Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-321-533-2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-11-28
Bylos Nr.: 1A-321-533-2011
Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-70371-2006-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Dovidaitis (pirm.), Artūras Pažarskis, Laureta Ulbienė
Kaltinamasis: A. J.
Advokatai: Gediminas Bukauskas, Laura Timinskaitė

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-321/2011

Teisėjas Valdas Petraitis Teisminio proceso Nr. 1-10-1-70371-2006-9

Procesinio dokumento kategorija: 2.4.6.2.1.; 2.4.6.4.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu

2011 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,teisėjų Lauretos Ulbienės, Artūro Pažarskio,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Žibutei Stauskaitei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Kančauskienei,civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) atstovei E. L.,civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) atstovui adv. Benediktui Paulauskui,gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,išteisintajam A. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Rėksnio bei civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės Lauros Timinskaitės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-30 nuosprendžio, kuriuo: A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas, nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).

Civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) pareikštas A. J. civilinis ieškinys dėl skolos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtu ir civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) prašymas priteisti iš A. J. išlaidas advokato pagalbai apmokėti atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrą dokumentą, padarydamas didelę žalą, o būtent: jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje) akcininku bei vadybininku, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti F. L. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini)), didelės vertės turtą - lininius verpalus ir realizavus šį turtą už jį neatsiskaityti su F. L. įmone, remiantis 2002-06-18 P. G. W. ir S. J. W. išduotu įgaliojimu, patvirtintu Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės notaro C. P. C., būdamas įgaliotas atstovauti įmonę (duomenys neskelbtini) tačiau siekdamas nuslėpti nuo F. L. įmonės atstovų šį savo teisinį ryšį su ofšorine įmone (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad 2003 m. gegužės 21 d. įmonės (duomenys neskelbtini) narių sprendimu G. P. W. buvo nušalintas nuo šios bendrovės vadovo pareigų, iš anksto numatydamas, kad neatsiskaitys su F. L. įmone už pateiktas prekes melagingai nurodant, kad sutartis pasirašyta ne su juo, o neva su ofšorinės įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi P. G. W., 2003 m. liepos 2 d., UAB (duomenys neskelbtini) biuro patalpose, buvusiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atspausdinęs 2003-07-02 lininių verpalų pardavimo - pirkimo sutarties Nr. 03/02 tekstą, suklastojo šią sutartį, pasirašydamas joje prie nurodytos (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. G. W. pavardės imituotu pastarojo asmens parašu ir pažymėdamas šią sutartį (duomenys neskelbtini) antspaudo spaudu, tokiu būdu užkirsdamas galimybę F. L. įmonės atstovams šioje sutartyje numatytu būdu iš realaus prekių įgijėjo A. J., atstovavusio įmonę (duomenys neskelbtini), reikalauti apmokėti už pristatytas prekes, kurių vertė - 87.688,8 USD (254 297, 52 litų) ir tuo padarydamas F. L. įmonei didelę žalą.

Be to, jis buvo kaltinamas apgaule įgijęs svetimą didelės vertės turtą, o būtent: jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje) akcininku bei vadybininku, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą, F. L. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini)) didelės vertės turtą - lininius verpalus ir realizavus šį turtą už jį neatsiskaityti su F. L. įmone, remiantis 2002-06-18 P. G. W. ir S. J. W. išduotu įgaliojimu, patvirtintu Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės notaro C. P. C., būdamas įgaliotas atstovauti įmonę (duomenys neskelbtini) tačiau siekdamas nuslėpti nuo F. L. įmonės atstovų šį savo teisinį ryšį su ofšorine įmone (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad 2003 m. gegužės 21 d. įmonės (duomenys neskelbtini) narių sprendimu G. P. W. buvo nušalintas nuo šios bendrovės vadovo pareigų, ir iš anksto numatydamas, kad neatsiskaitys su F. L. įmone už pateiktas prekes melagingai nurodant, kad sutartis pasirašyta ne su juo, o neva su ofšorinės įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi P. G. W., suklastojęs 2003-07-02 lininių verpalų pardavimo - pirkimo sutartį Nr. 03 - 02 dėl 87.688,80 JAV dolerių (254.297, 52 litų) vertės lininių verpalų įsigijimo iš F. L. įmonės - pasirašęs joje imituotu P. G. W. parašu ir patvirtinęs šią sutartį (duomenys neskelbtini) antspaudo spaudu, 2003-07-02 (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvusiame UAB (duomenys neskelbtini) biure panaudojo šią sutartį, pateikdamas ją F. L. įmonės atstovui V. L. pasirašyti. V. L. pasirašius minėtą sutartį ir 2003-09-18 pristačius 87.688,80 JAV dolerių (254 297, 52 litų) vertės lininius verpalus, A. J. nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) sandėliuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šias prekes priėmė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas A. N., apgaulingai veikdamas įmonės (duomenys neskelbtini) vardu. Įgijęs galimybę disponuoti F. L. įmonės pateiktais lininiais verpalais, 2003 m. rugsėjo mėnesį A. J. susitarė su Rusijos Federacijos įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. F. dėl lininių verpalų, gautų iš F. L. įmonės pardavimo įmonei (duomenys neskelbtini) V. F. sutikus įsigyti iš A. J. minėtas prekes, A. J. paruošė 2003-09-19 sutartį Nr. 190903/L tarp tariamos įmonės pardavėjos (duomenys neskelbtini) ir įmonės pirkėjos (duomenys neskelbtini) ir nenustatytam asmeniui pasirašius šią sutartį įmonės (duomenys neskelbtini) vardu bei patvirtinus ją šios įmonės antspaudo spaudu, A. J. pateikė ją V. F. pasirašyti. A. J. suorganizavus lininių verpalų, įsigytų iš F. L. įmonės pristatymą Rusijos Federacijos įmonei (duomenys neskelbtini) o šiai įmonei atsiskaičius už gautas prekes ir pervedus pinigines lėšas į A. J. nurodytą ir jo paties valdomą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB (duomenys neskelbtini) Latvijos filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), Rygoje: 2003-12-18 - 22.760 USD, 2004-02-19 - 47.600 USD, 2004-02-27 - 28.400 USD, viso - 98.760 USD (269.845,18 Lt), A. J. apgaule įgijo svetimą F. L. įmonei priklausiusį didelės vertės turtą - lininius verpalus, padarydamas F. L. įmonei 254 297, 52 litų turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-30 nuosprendžiu A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas, nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys prašo panaikinti 2010-12-30 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti A. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII - 1968 redakcija) ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. ir skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d. bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir skirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose bei I.Į. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį pilnai tenkinti. Nurodo, kad teismo motyvai dėl A. J. išteisinimo pagal LR BK 300 str. 2 d. yra neįtikinantys, nepagrįsti bei iškraipantys aukštesnių teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, nes, apibendrinęs teismo išteisinamuosius motyvus, jis daro išvadą, kad 2003-07-02 sutarties dėl prekių tiekimo suklastojimą teismas laiko nepavojinga veika, formaliu pažeidimu, nesukėlusiu jokių neigiamų padarinių nei F. L. įmonei, nei apskritai teisės saugomoms vertybėms.

Apeliantas pažymi, kad yra visi nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 2 d. sudėties požymiai. Nurodo, kad byloje nustatyta (teismas išteisinamajame nuosprendyje to neneigia), kad 2003 m. liepos 02 d., UAB (duomenys neskelbtini) biuro patalpose, buvusiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje A. J. suklastojo 2003-07-02 lininių verpalų pardavimo - pirkimo sutartį Nr. 03/02, pasirašydamas joje prie nurodytos (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. G. W. pavardės imituotu pastarojo asmens parašu; kad šių, objektyviųjų veikos požymių (nusikaltimo dalyko bei veiksmų) nustatytų A. J. veikoje, teismas išteisinamajame nuosprendyje neneigia.

Prokuroras mano, kad A. J., suklastodamas 2003-07-02 sutartį, padarė didelę žalą ne tik įstatymo saugomai vertybei - teisingų dokumentų apyvartai, bet ir konkrečiam subjektui - F. L. įmonei. Pažymi, kad dėl A. J. dokumento suklastojimo F. L. įmonei buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala pasireiškė tuo, kad F. L. įmonė, sąžiningai vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, A. J. pateikė 254.297,52 Lt vertės prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta. Už prekes neatsiskaityta iki šios dienos, nors pagal sutarties sąlygas už prekes turėjo būti apmokėta iki 2003 m. rugsėjo mėn. Prokuroro nuomone teismo išvada, kad dėl minėtos sutarties suklastojimo nebuvo surikdyta F. L. įmonės veikla, neatitinka bylos aplinkybių, t.y. nepagrįstai ignoruojami liudytojo V. L. parodymai, kad po sandorių su A. J. I. (duomenys neskelbtini) (buvusi F. L. įmonė) sustabdė savo veiklą, nes A. J. pagal sutartį neatsiskaitė, o pagal 2003-07-02 sutartį atsiskaitymas įmonei buvo svarbus ir reikšmingas. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad A. J. 2003-07-02 sutartyje prekių pirkėjo (duomenys neskelbtini) atstovu nurodė P. G. W. - t. y., asmenį, neturintį nieko bendro su aptariamu sandoriu ir nuo 2003-05-21 jau nebesantį (duomenys neskelbtini) vadovu ir, pasirašydamas už šį asmenį imituotu parašu, sutartyje nenurodė, kad veikia kaip įgaliotas (duomenys neskelbtini). Asmuo; kad, priešingai, nei nurodyta nuosprendyje, nukentėjusios įmonės atstovai ėmėsi veiksmų civilinėmis teisinėmis priemonėmis ginti savo teises (2004 m. siuntė raginimus, pretenzijas A. J., į kurias nebuvo deramai reaguojama; taip pat raštu, adresuotu įmonei (duomenys neskelbtini) 2003-07-02 sutartyje nurodytu adresu išsiuntė skolų suderinimo aktą, tačiau laiškas grįžo su nuoroda, kad gavėjas nerastas; kad iš kaltinamojo A. J. parodymų matyti, kad jam pačiam nežinoma, kokioje valstybėje funkcijas vykdo juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) ir kas yra šios įmonės vadovai bei atstovai). Įvertinęs šias aplinkybes apeliantas mano, kad F. L. I. Į. neturi jokių galimybių civilinėmis teisinėmis priemonėmis reikalauti pažeistų teisių atstatymo pagal 2003-07-02 A. J. suklastotą sutartį. Dėl to, teigia, kad F. L. I. Į. (dabar - I. Į. (duomenys neskelbtini)) patyrė ne tik turtinę, bet ir didelę neturtinę žalą.

