Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą dėl nuteistajam M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai) 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. gegužės 15 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus (toliau – Probacijos skyrius) teikimas dėl nuteistajam M. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme, nes nuteistasis M. B. neįvykdė teismo jam skirto įpareigojimo per 11 mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiajam D. V. – iš 3 000 Eur atlyginta tik 800 Eur žala.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą tenkinti.

Prokuroras prašė teikimą tenkinti, nors nuteistasis vykdė kitus jam skirtus įpareigojimus, tai yra dalyvavo elgesio pataisos programos užsiėmimuose, administracine tvarka baustas nebuvo, nėra įtariamas padaręs naują nusikalstamą veiką, tačiau nukentėjusiajam žalos neatlygino.

Teismo posėdžio metu nuteistasis M. B. pripažino, jog padarė teikime nurodytą pažeidimą. Nurodė, kad vienerius metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam buvo mokamas 800 Eur darbo užmokestis, už kelis mėnesius darbo užmokestis jam išmokėtas nebuvo, todėl pagalvojo, kad žalą išieškojo antstolis. Nukentėjusysis vykdomąjį raštą dėl žalos atlyginio vykdymui perdavė antstoliui. Kai dirbo, 400 Eur iš jo darbo užmokesčio išieškodavo antstolis. Be to, turėjo sumokėti jam paskirtas baudas. Su nukentėjusiuoju susitarimo dėl žalos atlyginimo pasirašę nebuvo. Nuo sausio mėnesio nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, jo materialinė padėtis sunki. Kovo mėnesį patyrė rankos traumą, negalėjo dirbti. Žada įsidarbinti, žalą atlyginti, todėl prašo teikimo netenkinti. Nukentėjusiajam atlygino 800 Eur žalos, be to dalį žalos išieškojo antstolis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius kontroliuoja nuo 2024 m. birželio 5 d. Asmuo 2024 m. birželio 13 d. supažindintas su bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe, sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas. 2024 m. birželio 13 d. sudarytas individualus bausmės vykdymo priežiūros planas. Nuo 2025 m. nuteistasis M. B. registruojasi Užimtumo tarnyboje. Nuo 2024 m. liepos 19 d. iki 2025 m. kovo 5 d. baigė elgesio pataisos programos ciklą: elgesys-pokalbis-pasikeitimas. 2025 m. gegužės 14 d. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu M. B. nėra įtariamas padaręs naują nusikalstamą veiką. Administracine tvarka nebaustas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių (Žin., 2012, Nr. 4-108).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo politiką, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Iš tiesų, ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu.

Nuteistasis M. B. turėjo suprasti jam nustatyto įpareigojimo reikšmę bei jo nesilaikymo pasekmes. Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad probuojamasis M. B. netinkamai vykdė teismo jam paskirtą įpareigojimą per 11 mėnesių nukentėjusiajam atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą – 3 000 Eur. Nuteistasis atlygino dalį žalos – 800 Eur, teismo posėdžio metu patikino, jog prieš tai dirbo, bet už 2024 metų rugsėjo - gruodžio mėnesius negavo atlyginimo, todėl išėjo lauk iš darbo, o dabar nuo rytojaus ruošiasi įsidarbinti ir likusią dalį žalos atlygins. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius kreipėsi į teismą su tokio pobūdžio teikimu dėl M. B. pirmą kartą. Iš bylos duomenų matyti, kad kitas bendrąsias probuojamojo pareigas nuteistasis iš esmės vykdo, baigė elgesio pataisos programos ciklą. Įvertintina ir tai, kad duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus ar administracinius nusižengimus nuteistojo atžvilgiu nėra gauta. Iš to, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis M. B. piktybiškai ir sistemiškai vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes bei surinktus duomenis, sprendžia, kad patenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą, būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi nuteistojo M. B. padarytas pažeidimas nelaikytinas tokiu, kad būtų galima konstatuoti, jog jis vengia atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, ir keisti ją areštu. Esant aptartai situacijai, Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimo dėl M. B. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu (bylos Nr. 1- 47-729/2024) paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.