Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R.A. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R.A. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteistas laisvės atėmimo bausme aštuoneriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš R.A. E. priteista Valstybinei ligonių kasai – 1585,38 Lt gydymo išlaidų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 3288,13 Lt išlaidų.

Iš R.A. E. priteista mnukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. E. – 966 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R.A. E. nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 10 d., apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas G. E. mažiausiai vieną smūgį kumščiu į veidą ir mažiausiai šešiolika smūgių medine lazda į liemenį, rankas, kojas ir kitas kūno vietas, padarė nukentėjusiajai daugybinius sužalojimus, t. y. poodines kraujosruvas dešinio skruosto, dešiniosios krūties srityje, abiejų alkūnių srityse, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, abiejų šlaunų, blauzdų srityse, kairio riešo srityje, muštinę žaizdą kairėje alkūnėje, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimą, dešinio sėdinkaulio, dešinio šlaunikaulio gumburo, I-o kryžmens slankstelio skersinės ataugos lūžimą, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimą su III-V šonkaulių lūžimais, kairės plaštakos IV-V pirštų proksimalinių pirštakaulių lūžimą, pilvo sumušimą su retroperitonine (užpilvaplėvine) kraujosruva, dėl ko dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas su III-V šonkaulių lūžimais davė ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, o retroperitoninė kraujosruva supūliavo ir tapo sepsio šaltiniu, dėl to išsivysčius sepsiniam šokui, dauginių organų disfunkcijai vyraujant ūmiam inkstų funkcijos nepakankamumui bei kairės plaštakos IV-V pirštų ir abiejų kojų gangrenai, nukentėjusiajai buvo amputuotos galūnės, tokiu būdu G. E. buvo sunkiai suluošinta ir prarado didelę dalį – daugiau nei 30 proc. bendro pastovaus darbingumo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė R.A. E. apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. E. apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam R.A. E. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pagrįsta išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas priteisė iš nuteistojo 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 966 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. E., 1585,38 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai ir 3288,13 Lt išlaidų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosiosios instancijos teismo priteista 100 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo R.A. E. priteisė 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus ir juos aptarė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų vertinti kitaip ir su jais sutinka. Bylos duomenimis, nukentėjusiajai G. E. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji tapo visam gyvenimui neįgali, neteko 80 proc. darbingumo, jai amputuotos abi kojos; nukentėjusioji dėl to patyrė ir patiria ne tik fizinę negalią, bet ir dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją bei nepatogumus, būdama jauno amžiaus tapo neįgali. Šie padariniai atsirado dėl tyčinio smurtinio nusikaltimo. Padariniai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta nusikalstama veika, dėl patirtos politraumos ir sunkios būklės nukentėjusioji ilgą laiką buvo gydoma ligoninėje, o išsivysčius sepsiniam šokui, jai buvo amputuotos abi galūnės. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai G. E., neprieštarauja CK 6.250 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams, jis nustatytas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. įvertinus nukentėjusiosios G. E. patirto sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, tai, kad nukentėjusiosios transportavimui reikalinga speciali transporto ptiemonė, jos turėtų galimybių praradimą, įvykusius asmeninio gyvenimo esminius pasikeitimus. Iš nuteistojo nukentėjusiajai priteista suma neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė ir neviršija teismų praktikoje už analogiškas nusikalstamas veikas priteistinų neturtinės žalos atlyginimo ribų.

Nuteistasis R.A. E. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmės paskyrimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas gali koreguoti paskirtą bausmę tik tuo atveju, kai ji yra aiškiai per švelni arba aiškiai per griežta.

R.A. E. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kuria sukelti sunkūs padariniai – nukentėjusioji neteko 80 proc. darbingumo, jie neatstatomi. Byloje nenustatyta R.A. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, nuteistasis praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sutuoktinės sužalojimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, R.A. E. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skyrė bausmę, kurios dydį nustatė vieneriais metais didesnį negu įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R.A. E. bausmę, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam R.A. E. paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, ją švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R.A. E. apeliacinį skundą atmesti.