Be to, prokuroras nurodo, kad pripažinus teismo išvadas dėl A. J. išteisinimo pagal LR BK 300 str. 2 d. pagrįstomis, jam nesuprantama, kodėl kaltininko veika nebuvo perkvalifikuota į LR BK 300 str. 1 d. arba kodėl teismas netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo instituto (LR BK 37 str.).

Taip pat apeliantas mano, kad teismo išvada, jog neįrodyta, kad A. J., pasirašydamas 2003-07-02 sutartį imituotu kito asmens parašu, siekė nuslėpti nuo F. L. įmonės atstovų savo teisinį ryšį su ofšorine įmone (duomenys neskelbtini) neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi teismas neanalizavo A. J. veikos subjektyviųjų požymių, t.y., nesigilino į aplinkybes, galinčias atskleisti A. J. kaltės formą bei turinį, pacituodamas tik A. J. parodymus, tuo tarpu jis, įvertinęs baudžiamosios bylos aplinkybes (t.y. kad 2003-07-02 sutartyje A. J. nenurodė, kad veikia kaip (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, nenurodė savo kaip įgalioto asmens duomenų ir pasirašė sutartį ne savo, bet imituotu kito, jam nepažįstamo asmens parašu) mano, kad A. J. siekė 2003-07-02 sutartyje neatskleisti (nuslėpti) F. L. įmonės atstovams savo teisinio ryšio su ofšorine įmone (duomenys neskelbtini) t. y. užmaskuoti savo betarpišką dalyvavimą šiame sandoryje. Ką patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu duotieji, tiek ir pirminiai, teisminio nagrinėjimo metu duotieji A. J. parodymai, kuriuose jis ne tik kad neigia pasirašęs 2003-07-02 sutartį, bet netgi nurodo, kad nedalyvavo ją pasirašant. Be to, mano, kad aplinkybės, jog A. J. 2003-07-02 sutartį pasirašė ne savo, o P. G. W. imituotu parašu; kad 2003-07- 02 sutartis buvo atspausdinta būtent pagal A. J. pateiktus duomenis; kad sutartį ruošė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja V. G. (V. S.) (šią aplinkybę patvirtino A. J., liudytojas V. L. bei iš dalies - V. G. (V. S.), rodo jog A. J. veikė iš anksto apgalvota, tiesiogine tyčia, numatė dėl savo veiksmų kilsiančias pasekmes ir jų norėjo.

Be to, apeliantas pažymi, kad tarp kaltinamojo A. J. veikos suklastojant 2003-07-02 sutartį ir šios veikos pasekmių - turtinės ir neturtinės žalos F. L. įmonei atsiradimo yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Prokuroras, nesutikdamas su A. J. išteisinimo pagal LR BK 182 str. 2 d. motyvais, nurodo, kad bylos duomenys leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad 2003-07-02 sutartį F. L. I. Į. sudarė A. J. apgaulės įtakoje, pastarajam neketinant vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o siekiant neteisėtų tikslų - neatlygintinai gauti prekes ir už jas neatsiskaityti. Tai, kad A. J., jau sudarydamas sutartį su F. L. I.Į., neketino šios sutarties vykdyti, o nukentėjusios įmonės atstovai buvo apgaule, piktnaudžiaujant jų pasitikėjimu, įtraukti į jiems nenaudingą sandorį, rodo byloje surinktų duomenų visuma, o būtent: A. J. ir F. L. I.Į. siejo keli sandoriai. Pirmuosius jų A. J. sudarė, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir Olandijos įmonę (duomenys neskelbtini) Sudaręs patikimo verslo partnerio įspūdį ir įgijęs F. L. įmonės atstovų pasitikėjimą, trečiojo sandorio šalimi jis pasiūlė ofšorinę įmonę, dėl kurios tariamai mokestinės naudos turės F. L. I.Į. Kartu A. J. pažadėjo, kad šį sandorį garantuos UAB (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad teismo posėdžio metu apklausta civilinio ieškovo atstovė E. L. bei liudytojas V. L. patvirtino, kad A. J. buvo įgijęs F. L. įmonės atstovų pasitikėjimą, kadangi jis buvo žinomas kaip Lietuvos įmonės vienas iš savininkų, kadangi žadėjo, jog sudarytą sutartį laiduos Lietuvos Respublikos įmonės, veikė kaip tikras savininkas ir vadovas trijų ūkio subjektų – UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir sąmoningai darė viską, kad įgytų F. L. įmonės atstovų pasitikėjimą ir vėliau galėtų neatsiskaityti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes prokuroras mano, kad teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad abejotina, jog A. J. piktnaudžiavo V. L. pasitikėjimu sudarant ir vykdant 2003- 07-02 sutartį, bei V. L. klaidino, neatitinka bylos aplinkybių.

Be to, apeliantas mano, kad A. J. veikos apgaulingumą akivaizdžiai rodo 2003-07-02 sutarties suklastojimo faktas. Pažymi, kad apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį, jau šio sandorio sudarymo metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Nurodo, kad šiuo atveju apgaulė buvo naudojama įtraukiant nukentėjusios įmonės atstovą V. L. į jam nenaudingą sandorį, žadant jį tinkamai įvykdyti, tačiau neturint ketinimų jo vykdyti. Mano, kad išankstinį neteisėtą tikslą neatsiskaityti su F. L. I.Į. rodo tai, kad A. J. iniciatyva 2003-07-02 sutarties šalimi buvo nurodyta ofšorine įmonė (duomenys neskelbtini) Be to apeliantas teigia, kad sutartyje A. J., pasirašydamas imituotu asmens, neturinčio jokio ryšio su šiuo sandoriu, parašu ir nenurodydamas joje, kad veikia kaip įgaliotas asmuo, A. J. veikė tyčia, iš anksto numatydamas, kad sutarties pagrindu jokios pretenzijos jam pagal šią sutartį negalės būti reiškiamos. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad A. J. pasirašė ne savo, o imituotu svetimo asmens parašu, kas rodo, jog jis taip veikė sąmoningai ir apgalvotai, siekdamas užmaskuoti savo dalyvavimą šiame sandoryje, tuo tarpu sukčiavime turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problematišku pažeistos teisės atstatymą, mano, kad būtent šis sukčiavimo kriterijus ir buvo nustatytas šioje byloje.

Prokuroras, įvertinęs A. J. ir ofsorinės kompanijos (duomenys neskelbtini) santykį, mano, kad A. J. buvo ir yra vienintelis tikrasis F. L. I.Į. prekių įgijėjas ir tikroji sandorio šalis, o ofšorinė įmonė (duomenys neskelbtini) šiame sandoryje buvo panaudota kaip priedanga, kaip nusikalstamos veikos priemonė, kurią A. J. panaudojo tikslu apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą bei padaryti problematišku nukentėjusios įmonės pažeistos teisės atstatymą.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2010; 2K- 23/2004; 2K-113/2004), ir pažymi, kad iš nukentėjusios įmonės atstovo V. L. parodymų matyti, kad apsisprendimą dalyvauti aptariamame sandoryje nulėmė A. J. pažadas, kad sutarties vykdymą garantuos UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat prokuroras nurodo, kad A. J. veiksmai, sekę po sutarties pasirašymo - o būtent vengimas pasirašyti laidavimo sutartį, - rodo, kad nuo pat sutarties sudarymo momento buvo siekiama neatsiskaityti už prekes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokuroras mano, kad teismo išvada, jog F. L. įmonė galėjo apginti savo turtines teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, yra nepagrįsta, nes anot jo, minėtos aplinkybės rodo priešingą išvadą, t.y. kad dėl A. J. tyčinių veiksmų F. L. I.Į. pažeistos turtinės teisės atstatymas civiline tvarka yra neįmanomas.

Prokuroro nuomone A. J. veikos apgaulingumą patvirtina ir A. J. veiksmai, atlikti po to, kai F. L. įmonė suklastotos sutarties pagrindu pristatė prekes į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlius ir jos buvo išgabentos į Rusiją, t.y., jis pažymi, kad, nors Rusijos Federacijos įmonė (duomenys neskelbtini), įsigijusi F. L. I.Į. verpalus, pervedė pinigines lėšas į A. J. valdomą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą dar 2003 m. gruodį - 2004 m. vasarį (tai patvirtina V. G. F. parodymai ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išklotinė), A. J. F. L. įmonės atstovams melagingai teigė, kad Rusijos įmonė, įsigijusi F. L. patiektus verpalus, neatsiskaito už pateiktas prekes dėl prastos prekių kokybės. Jo nuomone, apgaulę liudija ir ta aplinkybė, jog kaltinamajam neabejotinai buvo žinoma, kad P. G. W. yra nušalintas nuo vadovavimo ofšorinei įmonei dar 2003-05-21 (nušalinimo dokumentus A. J. pats buvo pateikęs (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atidaryta (duomenys neskelbtini) sąskaita), tačiau šią svarbią aplinkybę A. J. sutarties pasirašymo metu nutylėjo.

Prokuroras nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu civilinio ieškovo atstovė E. L. pateikė prijungimui prie bylos laišką, kuriuo buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) jai žinomu, A. J. pasirašytoje sutartyje nurodytu adresu, tačiau grįžęs iš JAV neįteiktas vokas su nuoroda, kad gavėjas nerastas, kas jo manymu tik patvirtina, kad atsikaitymo užtikrinimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis E. L. atstovaujamai įmonei tapo itin apsunkintas.

Be to, prokuroras pažymi, kad sukčiavimas yra baigtas nusikaltimas nuo to momento, kai kaltininkas įgyja realią galimybę elgtis su svetimu turtu savo nuožiūra (kasacinė byla Nr. 2K-150/2010), todėl mano, kad šioje byloje sukčiavimas baigtas, kai F. L. I.Į., vykdydama 2003-07-02 sutartį, 2003-09-18 pristatė į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlius prekes - lininius verpalus ir jas priėmė A. J. patikėtinis A. N., nes nuo prekių pristatymo dienos A. J. įgijo realią galimybę jomis naudotis ir disponuoti.

