Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui (pareiškėjui) L. U., administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. U. (L. U.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Vilniaus miesto 4 policijos komisariato (PK) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo (administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo – M. K.) ir

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4 PK (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, Institucija) 2010-05-06 buvo gautas L. U., gyv. (duomenys neskelbtini) g. 10-2, Vilniuje, pareiškimas dėl kaimynės M. K., gyv. (duomenys neskelbtini) g.10-1, Vilniuje, veiksmų (b.l.32).

Išnagrinėjusi šį pareiškimą, Institucija 2010-06-11 nutarimu Nr.10-15-S-3558 nutarė nepradėti ATP bylos teisenos, kadangi patikrinimo metu, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, nustatyta, kad bendro naudojimo kieme šulinys neužrakintas. M. K. veiksmuose pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 188 straipsnyje, sudėties, nenustatyta (b.l.32).

Vilniaus miesto 4 PK 2010-06-12 vėl buvo gautas L. U. pareiškimas dėl kaimynės M. K. veiksmų, kuriame jis nurodė, kad kaimynė savavališkais veiksmais sugadino bendro naudojimo šulinį, esantį kieme prie namo (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje (b.l.31).

Išnagrinėjęs šį pareiškimą, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4 PK 2010-07-15 nutarimu Nr.10-15-S-4190 nutarė nepradėti ATP bylos teisenos, kadangi patikrinimo metu buvo nustatyta, jog bendro naudojimo šulinys buvo labai susidėvėjęs ir reikalavo remonto, tačiau L. U. atsisakė remontuoti jį bendrai su kaimyne, pareiškęs, jog šuliniu jis nesinaudoja, šulinys jam nereikalingas, todėl 2006 metais M. K. kapitaliai suremontavo šulinį iš savo lėšų, įrengiant vandens siurblį, kadangi dėl didelio susidėvėjimo buvo neįmanoma naudoti veleną. M. K. taip pat paaiškino, jog šiuo metu šulinys yra neužrakintas, L. U. gali juo naudotis, įstatęs veleną arba įrengęs savo siurblį. Vilniaus miesto 4 PK 2010-07-15 nutarimu Nr.10-15-S-4190 konstatavo, kad M. K. veikoje jokio teisės pažeidimo nenustatyta, nes bendro naudojimo šulinys buvo suremontuotas, o ne sugadintas, kliūčių L. U. įrengti šulinyje savo siurblį arba veleną nėra (b.l.31).

L. U. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT), kuris 2010-09-30 nutarimu jo skundą patenkino, Vilniaus miesto 4 PK 2010-07-15 nutarimą Nr.10-15-S-4190 panaikino, ATP bylą grąžinant Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4 PK papildomam bylos aplinkybių tyrimui ir tinkamam veikos kvalifikavimui. Teismas konstatavo, kad L. U. skundo aplinkybės dėl bendro naudojimo šulinio nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištirtos, nesurinkti visi reikšmingi įrodymai. Tiek L. U., tiek ir M. K. šias aplinkybes aiškina skirtingai, t.y. L. U. palaiko teismui ir Vilniaus miesto 4 PK pateiktuose skunduose išdėstytus argumentus, teigdamas, kad kaimynė M. K. savavališkai sugadino jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį bendrą naudojimo šulinį, tuo tarpu M. K. teismo posėdyje patvirtino 2010-07-13 paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad šulinys nebuvo sugadintas, o suremontuotas savo lėšomis, kadangi, jai pasiūlius, L. U. atsisakė jį bendrai remontuoti, ir užrakintas. Šiuo metu šulinys nėra užrakintas. Tyrimo metu prieštaravimai jų paaiškinimuose pašalinti nebuvo, nagrinėjant įvykio aplinkybes, L. U. apklaustas nebuvo, buvo remiamasi tik jo rašytiniu prareiškimu; nebuvo nustatinėjami liudininkai, galintys patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes, nors tyrėjos I. G. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patikrinimo metu nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilnius, bendro naudojimo šulinys nebuvo užrakintas, jame tvarkingai įrengtas vandens siurblys, tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, fotonuotraukomis ir pan. Teismo posėdžio metu L. U. pateikė nuotrauką, kurioje matyti, kad šulinys yra užrakintas. Taigi, aplinkybės nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos, nebuvo surinkti visi reikšmingi įrodymai, neapklaustas skundą padavęs asmuo, nenustatyti asmenys, galintys patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes, nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp L. U. ir M. K. pateiktų versijų, o skundžiamas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos priimtas išimtinai remiantis M. K., teismo vertinimu, asmens suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimais, kurie taip pat nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis (b.l.27-30).

