Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-03-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-2356-919/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-2356-919/2014Nutarimas · 2014-03-30Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-682-383/2014Nutartis · 2014-06-27Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-8035-660/2014Nutartis · 2014-10-03Kauno apylinkės teismas
  4. ATP-1152-319/2014Nutartis · 2014-11-13Kauno apygardos teismas
  5. A2.13.-9653-358/2014Nutartis · 2014-12-01Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-03-30
Bylos Nr.
A2.6.-2356-919/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01925-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pažeidėjas
T. J.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2356-919/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01925-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. kovo 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J., jo atstovei pagal įgaliojimą I. J., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2014-03-08, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidus, važiuodamas atbuline eiga jo nesustabdė ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę bei ją apgadino. Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 234 p. ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga švelniai atsirėmė į kitą automobilį. Išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį, ant automobilio apgadinimų nepamatė. Pažiūrėjo į kitą automobilį ir pamatė porą įbrėžimų. Paklausė pro šalį ėjusios moters, ar ji žino, kas yra automobilio savininkas. Ji atsakė, kad ne. Tada įėjo į pirmąją šalia stovėjusio namo laiptinę, paskambino į duris dešinėje, tačiau durų niekas neatidarė. Susijaudinęs nežinojo ką daryti, grįžo į automobilį ir toliau tęsė kelionę. Po kokių 3-4 val. grįžo, pastatė automobilį gretimame kieme, pasižiūrėjo, ar kas yra prie automobilio, tačiau nieko nebuvo. Kadangi jau buvo vakaras, nusprendė ryte vykti į policiją ir pasakyti, kas įvyko. Tačiau to padaryti nespėjo, ryte atvyko į namus policijos pareigūnai. Pareigūnams kaltę pripažino, papasakojo kaip viskas įvyko. Sužinojo, kas yra automobilio savininkas, jo atsiprašė, gailėjosi, atlygino padarytą žalą. Jie kartu buvo nuvykę į policijos nuovadą atsiimti pareiškimo, bet pareigūnas nesutiko grąžinti pareiškimo. Pripažįsta, kad padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., gailisi, tačiau nepripažįsta, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia, t.y. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Liudytojas J. M. paaiškino, kad 2014-03-08 ryte jo sutuoktinė, žiūrėdama per langą, pastebėjo, kad sujudėjo jo automobilis, tačiau signalizacija neįsijungė, kažkoks asmuo vaikščiojo aplink jo automobilį. Jis išėjo į kiemą, bet asmuo jo nepastebėjo, tuo metu jis sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Jis spėjo užsirašyti nuvažiuojančio automobilio numerį. Iškvietė policijos pareigūnus, užregistravo įvykį. Kitą dieną T. J. buvo pas jį atėjęs, atsiprašė, atlygino padarytą žalą, todėl pretenzijų jam neturi. Jie kartu buvo nuvykę į policijos nuovadą atsiimti pareiškimo, bet pareigūnas to padaryti neleido. Automobilis buvo apgadintas nežymiai.

Liudytojas S. K. nurodė, kad teismas gali remtis jo tarnybiniu pranešimu. Paaiškino, kad nukentėjusysis su pažeidėju buvo atvykę į policijos nuovadą, norėjo atsiimti pareiškimą. Bet jau buvo įregistruotas įvykis, duomenys suvesti, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Todėl jau buvo vėlu atsiimti pareiškimą. T. J. geranoriškai paaiškino įvykio aplinkybes, viską suprato, žinojo ir minėjo, kad ieškojo nukentėjusiojo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė pagal įgaliojimą I. J. nurodė, kad T. J. pripažįsta, kad padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tačiau jis nepadarė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nežymiai apgadinus kitą automobilį, jis iš įvykio vietos skubiai nepasišalino, apie 30 minučių buvo įvykio vietoje, klausė kieme buvusio asmens, ar šis žino, kam priklauso automobilis, buvo įėjęs į šalia esančio namo laiptinę, skambino į pirmo aukšto buto duris, tačiau jam nepavyko rasti automobilio savininko. Iš įvykio vietos išvažiavo, nes skubėjo į medicinos įstaigą aplankyti giminaičio. Po poros valandų jis grįžo į įvykio vietą, per naktį automobilį paliko įvykio vietoje. Kai su juo susisiekė policijos pareigūnai, jis geranoriškai paaiškino eismo įvykio aplinkybes, neneigė sukėlęs eismo įvykį, nemėgino išvengti atsakomybės. Sužinojęs, kam priklauso automobilis, susisiekė su nukentėjusiu asmeniu, jo atsiprašė ir atlygino padarytą žalą. Visgi pripažinus T. J. kaltu dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, atstovė prašo atsižvelgti į T. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemonę tiek jis tiek jo mama gali netekti darbo, ir, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimų faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 2), tarnybiniais pranešimais (b.l. 3, 4), paaiškinimais (b.l. 5, 6), fotolentelėmis (b.l. 9-11), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 12), kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo pripažino. Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad T. J. 2014-03-08, apie 12.00 val., S. Žukausko g. 4, Kaune, vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidus, važiuodamas atbuline eiga jo nesustabdė ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę bei ją apgadino, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Kelių eismo taisyklių 232 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. KET 234 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklės.