Prokuroras, nesutikdamas su teismo išvada, kad aplinkybė (jog A. J. valdė ir disponavo piniginėmis lėšomis (JAV doleriais), kurias Rusijos Federacijos įmonė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2003-12-18 iki 2004-02-27 pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, atsiskaitydama už F. L. I.Į. verpalus, kuriuos minėta Rusijos įmonė įsigijo iš (duomenys neskelbtini), atstovaujamos A. J.,) yra neįrodyta, įvertinęs bylos duomenis (t.y., kad dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymo pateikė (duomenys neskelbtini) įgaliotasis asmuo I. S., kuri nuo 2002-06-18 kartu su A. J. buvo įgaliota veikti (duomenys neskelbtini) vardu; kad I. S. buvo išduotas autorizacijos įrenginys DIGIPASS, suteikiantis galimybę banko sąskaitą tvarkyti internet; kad I. S. patvirtino, kad minėtą banko sąskaitą atidarė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų nurodymu ir kad jiems buvo perduotas banko sąskaitos generatorius; kad banko parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė patvirtina, kad nuo 2004-01-21 (duomenys neskelbtini) banko sąskaita disponavo A. J. kaip (duomenys neskelbtini) įgaliotasis atstovas (9 t., 78 1.); kad A. J. nuo 2004-01-21 buvo vienintelis asmuo, valdęs, naudojęs ir disponavęs minėtoje banko sąskaitoje buvusiomis piniginėmis lėšomis, ką patvirtina liudytojo R. P. parodymai bei dokumentai, gauti iš UAB (duomenys neskelbtini) (14 t., 109 1.); kad Rusijos Federacijos įmonė (duomenys neskelbtini) tuo pačiu laikotarpiu (2003-12-18 iki 2004-02-27) buvo pervedusi 254.297,52 Lt į (duomenys neskelbtini) sąskaitą), teigia, kad akivaizdu, jog būtent A. J. disponavo šioje sąskaitoje buvusiomis lėšomis, panaudodamas jas atsiskaitymui su ūkio subjektais.

Taip pat apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad žala nukentėjusiai įmonei buvo padaryta tyčiniais neteisėtais A. J. veiksmais, byloje pareikštas civilinis ieškinys turi būti patenkintas pilnai ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Civilinio ieškovo IĮ “Emitas” atstovė advokatė Laura Timinskaitė prašo 2010-12-30 nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir priteisti IĮ (duomenys neskelbtini) naudai iš A. J. 348 110,94 Lt turtinę žalą bei 8470 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neištyrė bei nepatikrino visų esminių bylos aplinkybių, neįvertino fakto, kad kaltinamasis viso proceso metu neigė faktą, jog jis pasirašė 2003-07-02 sutartį, tik baigiamosiose kalbose kaltinamasis neva prisiminė, jog jis pasirašė sutartį, tačiau net ne savo parašu, o imituodamas kito asmens parašą, nors šios aplinkybės praktiškai buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu paėmus daiktinius įrodymus, ofšorinės bendrovės antspaudą, dokumentų ruošinius klastojimui. Mano, kad neatsižvelgta, jog buvo nuslėptas faktas apie įgaliojimo veikti ofšoronės bendrovės vardu buvimą, kas parodo, jog buvo siekta išvengti bet kokių sutartimi prisiimamų įsipareigojimų atsiskaityti. Pažymi, kad pats faktas, jog asmuo pasirašė ne savo parašu, užtraukia atsakomybę, tuo labiau, jam patvirtinus, jog pasirašė ne savo parašu, turėdamas tikslą pasinaudoti į ofšorinės bendrovės sąskaitą gautomis piniginėmis lėšomis, apgauti civilinį ieškovą, atitolinti lėšas, skirtas atsiskaityti už suteiktas prekes, sudarant sąlygas, jog nebebūtų įmanoma civiline tvarka išsieiškoti civilinio ieškovo patirtą žalą. Taip pat apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nevertino kaltinamojo parodymų, jog jis be atskirų ofšorinės bendrovės įgalinimų ir vadovų pavedimo organizavo visą ofšorinės bendrovės veiklą, veikė kaip praktiškai vienintelis asmuo, galintis priimti valdingus sprendimus, apie sudarytą sutartį ofšorinės įmonės neinformavo, vienintelis buvo atsakingas už ofšorinės bendrovės lėšas Latvijos (duomenys neskelbtini) banke, tačiau turėdamas visus įgalinimus ir teisę disponuoti lėšomis, nepagrįstai neatsiskaitė su civiliniu eškovu, tuo padarydamas įmonei didelę turinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog A. J. valdydamas banko sąskaitą, ir prisiėmęs atsakomybę dėl lėšų toje banko sąskaitoje naudojimo, galėjo be jokio teisinio pagrindo perduoti jo atsakomybėje esantį banko kodų generatorių neaiškiems asmenims, kurių negali nurodyti net pavardžių, nors teigia, kad su jais bendrauja verslo tikslu jau daug metų, ir mano, kad šios aplinkybės turėtų tūti vertinamos, kaip akivaizdus faktas, jog A. J., neatsiskaitydamas, t.y. nepadarydamas pavedimo civiliniam ieškovui už parduotas prekes, nenurodydamas, kur buvo panaudotos iš Rusijos įmonės gautos lėšos, atsako už tų lėšų pasisavinimą, o tuo pačiu ir už žalą, padarytą civiliniam ieškovui.

Atsižvelgiant į tai apeliantė mano, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, ignoravo kaltinamojo prisipažinimo klastojus faktą, neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis viso proceso metu keitė savo parodymus, kurie vieni kitiems prieštaravo, nesivadovavo liudytojų parodymais, o tik kaltinamojo kaitaliojamais parodymais, jog jis ne pirmą kartą organizavo tokių sandorių su ofšorine bendrove pasirašymą ir neatsiskaitydavo su kitais pardavėjais, neatsižvelgė į tai, kad veikė kartu su kitais, su juo ar jo valdomomis įmonėmis susijusiais asmenimis, ir, pripažindamas A. J. nekaltu, priėmė nepagrįstą nuosprendį.

Pažymi, kad A. J. savo neteisėtais veiksmais be pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo gauti, todėl mano, kad iš A. J. turi būti priteistina visa skolos suma, t.y. 87688,80 JAV dolerių (atitinka 262698,11 Lt). Be to, atsižvelgiant į LR CK 6.210 str. bei, kad prievolė turėjo būti įvykdyta 2003 m. vasarą, todėl už visą 6,5 metų laikotarpį, 5 proc. dydžio metinės palūkanos šiai dienai sudaro 28510,86 JAV dolerių (85412,83 Lt), mano, kad iš A. J. turi būti priteista 28510,86 JAV dolerių (85412,83 Lt) palūkanų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė ir civilinio ieškovo atstovė bei advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Rėksnio, civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-30 nuosprendis naikintinas, priimamas naujas nuosprendis, kuriuo A. J. pripažinamas kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 20 d.), o baudžiamasis procesas pagal BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 10 d.) A. J. atžvilgiu nutraukiamas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 329 str. 2 p., 327 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą dėl A. J. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių.

Pažymima, kad sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes. Sukčiavimas yra baigtas nusikaltimas nuo to momento, kai kaltininkas įgyja realią galimybę elgtis su svetimu turtu savo nuožiūra. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Pagal susiformavusią teismų praktiką, jeigu kaltininkas pats neklastoja, o tik pasinaudoja suklastotu dokumentu, jo veika kvalifikuojama tik kaip sukčiavimas, nes pasinaudojimas suklastotais dokumentais įeina į sukčiavimo sudėtį kaip nusikaltimo padarymo būdas, kaip apgaulės priemonė siekiant užvaldyti ar įgyti teisę į svetimą turtą. Taigi, jeigu kaltininkas pats suklastojo oficialų dokumentą ir užvaldė svetimą turtą arba teisę į turtą, jo veika kvalifikuotina kaip sutaptis sukčiavimo ir nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str.

Lietuvos Respublikos BK 300 str. numatyto nusikaltimo dalykas yra tik tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu arba teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, asmuo turi suvokti, kad įrašo į tikrą dokumentą žinomai melagingas žinias, kurios iškreips dokumento tikrumą, ir nori taip veikti. BK 300 str. 2 d. numatytas nusikaltimas gali būti padarytas tiesiogine ir (ar) netiesiogine tyčia, šioje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis reikalauja konstatuoti aplinkybę, jog taip darydamas kaltininkas daro didelę žalą ir nori taip veikti.

2003 m. liepos 2 d. lininių verpalų pardavimo - pirkimo sutartis Nr. 03/02 laikytina dokumentu Lietuvos Respublikos BK 300 str. prasme, kadangi įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisinio santykio atsiradimo įrodymu.

Išteisintasis A. J. iš esmės teigia, kad jis negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą dėl dokumento suklastojimo, nes jis neturėjo tikslo apgaulės būdu įgyti F. L. įmonės didelės vertės turtą - lininius verpalus ir realizavus šį turtą už jį neatsiskaityti su F. L. įmone. Apklaustas pastarasis pažymėjo, jog jis veikdamas 2002 m. birželio 18 d. P. G. W. ir S. J. W. išduotu įgaliojimu, patvirtintu Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės notaro C. P. C., būdamas įgaliotas atstovauti įmonę (duomenys neskelbtini) nesiekė nuslėpti nuo F. L. įmonės atstovų šį savo teisinį ryšį su ofšorine įmone (duomenys neskelbtini) be to, jis nežinojo, kad 2003 m. gegužės 21 d. įmonės (duomenys neskelbtini) narių sprendimu G. P. W. buvo nušalintas nuo šios bendrovės vadovo pareigų, todėl iš anksto negalėjo numatyti, kad neatsiskaitys su F. L. įmone už pateiktas prekes. Jis 2003 m. liepos 2 d. sutartyje melagingai nenurodė, kad sutartis pasirašyta ne su juo, o neva su ofšorinės įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi P. G. W., ir šios sutarties tekstą neatspausdino. Jis 2003 m. leipos 2 d. lininių verpalų pardavimo - pirkimo sutarties Nr. 03/02 teksto neklastojo, tik turėdamas įgaliojimą pasirašė joje prie nurodytos (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. G. W. pavardės P. G. W. parašu ir pažymėjo šią sutartį (duomenys neskelbtini) antspaudo spaudu. Taip pasielgė per skubėjimą, pasimetimą, tačiau taip veikdamas neužkirto galimybę F. L. įmonės atstovams šioje sutartyje numatytu būdu iš skolininko reikalauti apmokėti už pristatytas prekes, kurių vertė - 87.688,8 USD (254 297, 52 litų) ir taip veikdamas nepadarė F. L. įmonei didelės žalos.