Vykdydamas VAAT 2010-09-30 nutarimą, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4 PK, atlikęs papildomą tyrimą ir pakartotinai išnagrinėjęs L. U. pareiškimus dėl kaimynės M. K. veiksmų, 2010-12-27 priėmė nutarimą Nr. 10-15-S-7744 nepradėti ATP bylos teisenos. Nutarime nurodyta, kad, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, buvo nustatyta, kad bendro naudojimo kieme šulinys neužrakintas. L. U. paaiškino, jog keletą metų šuliniu nesinaudojo, paskutinį kartą pirko šuliniui trosą 2002 m., tada šulinys buvo tvarkingas, tačiau nuo to laiko juo nesinaudojo, pats asmeniškai nematė, koks veleno susidėvėjimas buvo tuo metu, kai kaimynė M. K. jį pakeitė vandens siurbliu, ar velenas buvo supuvęs, ar ne, L. U. pasakyti negalėjo. M. K. paaiškino, kad minėtas šulinys 2006 metais buvo labai susidėvėjęs ir reikalavo remonto, tačiau L. U. atsisakė jį remontuoti bendrai su kaimyne, pareiškęs, jog šuliniu jis nesinaudoja, šulinys jam nereikalingas, todėl 2006 metais M. K. kapitaliai suremontavo šulinį iš savo lėšų, įrengiant vandens siurblį, kadangi dėl didelio susidėvėjimo neįmanoma buvo naudoti veleną, o kaimynas šuliniu nesinaudojo. M. K. paaiškino, jog po remonto šulinį užrakino ir L. U. atidavė rakto kopiją. Apie tai, kad L. U. rakto nebeturi ir dėl to negali naudotis bendru šuliniu, M. K. paaiškino nieko nežinanti, t.y. tyčios apriboti L. U. teises ji neturėjo. L. U. paaiškino, jog rakto neprašė dėl to, kad santykiai su kaimyne labai įtempti. 2010-12-27 nutarimu Nr. 10-15-S-7744 konstatuota, kad M. K. veikoje jokio teisės pažeidimo nenustatyta, nes bendro naudojimo šulinys buvo suremontuotas, o ne sugadintas. Papildomo patikrinimo metu duomenys apie tai, jog šulinys neužrakintas, pasitvirtino (b.l.15).

Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) gatvės name Nr. 10, Vilniuje, gyvena jis ir M. K. Bendrame kieme yra visiems minėto namo butų savininkams priklausantis šulinys. Dar 2006 m. M. K. spyna užrakino šio šulinio dureles. Vėliau ji savavališkai demontavo šulinio veleną, kurio pagalba išgaunamas gėlas vanduo, įrengė jame vandens siurblį ir tuo atėmė iš pareiškėjo galimybę gauti gėlo vandens (pareiškėjo bute įrengtas vandentiekis, tačiau jau antri metai, kai jis dėl viršutinio buto Nr. 3 vandentiekio avarinės būklės neveikia). Tokiais veiksmais M. K. savavališkai, t.y., neteisėtai, sugadindama bendrosios dalinės nuosavybės objektą (kiemo statinį), suvaržė pareiškėjo nuosavybės teises. Pirmasis nutarimas buvo priimtas 2010-07-15. Skundžiamas Vilniaus miesto 4 PK 2010-12-27 nutarimas Nr. 10-15-S-7744 praktiškai niekuo nesiskiria nuo ankstesnio panaikinto nutarimo. Jį priėmusi pareigūnė neįvykdė VAAT nurodymų, nepašalino nurodytų tyrimo trūkumų. Skundžiamame nutarime pareigūnė vėl remiasi vien tik M. K. paaiškinimais, nenurodydama, kodėl atmetami pareiškėjo parodymai. Pareigūnė laiko, kad M. K. ne sugadino, o suremontavo šulinį, tačiau tokią išvadą patvirtinančių objektyvių faktinių duomenų ji nesurinko ir nepateikė. Byloje nenustatyta, kas atliko tokį šulinio „remontą", šis asmuo neapklaustas, siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų šulinio velenas buvo tiek susidėvėjęs, kad jį reikėjo pašalinti. Po tokio šulinio „remonto" pareiškėjas, nesuremontavęs jo ir vėl neįrengęs jame anksčiau buvusio veleno ar elektros siurblio, t.y. neinvestavęs į šį daiktą savo lėšų, juo naudotis pagal paskirtį nebegali. L. U. teigimu, jis, kaip bendrasavininkis, leidimo atlikti tokį bendroje nuosavybėje esančio daikto „remontą", kaip to reikalauja Civilinis kodeksas (CK), nedavė. Tai rodo M. K. veiksmų, kuriais buvo sugadintas ir jam priklausantis daiktas, savavališkumą. Tokiu būdu M. K. yra padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 188 ir 50³ straipsniuose (b.l.1-2).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

