Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartis

institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjai Jolantai Kvietkauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo išdavimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

6. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja L. N. ir G. N. yra nepilnamečio vaiko V. N. tėvai (b. l. 7). Pareiškėja ir G. N. išsituokę (b. l. 8, 17-18). (duomenys neskelbtini) G. N. mirė (b. l. 9). Po G. N. mirties liko paveldimo turto – piniginės lėšos t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vnt. pensijos kaupimo sąskaitoje UAB „Swedbank investicijų valdymas“ (b. l. 13). G. N. turėti įsiskolinimai sudaro (duomenys neskelbtini) Eur sumą (b. l. 26-27).

Dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo

7. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju, šie veiksmai turėjo būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

9. Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

10. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

11. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. G. N. mirė (duomenys neskelbtini). Su pareiškėja buvo išsituokęs, pareiškėja tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad po santuokos nutraukimo su G. N. nebendravo, jokių ryšių nepalaikė, apie jo mirtį sužinojo ne iš karto. Pastarąsias aplinkybes patvirtina VTAS išvados duomenys (b. l. 14). Apie tai, kad po buvusio sutuoktinio mirties yra likę paveldimo turto pareiškėja sužinojo 2022 m. balandžio 11 d., kuomet į ją kreipėsi VTAS. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės neabejotinai įtakojo tai, kad pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo, kaip nepilnamečio vaiko atstovės pagal įstatymą, teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjo mirties, būtų paveldėję kiti byloje dalyvauti suinteresuotais asmenimis neįtraukti asmenys, byloje nėra.

12. Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja objektyviai negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, todėl teismas priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, pripažįsta svarbiomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsnis).

13. Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po G. N. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnis).

Dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

14. Pareiškimu taip pat prašoma išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po G. N. mirties, nepilnamečio vaiko V. N. vardu.

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad po G. N. mirties liko paveldimo turto – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vnt. pensijos kaupimo sąskaitoje UAB „Swedbank investicijų valdymas“. Tačiau mirusysis turėjo skolų. Jo atžvilgiu buvo vykdoma 12 vykdomųjų bylų, bendras įsiskolinimo dydis sudaro (duomenys neskelbtini) Eur sumą. Akivaizdu, kad mirusiojo skoliniai įsipareigojimai viršija palikimo vertę.

16. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju būtina atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai apie mirusiojo atžvilgiu vykdomus išieškojimus bei jam priklausančio turto vertę ir apimtį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl teismas sprendžia, jog mirusiojo G. N. turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko V. N. teises ir interesus, todėl pareiškėjos prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-5-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti.

Atnaujinti L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Leisti L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po jos tėvo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama, tačiau ji įsiteisėja kartu su nutarties dalimi, kuria atnaujinamas terminas priimti palikimą.