Tokie išteisintojo parodymai vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti teisinę padėtį, ir atmetami. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetas.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma, 2003 m. liepos 2 d. lininių verpalų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 03/02 matyti, kad tarp F. L. įmonės (pardavėjo), atstovaujamos V. L. ir (duomenys neskelbtini) (pirkėjos), atstovaujamos direktoriaus P. G. W. buvo sudaryta minėta sutartis dėl pusiau balintų lininių verpalų, kurių vertė 87.688,80 USD. Sutartyje prie P. G. W. pavardės yra parašas bei (duomenys neskelbtini) anstpaudo spaudas (t. 1, b. l. 4, 76).

Iš liudytojo V. L. parodymų matyti, kad jo pažįstamas J. J. pasiūlė jam padirbėti tekstilės pramonėje ir supažindino jį su A. J., UAB (duomenys neskelbtini) kontoroje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis, turėdamas IĮ (duomenys neskelbtini) (buvusi F. L. IĮ) įgaliojimą, derybas dėl lininių verpalų pardavimo vedė su A. J., nes, kaip jis iš aplinkos suprato, A. J. šiai įmonei, kurioje dirbo 4 darbuotojai, vadovavo. Jis iš anksto susipažinęs su sutarčių tekstu, jas perskaitęs, turėdamas minėtą įgaliojimą, 2003 m. liepos 2 d. pasirašė dvi sutartis dėl lininių verpalų tiekimo su UAB (duomenys neskelbtini) ir su (duomenys neskelbtini) Šias sutartis jam pasirašyti padavė A. J.. Tačiau kaip vėliau jis suprato sutartį UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė I. S., kuri buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, nor ir atliko tik techninį darbą, jų derybose nedalyvavo. Sutarties tekstą su (duomenys neskelbtini) iki pasirašymo redagavo V. G.. Sutartį su (duomenys neskelbtini) sudaryti ir pasirašyti pasiūlė A. J.. Ši sutartis buvo pasirašyta tam, kad Lietuvoje nemokėti pridėtinės vertės mokesčio. Jis dėl to sutiko, nes tai galimai ir jiems buvo naudinga, kad būtų mokesčiai mažesni. Po to už (duomenys neskelbtini) direktorių P. G. W. pirmas pasirašė A. J. bei uždėjo antspaudą šioje sutartyje. Pasirašant šią sutartį P. G. W. nebuvo. Jis pasitikėjo A. J. ir neprašė jo pateikti įgaliojimą atstovauti (duomenys neskelbtini) interesus, nes jeigu žmogus pasirašo sutartį, vadinasi turi teisę pasirašyti. Pamatęs sutartį su (duomenys neskelbtini) jam kilo mintis, kad įmonė nežinoma, todėl kur garantija, kad prekės bus apmokėtos. Todėl jis prašė, kad šią sutartį laiduotų UAB (duomenys neskelbtini) Sutartys buvo pasirašytos (duomenys neskelbtini) buvusiame UAB (duomenys neskelbtini) biure. Pasirašant šią sutartį dar buvo S. I. ir J. J., kuris matė kad A. J. pasirašė už P. G. W.. 2003 m. rugsėjo 18 d. įvyko prekių perdavimo procedūra. Kaip (duomenys neskelbtini) vadybininkas A. N. pasirašė ir uždėjo (duomenys neskelbtini) antspaudą bei pasirašė PVM sąskaitoje- faktūroje. Pagal šias aplinkybes jis buvęs įsitikinęs, kad A. J. yra minėtos firmos atstovas. Be to, po 2-3 mėnesių iškilus patiektų lininių verpalų kokybės klausimui, buvo jo prašymas pateikti broko aktą, kad būtų matomas kiekis ir visa kita informacija. Sprendžiant kokybės klausimą, A. J. pasakė, kad reikalinga „Kredit nota“. Iškviesti kinai lyg tai sutiko dėl broko, tačiau jiems buvo reikalingi dokumentai dėl ne kokybiškų prekių. Tačiau jo daugkartinis reikalavimas pateikti tokį aktą nebuvo patenkintas. Kadangi nuosekliai pagal pirmus du sandorius nebuvo atsiskaityta su jo atstovaujama IĮ (duomenys neskelbtini) todėl A. J. vadovaujamos įmonės buvo raginamos atsiskaityti. Tačiau už pirmą patiektą lininių verpalų siuntą IĮ (duomenys neskelbtini) nuo I. S. gavo raštą ir su IĮ (duomenys neskelbtini) buvo atsikaityta, o dėl kitų siuntų I. S. kalbėti vengė, sakydama, kad negali nieko įtakoti, nes viską tvarko A. J.. Jis, kaip garantą apmokėjimui, prašė, kad laiduotų UAB (duomenys neskelbtini) A. J. sutiko, tačiau laidavimo sutartyse už UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. K., kaip fizinis asmuo. Vėliau šią laidavimo sutartį jis su A. J. pripažino negaliojančia. Tačiau vėliau jis niekaip nesugebėjo iš A. J. išreikalauti tinkamos UAB (duomenys neskelbtini) laidavimo sutarties. Po to buvo pasirašyta laidavimo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau galiausiai jis išgirdo, jog UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo. Suprato, kad jo IĮ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, kai pasiųstas laiškas įmonei (duomenys neskelbtini) į JAV grįžo neįteiktas, neradus adresato ir nurodžius, kad tokia įmonė neegzistuoja.

Iš nukentėjusiojo, civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) atstovės E. L. parodymų matyti, kad ji yra IĮ (duomenys neskelbtini) (buvusios F. L. IĮ) savininkė. Ji žinojo, jog F. L. įmonės įgaliotas asmuo pagal notaro patvirtintą įgaliojimą – jos vyras V. L., 2003 m. liepos 2 d. sudarė sutartį su įmone (duomenys neskelbtini) F. L. IĮ pirkdavo linus (lininius verpalus) iš Kinijos ir juos parduodavo UAB (duomenys neskelbtini), taip pat A. J. atstovaujamai olandų kompanijai (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirbo direktoriumi ir ofšorinei kompanijai (duomenys neskelbtini) kurią taip pat atstovavo A. J.. Sudarant sutartį su (duomenys neskelbtini) A. J. pasirašė kaip jos vadovas. A. J. bei jo realiai vadovaujamos įmonės darbuotojams sugebėjus įgauti F. L. įmonės direktoriaus V. L. pasitikėjimą, kaip vėliau ji sužinojo, A. J. suklastojo ant sutarties tarp jos įmonės ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įgalinto šią sutartį pasirašyti ir sutartyje nurodyto asmens parašą. Pagal šią sutartį nebuvo atsiskaityta. Neatsiskaičius su jos įmone, su A. J. buvo deramasi dėl prievolių užtikrinimo. Pagal 2003 m. liepos 2 d. lininių verpalų pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. 03/02 buvo sudarytos 2 laidavimo sutartys: 2003-10-03 pasirašyta su UAB (duomenys neskelbtini) ir 2003-10-03 pasirašyta su UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau įmonė (duomenys neskelbtini) nustatytais terminais neatsiskaitė už pateiktas prekes. Todėl vėliau, vadovaujantis minėtomis laidavimo sutartis, UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateikta pretenzija dėl atsikaitymo pagal 2003-07-02 sutartį. Po to, skolos grąžinimo klausimus sprendžiant su A. J., jis skolos negrąžinimą motyvavo tuo, kad jam priklausančios UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turi finansinių sunkumų. Vėliau po derybų su A. J. tarp F. L. IĮ bei (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas susitarimas Nr. 2 dėl skolos grąžinimo. Tačiau nei pagal šį susitarimą, nei pagal vėlesnes laidavimo sutartis kitos šalies prisiimti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Vėliau IĮ (duomenys neskelbtini) pateikė pretenzijas UAB (duomenys neskelbtini) bei A. J. dėl susidariusio įsiskolinimo. Iš A. J. ir jo įmonių pusės šios pretenzijos buvo atmestos. Po to A. J. ir jo vadovaujamų įmonių darbuotojai pradėjo vengti bendrauti su jos įmonės atstovais, darbuotojais, galiausiai neatsiliepė į skambučius. Taip pat, kaip vėliau jai paaiškėjo, A. J. nurodė pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) priimti prekes iš muitinės sandėlio neįgaliotam A. N.. Be to, galiausiai pasiųstas laiškas įmonei (duomenys neskelbtini) į JAV grižo neįteiktas, neradus adresato ir nurodžius, kad tokia įmonė neegzistuoja. Pagal šias aplinkybes suprato kad jos įmonės atžvilgiu A. J. padarė nusikalstamas veikas.

Kaip matyti iš liudytojo J. J. duotų parodymų, jis su A. J. dirbo nuo 2003 metų, su juo konfliktų neturėjo, tačiau jo atstovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) iki šiol jo įmonei skolinga. Jis dalyvavo V. L. pasirašant sutartį su (duomenys neskelbtini) 2003 m. liepos 2 d. Ši sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusiose UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. Matė, kaip A. J. minėtoje sutartyje pasirašė už P. G. W. bei uždėjo (duomenys neskelbtini) antspaudą, tačiau jokio įgaliojimo jis nematė.