T. J. nurodė, kad susidūrimą jautė ir išlipęs pamatė, kad nežymiai apgadino stovinti automobilį, tačiau tyčios pasišalinti iš įvykio vietos jis neturėjo, mėgino rasti apgadinto automobilio savininką, vėliau grįžo į eismo įvykio vietą, ketino kitą rytą apie įvykį pranešti policijai. Taigi T. J. suvokė savo pareigą, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiajam ir nesant galimybės įvykio vietoje užpildyti eismo įvykio deklaraciją pranešti apie įvykį policijai ir laukti jos atvykstant, tačiau, vienašališkai įvertinęs šio įvykio metu kilusių padarinių dydį, iš šio eismo įvykio pasišalino, nesulaukęs automobilio savininko ir nepranešęs apie įvykį policijai, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad gailisi padaręs pažeidimus, atlygino pažeidimu padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Dėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. taikymo

Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju T. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. traukiamas už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos.

T. J. iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jis tai padarė ne piktybiškai vengdamas atsakomybės, o neteisingai supratęs savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą. Sukėlęs eismo įvykį mėgino rasti apgadinto automobilio savininką – klausė šalia buvusios moters, skambino į greta esančio namo pirmo aukšto buto duris. Išvažiavęs iš eismo įvykio vietos, po keleto valandų grįžo ir automobilį paliko netoliese. Teismas pažymi, kad pats eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai t. y. padaryta nežymi žala, pažeidėjas žalą atlygino, nukentėjusysis pretenzijų T. J. neturi. Tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Be to, pareiškėjas, pasitraukdamas iš eismo įvykio, nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. T. J. anksčiau už analogiškus pažeidimus baustas nėra, taigi jis nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, T. J. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą T. J., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus T. J. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ATPK 130 straipsnyje numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

T. J. prašo jam skirtiną administracinę nuobaudą leisti sumokėti lygiomis dalimis, kadangi gauna nedideles pajamas, nekilnojamojo turto, kurį galėtų realizuoti, neturi, todėl visos sumos sumokėti iš karto negali.

Teismas, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d.).

Teismas daro išvadą, jog patenkinus pažeidėjo prašymą ir jam skirtinos baudos sumokėjimą leidus sumokėti dalimis, administracinei nuobaudai keliami tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., bus pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str., 313 str. 3 d., teismas,

nutarė:

T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nubausti jį:

pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt (vieno šimto litų) bauda;

pagal ATPK 130 str. 1 d., ir taikant ATPK 30¹ str.– 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę administracinę nuobaudą T. J. paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Baudos sumokėjimą išdėstyti 2 (dvejiems) metams, kas mėnesį mokant po 125 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus), įmokas sumokant iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos, pirmąją įmoką sumokant iki 2014-05-31.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Įmokos už administracinę baudą sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, įmokos kodas – 6030.

Įspėti, kad nesumokėjus įmokų šios nutarties rezoliucinėje dalyje nustatyta tvarka, pavėlavus sumokėti ar nepateikus įmokos sumokėjimą patvirtinančio dokumento teismui, visas baudos išieškojimas nukreipiamas priverstiniam išieškojimui, išieškojimą vykdymo procese atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis