Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui Vitalijui Karpukui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. U. (L. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato prevencijos poskyrio tyrėjo Vyganto Puzono (toliau – pareigūnas) 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 10-15-AT1-503 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. lapkričio 20 d. L. U. (toliau – pareiškėjas) pateikė pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viršininkui, kuriuo prašė jo kaimynę M. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį už savavaldžiavimą, kadangi ji savavališkai, be pareiškėjo sutikimo, naudoja elektrinį vandens siurblį vandeniui iš bendro naudojimo šulinio pakelti, kurio keliamas triukšmas trukdo pareiškėjui miegoti.

2012 m. gruodžio 12 d. pareigūno nutarimu, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu pareigūno nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla M. K. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pagal ATPK 188 straipsnį (savavaldžiavimas) administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Tačiau nagrinėjant savavaldžiavimo bylas, numatytas ATPK 188 straipsnyje, būtina atriboti administracinės ir kitų rūšių teisinės atsakomybės klausimus, kadangi pagrindas taikyti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą pagal ATPK 188 straipsnį atsiranda tik tada, kai faktinės bylos aplinkybės (pažeidimo subjektyvinė pusė, pažeidimo mastas bei piktybiškumas, savavališkų veiksmų pobūdis ir pan.) rodo didesnį pažeidimo pavojingumo laipsnį, nors įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymas ir nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams.

Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo bei nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas ir M. K. nesutaria dėl jiems dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo tvarkos. Šios nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę pareiškėjo ir M. K. konflikto dėl gyvenamojo namo priklausinio – bendro naudojimo šulinio, prigimtį. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl M. K. veiksmų, naudojant elektrinį vandens siurblį vandeniui iš bendro naudojimo šulinio pakelti, 2011 m. kovo 23 d. įsiteisėjusiu nutarimu (ATP byla Nr.II-340-121/2011) konstatavo, kad ji turi teisę naudoti šulinyje elektrinį vandens siurblį, tačiau naudodamasi šuliniu, negali varžyti kitų gyvenamojo namo bendrasavininkių teisės naudotis šuliniu. Kadangi pareiškėjas nenurodo jokių kitų, išskyrus elektrinio vandens siurblio naudojimo faktą, aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. K. savo veiksmais kaip nors varžo pareiškėjo teisę naudotis šuliniu, jos veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip savavališki. Pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad M. K. po jai palankaus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo pakeitė elektrinį vandens siurblį kitu, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi ginčo esmės ji nekeičia, o atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi šuliniu tvarka tarp bendratučių nenustatyta, pažeistų teisų naudotis šuliniu gynimo principus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Todėl M. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, įvykio ir sudėties.

M. K. veiksmuose taip pat nėra ir pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnyje, įvykio ir sudėties. Pagal ATPK 183 straipsnį (viešosios rimties trikdymas) atsako tas, kas šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, sutrikdo viešąją rimtį.

Taigi, pagal ATPK 183 straipsnį atsako asmuo, kuris savo veiksmais, keliančiais triukšmą, sutrikdo viešąją rimtį. Techniškai tvarkingo techninio įrenginio, naudojamo pagal paskirtį, veikimo garsas negali būti pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnyje, dalyku, o jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad elektrinis vandens siurblys yra techniškai netvarkingas, pareiškėjas nepateikė.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. K., naudodama pagal paskirtį elektrinį vandens siurblį, padarė pažeidimus, numatytus ATPK 188 ar 183 straipsniuose, todėl pareigūnas, priimdamas ginčijamą nutarimą, pagrįstai nusprendė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl naikinti pareigūno nutarimą L. U. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. U. (L. U.) skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato prevencijos poskyrio tyrėjo Vyganto Puzono 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 10-15-AT1-503, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla M. K. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.