- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-2959-852/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12947-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- R. B., I. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. B., I. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir atsakovės J. B. priešieškinį ieškovams R. B., I. B. dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų AB Luminor Bank.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. B., I. B. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. B. (toliau – atsakovė), trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų AB Luminor Bank (toliau – trečiasis asmuo), kuriuo prašė iškeldinti atsakovę iš buto su jai priklausančiais daiktais, priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
2. Atsakovė 2018-07-12 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti tarp šalių sudarytą gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį su teise išpirkti perėmus paskolos grąžinimo įsipareigojimus (toliau – sutartis) dėl ieškovų kaltės, taikyti restituciją, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovų nekilnojamam turtui – areštą butui. Motyvuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovės pagal sutartį sumokėtos piniginės lėšos beveik penkis kartus viršija buto kainą, ieškovai ieškiniu nori šį butą pasiimti natūra ir prašo iškeldinti atsakovę, todėl kyla pardavimo/ perleidimo grėsmė ir būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba visiškai tapti neįmanomas. Atsakovė 2018-09-26 taip pat pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti prevencines laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t. y. kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas pirmosios instancijos teisme, apriboti ieškovams buto valdymo teisę – priverstinai ribojant teisę turėti aukščiau minėtą turtą savo žinioje, draudžiant daryti tam turtui (butui) fizinį ir ūkinį poveikį ir naudojimosi teisę, naudoti turto naudingąsias savybes, gauti iš jo pajamų ir vaisių ar kitos naudos, perduodant jį saugoti bei mokėti mokesčius atsakovei.
3. Trečiasis asmuo prašė atsakovės priešieškinį nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančią medžiagą, prašė trečiąjį asmenį pašalinti iš bylos, nes teismo sprendimas jokioms trečiojo asmens teisėms ir pareigoms įtakos neturės ir negali turėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-28 nutartimi atsisakė tenkinti atsakovės reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad byloje bus sprendžiamas klausimas dėl atsakovės iškeldinimo iš minėto buto bei nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės ieškovų naudai (pagal ieškinio reikalavimus) bei šalių sudarytos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo (pagal 2018-08-07 pateikto patikslinto priešieškinio reikalavimus). Šalies reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti susiję su bylos esme, t. y. reikalavimais, pareikštais ieškiniu (priešieškiniu, pareiškimu). Teismas konstatavo, kad byloje atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas, nes atsakovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo, kuris būtų palankus atsakovei, įvykdymui ar jo apsunkinimui. Pažymėjo, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymo, kadangi tuo atveju, jei atsakovės patikslintas priešieškinis būtų patenkintas, ginčo šalių sudaryta panaudos sutartis būtų nutraukta ir taikyta restitucija.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų LR CPK 145 str. 1 d. 1 p., taikymo. Skunde nurodė, kad atsakovės ieškovams pagal sutartį sumokėta pinigų suma yra didelė, viršijanti buto kainą, ieškovai ieškiniu nori šį butą pasiimti natūra ir prašo iškeldinti atsakovę, todėl kyla pardavimo / perleidimo grėsmė ir būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba visiškai tapti neįmanomas. Ieškovai stengiasi visomis įmanomomis priemonėmis kuo skubiau iškeldinti atsakovę, sudaro neįmanomas gyvenimo sąlygas ir tuomet planuoja skubos tvarka butą parduoti. Ieškovai neturi jokių lėšų ir jeigu priešieškinis būtų patenkintas, atsakovė liktų be lėšų ir buto. Atsakovės prašymas tiesiogiai susijęs su ieškiniu ir su priešieškinio reikalavimais. Paskolos grąžinimas siejamas tiesiogiai su butu, nes paskola grąžinta būtent už šį butą, o ieškovai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdo ir akivaizdžiai ieško motyvų negrąžinti 55 400 Eur atsakovei ir pasiimti butą.
Atsiliepimas
6. Ieškovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė neprašė areštuoti ieškovams nuosavybės teise priklausantį butą, atsakovės prašymas buvo taikyti prevencines laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t. y. kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas pirmosios instancijos teisme, apriboti ieškovams buto valdymo teisę. Mano, kad arešto taikymas ieškovams priklausančiam butui, reikštų būtų išėjimą už prašymo ribų. Teigia, kad turto arešto aspektu atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Atsakovė pateikė prašymą taikyti prevencines laikinąsias apsaugos priemones, o patikslintu priešieškiniu reikalaujama nutraukti tarp šalių sudarytą panaudos sutartį bei taikyti restituciją. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su priešieškiniu reiškiamais reikalavimais, kadangi prašomos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Apeliacinės bylos dalyku yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonė nėra susijusios su priešieškinio reikalavimais dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo ir tokių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalės užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismas taip pat pažymėjo, jog patikslintu priešieškiniu atsakovė nereiškė materialaus pobūdžio reikalavimų, susijusių su ieškovams priklausančio buto nuosavybės teisėmis. Įvertinus nurodytus motyvus dėl priešieškinio reikalavimų sąsajos nebuvimo su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl apribojimų ieškovų turtui taikymo.
9. Nepagrįsti atsakovės skundo motyvai dėl ieškovų veiksmų, kad ieškovai stengiasi visomis įmanomomis priemonėmis kuo skubiau iškeldinti atsakovę, sudaro neįmanomas gyvenimo sąlygas ir tuomet planuoja skubos tvarka butą parduoti, ko pasėkoje atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti visiškai neįmanomu. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir pagrįstumą, neįrodė grėsmės teismo sprendimo, kuris būtų palankus atsakovei, įvykdymui ar jo apsunkinimui, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ieškovų atžvilgiu. Atsakovės nurodomi argumentai dėl ieškovų siekio kuo skubiau ją iškraustyti iš buto ir minėtą butą skubos tvarka perleisti arba parduoti yra deklaratyvaus pobūdžio, nesant juos patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo jais vadovautis.
10. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei gavus papildomus įrodymus (CPK 12 straipsnis), ji bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
11. Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas dėl byloje nustatytų faktų ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsisakyti pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovams.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. B. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.