Iš liudytojo A. N. parodymų matyti, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku. Jam buvo pranešta, kad pristatytas krovinys (lininiai verpalai) iš F. L. įmonės į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlius, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis veikė kaip įgaliotas asmuo įmonės (duomenys neskelbtini) Neatsimena, iš ko gavo įgaliojimą atstovauti šią įmonę priimant krovinį iš F. L. įmonės. Remiantis (duomenys neskelbtini) įgaliojimu jis atlikdavo įvairias darbo užduotis: priimdavo krovinį, išsiųsdavo krovinį - aptariamu atveju - su F. L. įmone, kitais atvejais - su kitomis įmonėmis, kurių pavadinimų neatsimena. 2003 m. rugsėjo 18 d. prekių priėmimo perdavimo aktą pasirašė kartu su V. L. nuvykę į UAB (duomenys neskelbtini) biurą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau šis buvo pasirašytas skubotai ir per jo nekompetenciją. Šį dokumentą jis patvirtino turėtu įmonės (duomenys neskelbtini) antspaudu. Be to, su V. L. derino klausimą dėl verpalų trūkumo. Iš F. L. įmonės gauti verpalai buvo įmonės (duomenys neskelbtini) atstovų iš Latvijos nurodymu eksportuojami į Rusiją.

Iš 2003 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) narių pirminio sprendimo matyti, kad nurodytą dieną P. G. W. buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų (t 9, b. l. 105).

Taigi, tą aplinkybę, kad A. J. UAB (duomenys neskelbtini) biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2003 m. liepos 2 d. sutartyje pasirašė prie P. G. W. pavardės, imituodamas pastarojo parašą, patvirtino teisme apklausti V. L., J. J., be to, pats A. J. neneigia tos aplinkybės, ją pastarasis patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. A. J., pasirašydamas lininių verpalų pirkimo - pardavimo sutartyje P. G. W. parašu įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šios sutarties sudarymo metu dalyvavo (duomenys neskelbtini) atstovas P. G. W., pažymint ir tai, jog, kaip matyti iš 2003 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) narių pirminio sprendimo, nurodytą dieną P. G. W. buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų (t 9, b. l. 105). Išteisintojo argumentas, kad jis nežinojo, jog 2003 m. gegužės 21 d. įmonės (duomenys neskelbtini) narių sprendimu G. P. W. buvo nušalintas nuo šios bendrovės vadovo pareigų, yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Pabrėžiama, kad tarp I. S. (UAB (duomenys neskelbtini) direktorės) pateiktų Latvijos Respublikos Rygos mieste esančiam (duomenys neskelbtini) Bankui dokumentų, reikalingų atidaryti (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kuri buvo atidaryta dar iki minėtos sutarties sudarymo, buvo taipogi minėtas 2003 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) narių pirminis sprendimas nušalinti Peter G. W. nuo (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų (t. 10, b. l. 41, 122). Todėl neįtikėtina, jog A. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku bei nuolatos bendraudamas su įmonės darbuotojais, klientais, nežinojo šios aplinkybės 2003 m. liepos 2 d. sutarties sudarymo metu.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog A. J. turėjo įgaliojimą veikti (duomenys neskelbtini) vardu (t. 9, b. l. 84-93, 94-103), tačiau 2003 m. liepos 2 d. lininių verpalų pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. 03/02, jis nebuvo įrašytas kaip (duomenys neskelbtini) galintis aststovauti asmuo, o sutartyje pasirašė vietoj P. G. W., imituodamas pastarojo parašą. Tokia A. J. veika yra dokumento suklastojimas, nes jis dokumente pateikia neteisingus vienos iš sutarties šalių duomenis. Pabrėžiama, kad veikos padarymo motyvai veikos kvalifikacijai neturi reikšmės. A. J. suvokė, kad pasirašo dokumentuose, kurie konstatuoja juridinį faktą ir gali sukelti teisines pasekmes, vietoje kito asmens, P. G. W. parašu, neturėdamas teisės to daryti ir to norėjo, todėl jo veikoje yra tiesioginė tyčia.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismo išvada, kad 2003 m. liepos 2 d. sutarties (87688,80 JAV dolerių vertės) pasirašymas svetimu vardu, imituojant kito asmens parašą bei tokios sutarties išleidimas teisinėje apyvartoje, nepadarė žalos teisės saugomam objektui – dokumentų teisinės apyvartos funkcionavimui bei patikimumui, nepagrįsta.

Be to, ištirtų byloje įrodymų visetas leidžia daryti priešingą išvadą pirmosios instancijos teismo padarytai, kad A. J., suklastodamas 2003 m. liepos 2 d. lininių verpalų pardavimo-pirkimo sutartį Nr. 03/02, padarė didelę žalą ne tik įstatymo saugomai vertybei – dokumentų teisinei apyvartai, bet ir konkrečiam subjektui – F. L. įmonei (dabar IĮ (duomenys neskelbtini)

Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, t.y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. Visais atvejais žala didelė, kai pažeidžiamos pagrindinės asmens teisės bei laisvės, taip pat tada, kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 150 MGL dydžio sumą. Didelė turtinė žala IĮ (duomenys neskelbtini) pasireiškė tuo, kad F. L. įmonė sąžiningai vykdydama 2003 m. liepos 2 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pateikė 254 297,52 litų (87 688,80 JAV dolerių) vertės prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta, nors iki 2003 m. lapkričio mėnesio pradžios turėjo būti apmokėta už tas prekes, t.y. 45 kalendorinių dienų bėgyje nuo prekių pristatymo į muitinės sandėlį ir PVM sąskaitos-faktūros išrašymo (2003 m. rugsėjo 17 d., 18 d.). Tarp A. J. veikos suklastojant 2003 m. liepos 2 d. sutartį ir šios veikos pasekmių – didelės žalos F. L. įmonei atsiradimo yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo žalos atsiradimo momento. Šiuo atveju F. L. įmonei žala atsirado, jai pristačius 87 688, 80 JAV dolerių (254 297,52 litų) vertės lininius verpalus į A. J. nurodytą vietą – UAB (duomenys neskelbtini) sandėlius, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir per sutartyje nurodytą terminą neatsiskaičius už pateiktas prekes.

A. J. veika, vadovaujantis BK 3 str. 1 d., kvalifikuotina pagal BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 10 d.), t.y. veikos padarymu metu galiojusi BK 300 str. 2 d. redakcija.

Kaltinime pagal BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) taipogi buvo nurodyta, jog A. J., remiantis 2002 m. birželio 18 d. P. G. W. ir S. J. W. išduotu įgaliojimu, patvirtintu Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės notaro C. P. C., būdamas įgaliotas atstovauti įmonę (duomenys neskelbtini) siekė nuslėpti nuo F. L. įmonės atstovų šį savo teisinį ryšį su ofšorine įmone (duomenys neskelbtini) Tačiau iš liudytojo V. L. parodymų matyti, jog jis pagal aplinkybes buvo įsitikinęs, kad A. J. yra minėtos firmos atstovas, pasitikėjo A. J. ir neprašė jo pateikti įgaliojimą atstovauti (duomenys neskelbtini) interesus, manė, jog, jeigu žmogus pasirašo sutartį, vadinasi turi teisę pasirašyti. E. L. taipogi nurodė, jog ofšorinei kompanijai (duomenys neskelbtini) atstovavo A. J.. Esant šioms aplinkybėms, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog A. J., nenurodydamas sutartyje savo teisinio ryšio su ofšorine įmone (duomenys neskelbtini) siekė tai nuslėpti nuo F. L. įmone atstovaujančių asmenų. F. L. įmonės darbuotojai bendravo su išteisintuoju, kaip su (duomenys neskelbtini) atstovu. Be to, kaip jau buvo minėta, nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str., padarymo motyvai veikos kvalifikacijai neturi reikšmės.

Kaltinime taipogi numatyta, jog A. J. atspausdino 2003 m. liepos 2 d. lininių verpalų pardavimo - pirkimo sutarties Nr. 03/02 tekstą. Apeliacinės isntancijos teismo posėdyje išteisintasis tvirtino, jog sutartį surašė V. L. pagal jo pateiktą pavyzdį. Iš ikiteisminio tyrimo metu V. L. duotų parodymų matyti, jog pastarasis sutartį ruošė pagal A. J. pateiktą sutarties tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pavyzdį. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. L. nurodė, jog matė, kaip sutartį redagavo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė V. G. (t. 1, b. l. 70-72). Liudytoja V. G. parodė, jog mano, kad ji spausdino kompiuteriu 2003 m. liepos 2 d. sutartį tarp F. L. įmonės ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 89-91), tačiau teisme pastaroji dėl to abejojo, nebuvo įsitikusi, kad spausdino ji. Atsižvelgiant į tokius prieštaravimus, negalima tvirtinti, jog būtent A. J. atspausdino 2003 m. liepos 2 d. lininių verpalų pardavimo - pirkimo sutarties Nr. 03/02 tekstą. Tačiau pažymima, jog aplinkybė, ar V. L. paruošė sutarties tekstą pagal A. J. pateiktą pavyzdį, ar UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, neturi esminės reikšmės, sprendžiant A. J. kaltės klausimą dėl padaryto sutarties suklastojimo.

Išteisintasis A. J. dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 20 d.), neprisipažino ir nurodė, jog tarp (duomenys neskelbtini) ir F. L. įmonės susiklostė civiliniai santykiai dėl neapmokėjimo už pateiktas prekes, todėl baudžiamoji atsakomybė negalima. Tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas.

2003 m. liepos 2 d. lininių verpalų pardavimo-pirkimo sutartis Nr. 03/02 yra civilinis sandoris, kurio pagrindu sutarties šalys įgijo civilines teises bei pareigas. Tačiau civiline sutartimi turtas yra įgijamas teisėtai, tuo tarpu esminė aplinkybė, kuri civilinius santykius transformuoja į baudžiamuosius, t.y. į sukčiavimą, yra apgaulė. Kaip jau buvo minėta, apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes. Kaip teisingai nurodyta prokuroratūros apeliaciniame skunde, byloje ištirti duomenys leidžia daryti išvadą, kad 2003 m. liepos 2 d. sutartį F. L. įmonė sudarė A. J. įtakoje, išteisintajam neketinant vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bet siekiant neteisėtų tikslų – neatlygintinai gauti parekes ir už jas neatsiskaityti.

