- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-25
- Bylos Nr.
- 2SA-39-464/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- I. R.
- Skolininkas
- I. R.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio D. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis D. S..
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
pareiškėjas I. R. 2010-04-30 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su skundu (b.l. 1-2), kuriuo prašė pripažinti antstolio D. S. veiksmus neteisėtais ir panaikinti visus antstolio patvarkymus, kurių pagrindu buvo išieškotos pareiškėjo lėšos. Nurodė, jog 2010-04-23 sužinojęs apie tai, kad 2010-04-21 antstolis tiesioginio debeto būdu nurašė iš pareiškėjo sąskaitų skolą ir vykdymo išlaidas. Tvirtino iki tol jokių procesinių dokumentų iš antstolio negavęs.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis D. S. atsiliepimu į pareiškėjo I. R. skundą prašė šį skundą atmesti (b.l.9-10). Paaiškino, kad antstolio kontoroje 2010-03-31 buvo gauta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartis Nr. 2-4486-643/2010 dėl 1000 Lt išieškojimo iš I. R. G. P. naudai. Pareiškėjui (skolininkui) ne kartą buvo bandyta įteikti raginimą, tačiau skolininkas piktybiškai nieko neįsileidžia ir jokio registruoto pašto nepriima. Skolininko sutuoktinė bei (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininkas taip pat atsisakė priimti procesinius dokumentus. Iš to seka, kad skolininkui I. R. raginimas buvo įteiktas tinkamai (CPK 123 str. 3 d., 124 str. 2 d.). Įvykdžius teismo sprendimą, vykdomoji byla Nr. 0032/10/00542 baigta, todėl skolininkui buvo išsiųstas pasiūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, kuris taip pat liko neįteiktas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-05-31 nutartimi (b.l. 21-22) pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolių veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas remdamasis vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais pripažino, kad antstolis pažeidė procesinį reikalavimą tinkamai įteikti raginimą šioje vykdomojoje byloje: antstoliui nepavykus įteikti raginimo skolininkui asmeniškai, antstolis turėjo galimybę įteikti raginimą viešo paskelbimo būdu (CPK 660 str.). Tačiau ir įteikiant raginimą viešo paskelbimo būdu skolininkas taip pat nebūtų asmeniškai informuotas apie vykdomąjį dokumentą. Esant tokioms aplinkybėms teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais, konstatavo, kad 1000 Lt skola šiuo metu jau išieškota (vykd. b.l. 39), todėl antstolio procesinių dokumentų (patvarkymų), kuriais remiantis antstolis vykdė priverstinius vykdymo veiksmus ir išieškojo skolą, nepanaikino. Skundo dalį dėl vykdymo išlaidų teismas taip pat laikė nepagrįsta, pripažinęs, kad jas išieškodamas antstolis įstatymų reikalavimų nepažeidė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. R. atskiruoju skundu (b.l. 25-29) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-31 nutartį panaikinti. Visų pirma nurodo, kad teismas neinformavo jo apie bylos nagrinėjimą, neišsiuntė jam antstolio atsiliepimo, tuo pažeisdamas CPK 42 str. 1 ir 2 dalis, 116 ir 122 straipsnių nuostatas – jo teisę žinoti bylos medžiagą, teikti įrodymus, teikti prašymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus, prieštarauti antstolio argumentams, gauti teismo procesinius dokumentus. Antra, teismas, suklaidintas antstolio, kad jo priimta vykdyti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-03-08 nutartis yra įsiteisėjusi, nors ji yra apskųsta apeliacine tvarka, nesprendė klausimo dėl šios bylos privalomo sustabdymo iki atskirojo skundo dėl 2010-03-08 išnagrinėjimo. Trečia, jis negalėjo vykdyti 2009-12-30 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo trukdyti vandens tiekimą G. P., kadangi jam priklausančiose patalpose nėra inžinerinių tinklų, patenkančių į G. P. patalpas, o jis vandens netiekia ir negali įtakoti vandens tiekimo. Ketvirta, antstolio nepranešimas apie vykdymo procesą buvo esminis proceso pažeidimas, sukėlęs jam žalą, nes antstolis be pagrindo išieškojo iš jo vykdymo išlaidas, kurių būtų išvengta, jeigu teismo nutartį būtų vykdęs pats. Mano, kad antstolis sąmoningai vengė teikti jam pranešimus, klaidingai teismui nurodė jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nors žinojo, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), o nurašydamas lėšas iš jo sąskaitos kaip baudą ir vykdymo išlaidas, šias lėšas pasisavino. Skundžiamoje teismo nutartyje nenurodoma, kokiomis normomis vadovavosi teismas konstatuodamas, kad antstolio procesiniai dokumentai nenaikintini. Penkta, jo skundo esmė ta, kad jokio pagrindo vykdymui nebuvo, nes nėra teismo sprendimo, t.y. teisėto pagrindo vykdymo procesui pradėti. Teismas pats sau prieštarauja dėl CPK 660 str. taikymo, nurodydamas, kad šiam ginčui galima vadovautis ir CPK 604 str. nuostatomis, kuris netaikomas, kai yra CPK 660 str. nurodytos aplinkybės. Šešta, antstolis negalėjo priimti vykdyti nutarties, kad ši nėra vykdomasis dokumentas, ir kad nutartis pateikta asmens – R. P., kuris nei pagal įgaliojimą, nei pagal įstatymą tokios teisės neturi. Septinta, antstolis neteisėtai (be pagrindo) gaudamas ir paviešindamas vykdomojoje byloje duomenis apie jį ir jo šeimos narius, pažeidė duomenų apsaugos įstatymą, suplanavo klastoti ir klastojo vykdomąją bylą, t.y. padarė baudžiamąjį nusikaltimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neperžengiant apeliaciniu (atskiruoju) skundu apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, taip pat absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas pareiškėjo I. R. skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą, visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad vykdomoji byla yra užbaigta, o patvarkymas dėl jos užbaigimo nėra kvestionuojamas, t.y. priėmęs pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio D. S. vykdomojoje byloje Nr.32-542/2010 priimtų patvarkymų, susijusių su piniginių lėšų areštu ir jų pervedimu į antstolio depozitinę sąskaitą, panaikinimo, neatsižvelgė į antstolio atsiliepime įvardintus argumentus, jog vykdomoji byla yra jau užbaigta, įvykdžius teismo sprendimą, o tai neabejotinai patvirtina ir pačios vykdomosios bylos duomenys, netaikė pareiškimo (skundo) trūkumų pašalinimo instituto ir šį skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo iš esmės.