1) L. U. 2010-05-05 skundu, kad bendrame kieme (duomenys neskelbtini) g. Nr. 10, Vilniuje, yra visiems jų namo butų savininkams priklausantis šulinys. Dar 2006 m. M. K. metaline spyna užrakino šio šulinio dureles ir atėmė iš L. U. galimybę gauti gėlo vandens (L. U. bute įrengtas vandentiekis, tačiau jau keletą mėnesių jis dėl avarinės viršutinio buto Nr. 3 būklės neveikia). Tokiais veiksmais M. K. savavališkai, t.y. neteisėtai varžo L. U. nuosavybės teises. Pats nuimti spynos jis negali, nes santykiai su M. K. yra labai įtempti. L. U. nurodė, kad nuimdamas spyną, ją sugadintų ir būtų M. K. apkaltintas jai priklausančio turto gadinimu. Dėl to prašo Institucijos įsikišimo patraukiant M. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį už savavaldžiavimą (b.l.36);

2) M. K. 2010-06-07 paaiškinimu, kad bendro naudojimo šuliniu L. niekada nesinaudojo, bet ji žino, kad šulinys buvo uždarytas prieš daug metų, o L. turėjo raktą nuo šulinio spynos. Apie tai, kad jis raktą pametė ar kažkur padėjo, M. K. nieko nežinojo, jis su ja nekalba dėl neaiškių priežasčių. Apie tai, kad L. U. reikalingas raktas, ji nieko nežinojo, tačiau artimiausiu metu ji spyną nuo šulinio nuims. Ji tikrai nenori sudarinėti jokių kliūčių L. U. naudotis šuliniu. Jis galėjo jai apie tai pasakyti, bet nieko nepasakė (b.l.37);

3) Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4 PK Prevencijos grupės (PG) tyrėjos I. G. 2010-06-07 tarnybiniu pranešimu, kad, tikrinant L. U. 2010-05-06 pareiškimą dėl kaimynės M. K. veiksmų, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, nustatyta, kad bendro naudojimo kieme šulinys neužrakintas. M. K. veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėties, nenustatyta, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena nepradėta (b.l.38);

4) L. U. 2010-06-12 skundu Vilniaus miesto 4 PK, kuriame jis nurodė, kad dar 2006 m. M. K. užrakino bendrą šulinį ir atėmė jam galimybę gauti gėlo vandens. Anksčiau L. U. tai nerūpėjo, nes jo bute įrengtas vandentiekis, tačiau jis jau keletą mėnesių dėl avarinės būklės nebeveikia. Todėl priėjimas prie šulinio L. U. yra reikalingas. Paaiškėjo, kad šulinys yra išardytas, iš jo išmestas velenas su trosu ir kibiru, įdėtas vandens siurblys. Name, be L. U., gyvena tik M. K. Tai reiškia, kad šulinį išardė arba ji, arba jos nurodymu kiti asmenys. M. K. tai padarė savavališkai, tuo pažeisdama jo teises, sugadindama ir jo nuosavybę. Dėl to prašo patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188, 50³ straipsnius, įpareigoti ją atstatyti sugadintą šulinį (b.l.33);

5) M. K. 2010-07-13 paaiškinimu, kad prieš daug metų (apie 2006 m.), šulinyje esantis velenas sugedo, sulūžo ir supuvo dėl to, kad jis šulinyje buvo įrengtas prie 40 metų ir šuliniui reikėjo kapitalinio remonto. Todėl ji pasiūlė L. U., bendrasavininkiui ir kaimynui, sutvarkyti šulinį per pusę, bet jis kategoriškai atsisakė, pasakęs, jog šulinys jam nereikalingas. Todėl M. K. viena, už savo lėšas sutvarkė šulinį, įdėjo siurblį. Šiuo metu šulinys yra neuždarytas, Leonidas laisvai gali juo naudotis - jeigu nori, gali įsistatyti savo siurblį, jeigu nori, gali įsistatyti veleną. M. K. tam neprieštarauja, o jei jis sumokės jai pusę išlaidų už sutvarkytą šulinį, tai ji leis naudotis ir savo siurbliu (b.l.34);

6) Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4 PK PG tyrėjos I. G. 2010-07-14 tarnybiniu pranešimu, kad, tiriant L. U. 2010-06-12 pareiškimą dėl kaimynės M. K. veiksmų, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, nustatyta, kad bendro naudojimo kieme šulinys neužrakintas, jame yra tvarkingai įrengtas vandens siurblys. M. K. veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 188 str. arba 50³ str., sudėties nenustatyta, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena nepradėta (b.l.35);

7) šulinio ramsčio (??), elektros rozetės, vamzdžio, vandens siurblio, dangčio (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, fotonuotraukomis (b.l.16, 17, 18);

8) L. U. 2010-12-16 paaiškinimu, kad jų kieme yra bendras šulinys, kur M. įsitaisė sau vandens siurblį, o veleną nuėmė. Anksčiau L. U. tuo šuliniu nesinaudojo, tačiau nuo 2010 metų pavasario atsirado poreikis naudotis šuliniu, todėl jis aptiko, kad veleno nėra. Koks velenas buvo, jis nežino, nes kelis metus šuliniu nesinaudojo. Paskutinį kartą gramainę į šulinį jis pirko 2002 metais. Šulinys buvo tvarkingas. Nuo to laiko jis šuliniu nesinaudojo, jo nematė (b.l.19);

9) M. K. 2010-12-23 paaiškinimu (b.l.20).

Minėta, kad pareiškėjas mano, jog M. K. veikoje yra pažeidimų, numatytų ATPK 188 ir 50³ straipsniuose, požymių.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. K. atžvilgiu nebuvo pradėta pasirėmus ATPK 250 str. 1 d. 1 punktu (administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties).

Dėl kaltinimo pagal ATPK 188 str.

ATPK 188 straipsnyje nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Kaip galima spręsti iš L. U. skundų 4 PK bei teismui turinio, M. K. savavaldžiavimas pasireiškė tuo, kad ji savavališkai užrakino bendro naudojimo šulinį, dėl ko buvo suvaržytos L. U., kaip šulinio bendrasavininkio, teisės juo naudotis. Teismas tokius veiksmus laiko savavaldžiavimu, nes gyvenamojo namo bendrasavininkių teisės naudotis šuliniu, kuris yra šio gyvenamojo namo priklausinys, yra lygios ir negali būti varžomos kitų asmenų veiksmais ar neveikimu. Jei M. K. manė, kad dėl jos asmeninio siurblio saugumo ar kitų sumetimų šulinį geriau rakinti, ji turėjo pasirūpinti, kad kiti bendrasavininkiai galėtų į šulinį patekti negadindami svetimos spynos.

L. U. teisme teigė, kad šulinys buvo užrakintas dar 1994-1996 metais, kai į jų namą įsikėlė gyventi K. ir šulinyje pastatė siurblį. Tokią poziciją iš dalies patvirtina ir ATP byloje Nr. II-1415-562/2010 (b.l.32) esantis 4-jam PK rašytas L. U. 2005-09-07 skundas, kad M. K. 2005-08-02 užrakino bendrą šulinį. M. K. taip pat teigė, kad šulinį užrakino 2005m., grįžę iš Kamčiatkos. L. U. neneigia, kad nuo 2010m. balandžio mėnesio šulinys neberakinamas. Iš to darytina išvada, kad M. K. savavaldžiavimas, pasireiškęs savavališku užrakinimu bendro naudojimo šulinio, prasidėjo 2005m. rugpjūčio mėnesį ir tęsėsi, anot paties pareiškėjo, iki 2010m. balandžio mėnesio. Tad šis M. K. padarytas pažeidimas kvalifikuotinas kaip trunkamasis.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra sureguliuoti ATPK 35 straipsniu, kurio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 85, 185(2), 193(2), 209, 209(1), 209(2), 209(3), 209(4), 209(5), 209(6), 210, 214(11) straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