Žemesnės instancijos teismas

Visų pirma, pažymėtina, jog A. J. įgijo F. L. įmonės atstovų pasitikėjimą, kaip patikimas verslo partneris. A. J. ir F. L. IĮ siejo keli sandoriai: su UAB (duomenys neskelbtini), Olandijos įmone (duomenys neskelbtini). Tada trečiojo sandorio šalimi A. J. pasiūlė (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, jog dėl to mokestinės naudos turės F. L. IĮ, be to, pažadėjo, kad šią sutartį garantuos UAB (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš aukščiau aptartų civilinio ieškovo atstovės E. L. bei liudytojo V. L. parodymų, išteisintasis buvo įgijęs jų pasitikėjimą, kadangi buvo žinomas kaip Lietuvos įmonės (duomenys neskelbtini) vienas iš savininkų, be to, žadėjo, jog Lietuvos Respublikos įmonė minėtą sutartį garantuos, veikė kaip tikras savininkas ir vadovas trijų ūkio subjektų (UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)).

A. J. veiksmų apgaulingumą akivaizdžiai rodo ir pats 2003 m. liepos 2 d. sutarties suklastojimo faktas. Šioje sutartyje A. J., pasirašydamas imituotu svetimo asmens, neturinčio nieko bendro su aptariamu sandoriu ir nuo 2003 m. gegužės 21 d. jau nebesančio (duomenys neskelbtini) vadovu, parašu ir nenurodydamas joje, kad veikia kaip įgaliotas asmuo, veikė tyčia, iš anksto numatydamas, jog šios sutarties pagrindu jokios pretenzijos jam negalės būti reiškiamos. Nagrinėjamu atveju apgaulė buvo naudojama įtraukiant nukentėjusios įmonės atstovą V. L. į jam nenaudingą sandorį, žadant jį tinkamai įvykdyti, tačiau neturint ketinimo to padaryti. Pažymima, jog būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį, jau sutarties sudarymo metu turint tyčią nevykdyti savo įsipareigojimų (prievolės), yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.

Pažymėtina tai, jog būtent A. J. iniciatyva 2003 m. liepos 2 d. lininių verpalų pardavimo-pirkimo sutarties šalimi buvo įtraukta ofšorinė įmonė (duomenys neskelbtini), F. L. įmonės atstovą įtikinus, kad taip jie turės mokestinę naudą, tačiau iš tikrųjų A. J., pasinaudodamas ofšorine įmone kaip priedanga, nuslėpė tą faktą, jog tikrasis F. L. įmonės pateiktų prekių įgijėjas yra jis pats. Tokiu būdu apsunkino nukentėjusiajai įmonei galimybę reikalauti sutarties tinkamo įvykdymo ir apmokėjimo už prekes. Išanalizavus A. J. santykius su ofšorine įmone (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog pastarasis 2002 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) suteiktu įgaliojimu veikė Lietuvoje, Latvijoje ir Rusijoje. Lietuvoje A. J. sudarinėdamas (duomenys neskelbtini) sutartis su kitomis įmonėmis: F. L. IĮ (IĮ (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos įmone (duomenys neskelbtini), disponavo įmonės antspaudu, derino prekių tiekimą, jų pristatymo sąlygas, sudarinėjo sutartis, sprendė atsiskaitymo klausimus, valdė banko sąskaitą, atidarytą Latvijos Respublikoje (t. 9. b. l. 41). Iš E. L. parodymų matyti, jog iš A. J. priimamų sprendimų, pasirašomų sandorių ir kitų aplinkybių buvo aišku, kad jis vienintelis asmuo, sprendžiantis su (duomenys neskelbtini) susijusius verslo klausimus, jokių kitų asmenų, su kuriais turėtų bendrauti jos įmonės atstovai, A. J. jiems niekada nenurodė. Byloje liudytojais apklausti V. L., J. J. patvirtino, kad A. J. asmeniškai tvirtindavo sandorius (duomenys neskelbtini) antspaudu. R. P. tvirtino, jog vienintelis asmuo, su kuriuo bendravo (duomenys neskelbtini) klausimais, buvo A. J.. Įmonės (duomenys neskelbtini) buvęs generalinis direktorius V. G. F. paaiškino, jog A. J. pasiūlė jam įsigyti verpalus gaminti audiniui, kurį paskui nupirks jo įmonė, A. J. jam atvežė 2003 m. rugsėjo 19 d. kontrakto projektą, kuris jau buvo pasirašytas už (duomenys neskelbtini) pusę ir jau buvo tos firmos antspaudas, be to, A. J. jam pranešė ir apie atvykusį automobilį su verpalais. Iš 2003 m. rugsėjo 18 d. užsakymo krovinio pervežimui (faksogramos kopijos), kuriuo (duomenys neskelbtini) užsako pervažimą lininių verpalų į Rusiją įmonei (duomenys neskelbtini) matyti, jog faksograma buvo siunčiama iš UAB (duomenys neskelbtini) fakso. Tuo tarpu A. J. negalėjo įvardinti konkrečių asmenų, su kuriais bendravo (duomenys neskelbtini) verslo klausimais, kurie tariamai duodavo jam nurodymus, atvykdavo į UAB (duomenys neskelbtini), prašė atidaryti banko sąskaitą Latvijos Respublikoje ir turėjo banko sąskaitos generatorių, teigė neprisiminąs arba nežinąs jokių konktaktinių šių asmenų duomenų, leidžiančių juos identifikuoti. Toks informacijos neturėjimas apie verslo partnerius yra neįtikėtinas, neįtikinamas, prieštaraujantis verslo logikai. Juolab, kad nei UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai (I. S., V. G. (V. S.)), nei R. P. parodė, jog nėra matę (duomenys neskelbtini) savininko ar vadovo ir nežino, kas jis toks. Kita vertus, A. N. teisme taipogi vardino tam tikrus vardus asmenų, su kuriais bendravo (duomenys neskelbtini) klausimais. Tačiau, atkreipiamas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu A. N. neužsiminė apie šiuos asmenis ir teigė, jog įgaliojimą atstovauti bei priimti prekes iš F. L. įmonės gavo iš A. J.. Tokie prieštaringi liudytojo parodymai neturėtų būti vertinami kaip patikimi duomenys, greičiau kaip siekis padėti savo pusbroliui - A. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės (t. 16, b. l. 4).

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent A. J. buvo realus F. L. IĮ pateiktų prekių – lininių verpalų – įgijėjas ir tikroji sutarties šalis, o ofšorinė įmonė (duomenys neskelbtini) sandoryje panaudota kaip priedanga, kas apsunkino asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą bei nukentėjusios įmonės pažeistų teisių atkūrimą. Aplinkybę, jog ofšorinė įmonė (duomenys neskelbtini) sandoryje panaudota kaip priedanga, sustiprina ir tas faktas, jog, kaip matyti iš 2009 m. sausio 21 d. specialisto išvados, atlikus dokumentų, rastų kratos metu pas I. S., techninį tyrimą, konstatuota, kad tirti pateikti (duomenys neskelbtini) keturi dokumentai: 2006-01-03, 2006-02-10, 2006-04-05, 2006-11-05 yra padaryti montažo būdu, o kiti dokumentai - tai šių dokumentų kopijos, kuriose po korekcinės medžiagos sluoksniais paslėptos atsikopijavusios linijos, žyminčios priklijuotų popieriaus gabalėlių pakraščius, jų fragmentus. Tirti pateiktuose dokumentuose ant priklijuotų popieriaus gabalėlių esantys (duomenys neskelbtini) USA“ atspaudai ir parašai yra kopijos, išspausdintos nespalvinių lazeriniu (elektrografiniu) būdu kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu. Šie atspaudai ir parašai yra nukopijuoti nuo to paties atspaudo ir parašo (t . 4, b. l. 55 - 60).

A. J. panaudota apgaulė (pasitikėjimo įgijimas, pasirašymas imituotu svetimo asmens, neturinčio nieko bendro su aptariamu sandoriu ir nesančio (duomenys neskelbtini) vadovu, parašu, pažadas, kad už pasirašytą sutartį laiduos UAB (duomenys neskelbtini)), buvo esminė nukentėjusios įmonės atstovų apsisprendimui dalyvauti jiems žalingame sandoryje. Kaip jau buvo minėta, iš V. L. bei E. L. parodymų matyti, jog viena iš aplinkybių, kurios nulėmė jų apsisprendimą pasirašyti sutartį su (duomenys neskelbtini) buvo ta, kad A. J. žadėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) laiduos šį sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali atsiskleisti ir po sandorio sudarymo, išvengiant būtinumo vykdyti iš to sandorio kylančius sutartinius įsipareigojimus. Bylos medžiaga nustatyta, jog po 2003 m. liepos 2 d. sutarties sudarymo A. J. visais būdais vengė, kad sutarties laiduotoju taptų UAB (duomenys neskelbtini), tačiau siekė, jog laiduotoju taptų UAB (duomenys neskelbtini), kuri buvo sunkioje turtinėje padėtyje ir realiai negalėjo užtikrinti apmokėjimo savo turtu, o 2005 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo likviduota dėl bankroto. Šios aplinkybės taipogi patvirtina tai, kad išteisintasis nuo pat sutarties sudarymo momento siekė neatsiskaityti už F. L. IĮ pateiktas prekes.