Bylos medžiagos bei Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2010-03-31 antstolis D. S. priėmė vykdyti vykdytiną dokumentą – tuo metu jau įsiteisėjusią Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-03-08 nutartį (CPK 584 str. 2 p., 586 str. 1 d. 1 p., 588 str.) dėl 1000 Lt baudos iš skolininko I. R. išieškotojos G. P. naudai (vykd. b.l. 4). Procesinis terminas atskirajam skundui dėl 2010-03-08 nutarties paduoti I. R. buvo atnaujintas tik 2010-05-12 Vilniaus m. 2-ijio apylinkės teismo nutartimi (šio teismo c.b. Nr. T2-4486-643/2010). Tačiau vykdomoji byla Nr. 00232/10/00542 buvo užbaigta vykdyti anksčiau, nei atnaujintas terminas skųsti vykdymo pagrindu tapusi dokumentą - 2010-04-23 antstolio patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo (vykd. b.l. 42), tos pačios dienos patvarkymu vykdomasis dokumentas buvo grąžintas Vilniaus m. 2-ajam apylinkės teismui (vykd. b.l. 43). Taigi prielaidos CPK 626 str. 8 p. nuostatų taikymui dėl vykdomosios bylos sustabdymo šioje vykdomojoje byloje nesusiklostė.
Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Kaip minėta, vykdomoji byla, kurioje antstolio D. S. priimtus patvarkymus, susijusius su priverstiniu lėšų 1000 Lt sumai, esančių pareiškėjo banko sąskaitose išieškojimu, yra baigta 2010-04-23 antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Tai reiškia, kad vykdymo procesas yra baigtas (CPK 632 str. 1 p., ir 2 p.). Pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių (išieškotojo ir skolininko) – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 str., realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl išnagrinėjus šia tvarka paduotą skundą CPK 513 str. 1 d. numatytos pasekmės – grąžinimas į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) neatsirastų bei nesudarytų teisinių prielaidų iš naujo teisėtai atlikti vykdymo veiksmus, t.y. nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę.
Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad vykdymo procesui pasibaigus asmens pažeistos teisės gali būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-225/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimas yra nustatytas vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose. CPK XXXI skyriuje nustatyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai ir sąlygos. Tačiau tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia (ieškinio teisenos) tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-23 nutartis c.b Nr. 3K-7-262/2005; 2007-10-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-465/2007). Atsižvelgiant į faktą, kad šioje vykdomojoje byloje bauda, kurios vykdymo galimybę apeliantas kvestionuoja, jau yra išieškota ir pervesta išieškotojos naudai, o vykdomoji byla yra baigta 2010-04-03, pirmosios instancijos teismas 2010-04-30 gavęs pareiškėjo I. R. 2010-04-28 skundą dėl antstolio veiksmų, kurio esmė - nurašytų iš jo sąskaitų piniginių lėšų grąžinimas, o būtent tokį pareiškėjo tikslą patvirtina ir reikalautos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį, nes tokie ginčai, kaip minėta, nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka, CPK XXXI skyrius jų nagrinėjimo nereglamentuoja. Tik taip gali būti garantuojama vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsauga ir užtikrintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant skundus dėl teismo antstolio veiksmų.
Esant šiai situacijai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis panaikintina, o civilinė byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.). Bylą nagrinėjant iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui konkretizuoti savo reikalavimų teismui prigimtį bei pobūdį, siejant pažeistos teisės gynimo klausimo išnagrinėjimą su vykdomosios bylos įvykdymo stadija bei atsižvelgiant į kitos civilinės bylos, kurioje apeliacine tvarka ginčijamas vykdytinas dokumentas (Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-03-08 nutartis), prejudicinį ryšį.
Tai konstatavusi, atskirojo skundo pagrindą sudarančių argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, jie įvertintini nagrinėjant bylą iš naujo. Tačiau pažymėtina, kad skundo argumentų grupė dėl pareiškėjo procesinių teisių pažeidimo, jo neinformavimo apie bylos eigą, nėra pagrįsta. Teismas siuntė procesinius dokumentus paties pareiškėjo skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b.l. 18-19, 23) ir pagal CPK 121 str. bei 123 str. nuostatas šie laikomi įteiktais. Apie išreikštą nepasitikėjimą įteikiančia procesinius dokumentus bendrove - UAB „M.“ bei dėl šios priežasties procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą pareiškėjas teismą informavo jau po bylos išnagrinėjimo 2010-06-04 (b.l. 49). Kita vertus, CPK 7 str. 2 d., įtvirtinančioje sąžiningo elgesio bylos procese principus, nurodyta apie byloje dalyvaujančio asmens, ir, juo labiau, inicijavusio šią bylą asmens pareigą domėtis jos eiga.
Procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (b.l. 53) paskirstymo klausimas išspręstinas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.