diagnozę - vangios formos paranoidinio tipo šizofreniją. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, tikslu gauti asmens, nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.
Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, jog nustatomi tik tokie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, ir, nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę.
Pagal CPK 444 - 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, tikslu gauti asmens, nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą. Asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo pagrindai ir tvarka nustatyti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas apibrėžia Nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokas ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56. Teismų praktika. 2005, 24). Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 3 straipsnyje nurodytos nuo okupacijų nukentėjusių asmenų grupės: 1) okupacinių režimų politiniais ar kilmės motyvais represuoti asmenys: a) politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys; b) tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys; c) perkeltieji asmenys; d) kiti represuoti asmenys; 2) buvę beglobiai vaikai; 3) Afganistano karo dalyviai; 4) kiti nukentėję asmenys. Minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodyti nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pripažįstami asmenys, kurie: 1) okupacinių režimų buvo įkalinti, ištremti, nutremti arba kuriems dėl politinių ar kilmės motyvų kitokiais būdais buvo atimta laisvė; 2) okupacijų metais dėl okupacinio režimo represinių ir kitų struktūrų bei okupavusių valstybių slaptųjų tarnybų veiksmų yra suluošinti, praradę sveikatą ar turtą; 3) prievarta paimti į okupavusių valstybių karinius dalinius arba priverstiniams darbams; 4) persekioti dėl politinių motyvų; 5) dėl politinių ar kilmės motyvų negalėjo įgyti mokslo cenzo arba dirbti pagal specialybę; 6) dėl okupacinių režimų struktūrų veiksmų patyrė kitokią žalą.
Pareiškėjui prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktas, kad pareiškėjas buvo priverstas simuliuoti psichinę ligą, gultis į Žiegždrių psichoneurologinę ligoninę ir joje būti iki 1986 m. liepos 1 d. ne dėl ligos, o dėl atsisakymo okupacijos metu tarnauti Sovietų Sąjungos armijoje bei nenorėdamas būti įkalintu dėl savo politinių įsitikinimų, teismo manymu, nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, jo pagrindu neatsiras pareiškėjo siekiamos įgyti teisės, nes Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme nenumatyta galimybė asmenį, sąmoningai simuliavusį ligą, siekiant išvengti karinės tarnybos, pripažinti nukentėjusiuoju. Priešingai, nukentėjusiuoju gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuris prievarta buvo paimtas į okupavusių valstybių karinius dalinius arba priverstiniams darbams.
Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Žiegždrių psichoneurologinėje ligoninėje nuo 1986 m. balandžio 24 d. iki 1986 m. liepos 1 d. pareiškėjas V. J. Sovietų Sąjungos (sovietinės Rusijos imperijos) vykdomos Lietuvos Respublikos okupacijos ir aneksijos sąlygomis buvo ne „gydomas“, o priverstinai kankinamas dėl savo antiokupacinių, antisovietinių, antikolonijinių, antirusiškų įsitikinimų, dėl atsisakymo okupacijos ir aneksijos sąlygomis tarnauti priešo ginkluose pajėgose. Atkreiptinas dėmesys, kad prašomas nustatyti juridinis faktas prieštarauja aukščiau paminėtam (kad pareiškėjas simuliavo psichinę ligą, t. y. galimai sąmoningai, savo noru, buvo hospitalizuotas psichoneurologinėje ligoninėje). Be to, Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad politiniais kaliniais pripažįstami asmenys, dėl politinių motyvų neteisėtai priverstinai gydyti psichiatrinėse gydymo įstaigose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, jo pagrindu neatsiras pareiškėjo siekiamos įgyti teisės, nes politiniu kaliniu pripažįstamas toks asmuo, kuris dėl politinių motyvų neteisėtai priverstinai gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose, o ne asmuo sąmoningai siekęs būti patalpintas į psichiatrinę gydymo įstaigą.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Žiegždrių psichiatrijos ligoninė 1986 m. liepos 1 d. pareiškėjui V. J. nustatė neteisingą diagnozę - vangios formos paranoidinio tipo šizofreniją. Pažymėtina, jog sveikata – tai asmens fizinė ir dvasinė būsena. Įvertinti žmogaus sveikatos būklę, organų funkcijos sutrikimus ir diagnozuoti ligą gali tik sveikatos priežiūros įstaigos specialistai. Paranoidinio tipo šizofreniją gali diagnozuoti tik profesionalus gydytojas – psichiatras. Pažymėtina, kad reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – neteisingai nustatytą diagnozę, negali būti laikomas savarankišku bylos dalyku. Tai faktinė aplinkybė, kurios (ne)egzistavimo klausimas yra įrodinėjamas CPK 178 straipsnyje numatyta tvarka. Minėta aplinkybė gali būti nustatinėjama atliekant retrospektyvinę teismo psichiatrinę ekspertizę ir gali būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad minėti pareiškimo 1 ir 2 punktuose įvardinti prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškimo 3 punkte įvardintas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas laikytinas faktine aplinkybe, kuri galėtų būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Vadovaujantis nurodytais motyvais pareiškimą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 115 str. 2 d., 135 str., 137 str. 2 d. 1 p., 2 p., teismas
nutaria:
pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – viešajai įstaigai „Respublikinė Kauno ligoninė“, viešajai įstaigai „Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras“, Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, atsisakyti priimti.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.