Iš liudytojo V. K. duotų parodymų matyti, kad jis nieko nežino apie sutartį tarp F. L. įmonės ir įmonės (duomenys neskelbtini) Tačiau 2003 m. spalio 3 d. laidavimo sutartį Nr. LS 2003-1002, kuria UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktorės I. S. laiduoja F. L. įmonei kaip solidarus bendraskolis atlyginti (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą pagal 2003 m. liepos 2 d. lininių verpalų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 03/02 bei 2003 m. spalio 3 d. laidavimo sutartį Nr. LS 2003-1002, kuria UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. K., laiduoja F. L. įmonei kaip solidarus bendraskolis atlyginti (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą pagal 2003 m. liepso 2 d. lininių verpalų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 03/02 pasirašė jis ir uždėjo antspaudus. Jis ruošė dokumentus dėl šių sutarčių įsigaliojimo. Be to buvo du laivavimo sutarčių variantai, tačiau pirmasis buvo neteisingas. Pirmąją sutartį tarp F. L. įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini) jis gavo faksu, jam paskambino UAB (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas A. J. ir nurodė pasirašyti gautą sutartį. Jis neperskaitęs ją pasirašė ir išsiuntė faksu. Sekančią dieną jis perskaitė minėtą sutartį ir pastebėjo, kad šios sutarties jis negalėjo pasirašinėti, todėl susisiekė su V. L.. V. L. kitą dieną nuvažiavo pas A. J. aiškintis, kodėl buvo pasirašyta tokia sutartis. A. J. jam perskambino, iškoliojo ir pasakė, kad šitą sutartį atsiuntė jam kaip pavyzdį šios laidavimo sutarties pagrindu paruošti laidavimo sutartį tarp F. L. įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini), šią sutartį pasirašyti, užantspauduoti ir išfaksuoti. Pirmosios laidavimo sutarties pagrindu sudarė naują laidavimo sutartį, kurią jis pasirašė ir atidavė V. L., nes taip buvo liepęs savininkas A. J.. Taigi, pirmoji laidavimo sutartis dėl netinkamo subjekto pasirašymo (laiduotoju buvo nurodyta UAB (duomenys neskelbtini), o pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. K. ir užtikrino UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu) nesukėlė teisinių pasekmių. V. L. pareiškus pretenzijas dėl šio neatitikimo, jis buvo ištaisytas, tačiau vis dėlto A. J. iniciatyva laiduotoju buvo įsiūlyta UAB (duomenys neskelbtini), kuri neilgai trukus po laidavimo sutarties pasirašymo bankrutavo. Iš tuometinės UAB (duomenys neskelbtini) direktorės I. S. parodymų matyti, jog 2004 m. birželio 30 d. susitarimą tarp F. L. IĮ, atstovaujamos V. L., bei Olandijos įmonės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. J., dėl skolų už (duomenys neskelbtini) padengimo (t. 1, b. l. 12), kurį jai pateikė A. J. su V. L., pasirašė tik kaip fizinis asmuo, patvirtino, jog toks susitarimas buvo, toks susitarimas UAB (duomenys neskelbtini) nesukėlė jokių teisių ir pareigų. Šios aplinkybės parodo, kad nukentėjusios įmonės atstovai buvo klaidinami, siekiant apsunkinti jų turtinių teisių įgyvendinimą ir tinkamą sutarties įvykdymą.

Pabrėžtina ir tai, kad F. L. įmonė, vykdydama 2003 m. liepos 2 d. sutartį dėl lininių verpalų pardavimo-pirkimo, 2003 m. rugsėjo 18 d. pristatė lininius verpalus į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlius. 2003 m. rugsėjo 19 d. A. J. pateikė Rusijos Fedracijos įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriui V. G. F. lininių pusiau balintų verpalų pardavimo-pirkimo sutartį, kurioje pardavėju nurodyta ofšorinė įmonė (duomenys neskelbtini), banko sąskaita (duomenys neskelbtini) bankas Latvijos filialas, kurią atidarė UAB (duomenys neskelbtini) I. S., vykdydama, kaip ji pati nurodo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų nurodymą, t.y. tame tarpe ir A. J.. Vykdant šią sutartį, prekės buvo išgabentos į Rusijos Federaciją, o į minėtą banko sąskaitą įmonė (duomenys neskelbtini) per kelis kartus 2003 m. gruodžio – 2004 m. vasario laikotarpyje pervedė 269 845,18 litų. A. J., gavęs visišką atsiskaitymą už lininius verpalus, F. L. IĮ atstovams melagingai pareiškė, kad Rusijos įmonė, įsigijusi F. L. pateiktus verpalus, neatsiskaito už šias prekes dėl prastos prekių kokybės. Tačiau tai, jog Rusijos Fedracijos įmonė (duomenys neskelbtini) buvo visiškai atsiskaičiusi už jai pateiktas prekes bei, jog apklaustas šios įmonės vadovas V. G. F. neužsiminė apie kokybės problemas, leidžia teigti, kad jokių F. L. pateiktų prekių kokybės problemų nebuvo. Šį teiginį pagrindžia ir V. L. parodymai apie tai, jog, iškilus pateiktų lininių verpalų kokybės klausimui, liudytojas prašė pateikti broko aktą, kad būtų matomas kiekis ir visa kita informacija, tačiau jo daugkartinis reikalavimas pateikti tokį aktą nebuvo patenkintas. Liudytojas V. G. F. taipogi pažymėjo ir tai, kad iš F. L. įmonės pateiktų verpalų buvo pagaminti audiniai, kuriuos įgijo A. J. įmonės. Teisme apklaustas išteisintasis taip pat parodė, jog audinius nupirko (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išklotinė patvirtina liudytojo V. G. F. parodymus, kad į šią sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus už pateiktus verpalus. A. J. apie šią aplinkybę turėjo žinoti, kadangi atsiskaitymo laikotarpiu pagal šio banko pateiktus duomenis nuo 2004 m. sausio 21 d. jis buvo vienintelis asmuo, valdęs minimą banko sąskaitą. Išteisintasis nutylėjo pinigų gavimo faktą, klaidindamas nukentėjusios įmonės atstovus dėl pateiktų prekių prastos kokybės. Iš liudytojo V. L. bei civilinio ieškovo atstovės E. L. parodymų matyti, kad A. J. jiems neminėjo, kad Rusijos įmonė yra atsiskaičiusi su (duomenys neskelbtini) už pateiktas prekes.

Pažymima, jog aplinkybės, jog 2003 m. liepos 2 d. sutartyje pirkėjo atstovu buvo nurodytas nieko bendro jau su (duomenys neskelbtini) neturintis asmuo P. G. W., nors tikrasis sutarties dalyko įgijėjas buvo A. J., kaip jau buvo minėta, apsunkino nukentėjusios įmonės pažeistų teisių atkūrimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog F. L. IĮ (IĮ (duomenys neskelbtini)) atstovas nė kartą laiškais ragino su jais atsiskaityti (t. 1, b. l. 13, 14, 15).

Apylinkės teismui buvo pateiktas A. J. bei pastarojo gynėjo užklausimas, adresuotas (duomenys neskelbtini) nurodant tą patį sutartyje numatytą adresą ((duomenys neskelbtini) Washington DC 20004, USA), bei (duomenys neskelbtini) atsakymas, pasirašytas T. A. C.. Atkreipiamas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) atsakymas gautas visiškai iš kitos vietos ((duomenys neskelbtini) New Brunswick) nei buvo siųstas užklausimas, kuris teismui pateiktas be voko (t. 16, b. l. 190-193). Be to, iš šių dokumentų matyti, kad atsakymas gautas iš kito ūkio subjekto, t.y. (duomenys neskelbtini), o ne iš (duomenys neskelbtini) bei, jog antspaudas ant (duomenys neskelbtini) atsakymo skiriasi nuo to, kuris buvo naudojamas šioje baudžiamojoje byloje pasirašant 2003 m. liepos 2 d. sutartį bei kitus dokumentus. Esant abejonėms dėl užklausimo išsiuntimo bei atsakymo gavimo fakto tikrumo, gynybos pateikti dokumentai neturi esminės reikšmės, sprendžiant A. J. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų klausimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintojo gynėjas taipogi nurodė, jog F. L. įmonei A. J., atstovaudamas (duomenys neskelbtini) pateikė pasirašymui 2004 m. kovo 12 d. linų pluošto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 04/03/12, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo F. L. įmonei pateikti 24 180 kg linų pluokšto, bendros 45 942 eurų vertės, kaip kompensaciją padengti dalį (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų F. L. įmonei. Tačiau F. L. įmonė, atstovaujama V. L. atsisakė pluoštį priimti kaip dalinę kompensaciją ir nurodė, kad linų pluoštas buvo visai kitoks, negu buvo žadėta ir jo reali vertė yra žymiai mažesnė, nors vėliau linų pluoštas buvo parduotas kitai įmonei už didesnę kainą. Atkreipiamas dėmesys, jog gynėjas neteisingai nurodo, jog pateiktoje F. L. įmonei 2004 m. kovo 12 d. linų pluošto pirkimo-pardavimo sutartyje (duomenys neskelbtini) atstovavo A. J., kaip matyti iš minėtos sutarties kaip (duomenys neskelbtini) atstovas buvo įrašytas P. G. W. (t. 1, b. l. 75). Taigi, vėlgi nurodžius asmenį, nieko bendro neturinčio su (duomenys neskelbtini) kyla abejonės taipogi ir dėl šio sandorio tinkamo įvykdymo. Be to, iš liudytojo V. L. parodymų matyti, jog kai prasidėjo ginčas dėl neatsiskaitymo, jam buvo siūlyti keletas atsiskaitymo variantų, iš Italijos buvo atsiųsti verpalai, tačiau sumos neatitiko ir buvo nekokybiškas audinys, vėliau buvo pasiūlytas kitas audinys, tačiau ir čia buvo nesklandumų. A. J. pasiūlytame iš Belgijos gautame konteineryje buvo maža dalis audinių ir šie buvo nekokybiški. Tai nustatė ekspertas. Tuo metu, jei būtų audiniai tikę jiems, jie būtų sutikę kompensuoti dalį įsipareigojimo, tai būtų mažesnė blogybė nei visiškas neatsiskaitymas. Jie manė, kad tie pasiūlymai neatitiks skolos sumos ir kad pasiūlymais A. J. tempia specialiai laiką neatsiskaityti. E. L. pažymėjo, jog A. J. ir jo vadovaujamų įmonių darbuotojai pradėjo vengti bendrauti su jos įmonės atstovais, darbuotojais, galiausiai neatsiliepė į skambučius, šios aplinkybės numatytos ir 2004 m. kovo 16 d. F. L. IĮ rašte bendrovei (duomenys neskelbtini). Atsisakius F. L. įmonei minėto linų puošto, jis buvo parduotas A. J. valdomai įmonei (duomenys neskelbtini). Tai, jog pluoštas buvo parduotas kitai įmonei, nepaneigia V. L. parodymų, kad jiems buvo pateikta prekė ne tokia, kokia buvo žadėta, o tokiais pasiūlymais A. J. tik tempė laiką neatsiskaityti su nukentėjusia įmone.