L. U. apie savavališką šulinio užrakinimą tapo aišku vėliausiai 2005 m. rugpjūtį. Iš to darytina išvada, kad 2010-06-12 skundo padavimo metu buvo praėję senaties terminai M. K. patraukti atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundą dėl M. K. savavaldžiavimo buvo padavęs laiku – 2005-09-07, tačiau iš prijungtos ATP bylos neaišku, ar 4-sis PK dėl šio skundo priėmė ir kokį sprendimą. Jeigu 4 PK dėl skundo nepriėmė jokio sprendimo ar priėmė sprendimą M. K. atsakomybėn netraukti, jis turėjo būti nuginčytas teisme. Aplinkybė, kad 2010 m. pareiškėjui vėl atsirado poreikis naudotis šuliniu ir jis vėl pradėjo rašyti skundus, nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti senaties termino eigos pradžią, kaip nuo 2005m. rugpjūčio.

Iš pasakyto darytina išvada, kad skundžiamo Institucijos nutarimo dalis, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. K. atžvilgiu pagal ATPK 188 str. nebuvo pradėta pasirėmus ATPK 250 str. 1 d. 1 punktu, yra neteisėta, todėl naikintina, nes administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. K. atžvilgiu pagal ATPK 188 str. turėjo būti nepradėta ar nutraukta pasirėmus ATPK 250 str. 1 d. 7 punktu (kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai).

Dėl kaltinimo pagal ATPK 50³ straipsnį.

ATPK 50³ straipsnyje nustatyta, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Tad šio teisės pažeidimo objektyvioji pusė pasireiškia ne bet kokiu, o tyčiniu turto sunaikinimu ar sužalojimu, kuriuo tikslingai siekiama nukentėjusiajam padaryti mažesnės, nei žymi, žalos. Aptariamu atveju M. K. atliktą šulinio remontą, demontuojant, jos teigimu, susidėvėjusį veleną, įrengiant atramas šulinio stogeliui, nėra pagrindo laikyti tyčiniu turto sunaikinimu ar sužalojimu. Pareiškėjas pats neneigia iki pat 2010 metų, kuomet jis pamatė dingus veleną, grandinę ir kibirą, šulinio technine būkle nesidomėjęs, nežinąs, kada tiksliai buvo nuimtas šulinio velenas, šulinio pats neremontavęs, nors jis, jo paties teigimu, eksploatuojamas nuo jo gimimo, t.y. nuo 1958 metų. Teismas laiko tikėtina M. K. nurodytą aplinkybę, kad aplaužytą, dalinai nulūžusį veleną jie rado po 5 ar 3 metų pertraukos (2005 m.) sugrįžę gyventi į Lietuvą, nes, jiems negyvenant Lietuvoje, šulinys buvo nerakinamas. Tad toks bendro turto sutvarkymas nesudaro pagrindo M. K. taikyti atsakomybę pagal ATPK 50³ straipsnį, tad M. K. veiksmuose tokiu būdu sutvarkius šulinį nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio. Byla šioje dalyje nutrauktina ATPK 250 str. 1d. 1 punkto pagrindu.

Ginčai dėl naudojimosi bendru turtu, jo remonto tarp bendrasavininkių pagal Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso tvarka gali būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 3 punktą, teismas turi teisę panaikinti nutarimą ir bylą išspęsti pats iš esmės, jei priimant nutarimą, buvo netinkamai pritaikytas įstatymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 3 p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato 2010-12-15 nutarimą Nr. 10-15-S-7744 nepradėti ATP bylos teisenos.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos M. K. atžvilgiu pagal ATPK 188 straipsnį nepradėti pasirėmus ATPK 250 str. 1 d. 7 punktu.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos M. K. atžvilgiu pagal ATPK 50³ straipsnį nepradėti pasirėmus ATPK 250 str. 1 d. 1 punktu.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.