Byloje yra A. J. pasirašytas 2004 m. spalio 13 d. garantinis įsipareigojimas grąžinti F. L. įmonei visą skolą iki 2004 m. gruodžio 24 d. Tačiau iš IĮ (duomenys neskelbtini) 2005 m. rugsėjo 21 d. rašto matyti, jog A. J. skolos negrąžino. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. J. teiginys, kad pagal minėtą garantinį įsipareigojimą yra gražinęs 190 000 litų, yra nepagrįstas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę, tokių duomenų nepateikė ir išteisintasis, pažymint ir tai, kad anksčiau A. J. nebuvo apie tai užsiminęs. Iš 2010 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) rašto, pasirašyto A. J., matyti, kad ši įmonė 2004 m. balandžio 30 d. bei 2004 m. birželio 30 d., kaip sandorio užtikrinimo priemone ir apmokėjimo garantija, pasirašė susitarimą Nr. 2 su F. L. įmone, kuri niekada nėra kreipusi iki šiol į (duomenys neskelbtini) dėl prievolių vykdymo nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis (t. 16, b. l. 197). Šios nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad nukentėjusios įmonės atstovai ilgą laiką buvo klaidinami, jog su jais bus atsiskaityta, nors iš tikrųjų tai buvo vengiama padaryti. Aukščiau išvardinti dokumentai tik patvirtina A. J. pateiktų duomenų nepatikimumą, pažymint ir tai, kad pastarojo parodymai taipogi prieštaringi, pavyzdžiui, dėl 2003 m. liepos 2 d. sutarties sudarymo aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme A. J. tvirtino net nedalyvavęs pasirašant šią sutartį ir tik teisminio nagrinėjimo pabaigoje bei apeliacinės instancijos teisme prisipažino pasirašęs P. G. W. parašu.

Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju nusikalstama veika (sukčiavimas) laikytina baigta, kai F. L. IĮ, vykdydama 2003 m. liepos 2 d. lininių verpalų tiekimo sutartį, 2003 m. rugsėjo 18 d. pristatė į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlius prekes ir jas priėmė A. J. patikėtinis A. N., kadangi būtent nuo prekių pristatymo dienos A. J. įgijo realią galimybę jomis naudotis ir disponuoti. Sukčiavimas gali būti padaromas kaltininko arba kitų asmenų naudai. Turtinę naudą sudaro kaltininko ar trečiojo asmens turto aktyvo (daiktų ir turtinių teisių) padidėjimas arba turto pasyvo (turtinių prievolių) sumažėjimas. Turtinė nauda pasireiškia nepagrįstu praturtėjimu nukentėjusiojo sąskaita. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, nenustatyta, kad kiti asmenys turėtų naudos dėl apgaule įgytų F. L. įmonės pateiktų prekių. Priešingai, Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) banko duomenys patvirtina, kad nuo 2004 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) banko sąskaita, į kurią (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus, disponavo būtent A. J. kaip (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas (t. 9, b. l. 41, 78). Šie dokumentai patvirtina ir tą faktą, kad A. J. nuo 2004 m. sausio 21 d. (iki 2004 m. sausio 21 d. teisė naudotis nurodyta sąskaita buvo suteikta I. S.) buvo vienintelis asmuo, valdęs, naudojęs bei disponavęs minėtoje banko sąskaitoje buvusiomis piniginėmis lėšomis. Šią išvadą patvirtina ir liudytojo R. P. parodymai, iš kurių matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra kelis kartus pardavusi verpalus (duomenys neskelbtini) turėjo problemų, kad (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė su jais, jie savo įpareigojimus įvykdė, o (duomenys neskelbtini) tik iš dalies apmokėjo už prekes, atsiskaitymo klausimą derino su A. J.. Vertinant (duomenys neskelbtini) banko pateiktus duomenis kartu su R. P. parodymais, darytina išvada, kad būtent A. J. sprendė visus (duomenys neskelbtini) finasinius klausimus ir vienintelis disponavo šios ofšorinės įmonės banko sąskaita, kai Rusijos Federacijos įmonė (duomenys neskelbtini) (2003 m. gruodžio 18 d. iki 2004 m. vasario 27 d.) pervedė 98760 JAV dolerių į (duomenys neskelbtini) sąskaitą.

Apibendrinus tai, kas pasakyta aukščiau darytina išvada, kad A. J. užvaldė F. L. pateiktas prekes ne tik esmingai suklaidindamas nukentėjusios įmonės atstovus, bet ir esmingai apsunkindamas jų galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios isntancijos teismo pozicija apie išskirtinai civilinį teisinį ofšorinės įmonės (duomenys neskelbtini) ir F. L. IĮ sutartinių santykių pobūdį, yra nepagrįsta.

Taigi, aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad A. J. suklastojo tikrą dokumentą, padarydamas didelę žalą, o būtent: jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje) akcininku bei vadybininku, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti F. L. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini)), didelės vertės turtą - lininius verpalus ir realizavus šį turtą už jį neatsiskaityti su F. L. įmone, žinodamas, kad 2003 m. gegužės 21 d. įmonės (duomenys neskelbtini) narių sprendimu G. P. W. buvo nušalintas nuo šios bendrovės vadovo pareigų, iš anksto numatydamas, kad neatsiskaitys su F. L. įmone už pateiktas prekes melagingai nurodant, kad sutartis pasirašyta ne su juo, o neva su ofšorinės įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi P. G. W., 2003 m. liepos 2 d., UAB (duomenys neskelbtini) biuro patalpose, buvusiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklastojo šią sutartį, pasirašydamas joje prie nurodytos (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. G. W. pavardės imituotu pastarojo asmens parašu ir pažymėdamas šią sutartį (duomenys neskelbtini) antspaudo spaudu, tokiu būdu užkirsdamas galimybę F. L. įmonės atstovams šioje sutartyje numatytu būdu iš realaus prekių įgijėjo A. J., atstovavusio įmonę (duomenys neskelbtini), reikalauti apmokėti už pristatytas prekes, kurių vertė - 87688,80 USD (254 297, 52 litų) ir tuo padarydamas F. L. įmonei didelę žalą, t.y. A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 10 d.). Tačiau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už apysunkį tyčinį nusikaltimą senaties terminui, baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 10 d.), vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., nutraukiamas.

Be to, A. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje) akcininku bei vadybininku, turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą, F. L. įmonės (įmonės kodas, registruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini)) didelės vertės turtą - lininius verpalus ir realizavus šį turtą už jį neatsiskaityti su F. L. įmone, žinodamas, kad 2003 m. gegužės 21 d. įmonės (duomenys neskelbtini) narių sprendimu G. P. W. buvo nušalintas nuo šios bendrovės vadovo pareigų, ir iš anksto numatydamas, kad neatsiskaitys su F. L. įmone už pateiktas prekes melagingai nurodant, kad sutartis pasirašyta ne su juo, o neva su ofšorinės įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi P. G. W., suklastojęs 2003-07-02 lininių verpalų pardavimo - pirkimo sutartį Nr. 03 - 02 dėl 87.688,80 JAV dolerių (254.297, 52 litų) vertės lininių verpalų įsigijimo iš F. L. įmonės - pasirašęs joje imituotu P. G. W. parašu ir patvirtinęs šią sutartį (duomenys neskelbtini) antspaudo spaudu, 2003 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvusiame UAB (duomenys neskelbtini) biure pateikė šią sutartį F. L. įmonės atstovui V. L. pasirašyti. V. L. pasirašius minėtą sutartį ir 2003-09-18 pristačius 87688,80 JAV dolerių (254 297, 52 litų) vertės lininius verpalus, A. J. nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) sandėliuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šias prekes priėmė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas A. N., apgaulingai veikdamas įmonės (duomenys neskelbtini) vardu. Įgijęs galimybę disponuoti F. L. įmonės pateiktais lininiais verpalais, 2003 m. rugsėjo mėnesį A. J. susitarė su Rusijos Federacijos įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. F. dėl lininių verpalų, gautų iš F. L. įmonės pardavimo įmonei (duomenys neskelbtini) V. F. sutikus įsigyti iš A. J. minėtas prekes, A. J. paruošė 2003 m. rugsėjo 19 d. sutartį Nr. 190903/L tarp tariamos įmonės pardavėjos (duomenys neskelbtini) ir įmonės pirkėjos (duomenys neskelbtini) ir nenustatytam asmeniui pasirašius šią sutartį įmonės (duomenys neskelbtini) vardu bei patvirtinus ją šios įmonės antspaudo spaudu, A. J. pateikė ją V. F. pasirašyti. A. J. suorganizavus lininių verpalų, įsigytų iš F. L. įmonės pristatymą Rusijos Federacijos įmonei (duomenys neskelbtini) o šiai įmonei atsiskaičius už gautas prekes ir pervedus pinigines lėšas į A. J. nurodytą ir jo paties valdomą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB (duomenys neskelbtini) Latvijos filiale, esančiame (duomenys neskelbtini) Rygoje: 2003-12-18 - 22.760 USD, 2004-02-19 - 47.600 USD, 2004-02-27 - 28.400 USD, viso - 98760 USD (269 845,18 Lt), A. J. apgaule įgijo svetimą F. L. įmonei priklausiusį didelės vertės turtą - lininius verpalus, padarydamas F. L. įmonei 254 297, 52 litų turtinę žalą, t.y. A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 20 d.).

Skirdamas A. J. bausmę pagal BK 182 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos padarymo motyvus ir tiklus, kaltės formą ir rūšį, į tai, jog nėra pastarojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į kalto asmens asmenybę – A. J. praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į narkologinę įskaitą neįtrauktas, psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas, yra vedęs, augina keturis sūnus, dirba (t. 16, b. l. 1-21) bei kitas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiama ir į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo aštuoneri metai, duomenų, jog pastarasis būtų padaręs ar įtariamas padaręs naujas nusikalstamas veikas, nėra.

Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, apygardos teismas mano, kad paskyrus BK 182 str. 2 d. numatytą vienintelę bausmės rūšį, bus pažeistas teisingumo principas, todėl, nesant galimybės šiuo atveju taikyti BK 62 str. nuostatas, pritaikius BK 54 str. 3 d., A. J. skiriamas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per šį terminą atlyginti dalį turtinės žalos (125 000 litų), padarytos nusikalstama veika.

Vadovaujantis BPK 115 str. 1 d. nuostatomis, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Bylos medžiaga nustatyta, jog A. J. savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiai įmonei IĮ (duomenys neskelbtini) padarė 87688,80 JAV dolerių, t.y. 254 297,52 litų, dydžio turtinę žalą, todėl ši suma turi būti priteista iš A. J. IĮ (duomenys neskelbtini) naudai. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.210 str., į tai, kad prievolė turėjo būti įvykdyta 2003 m. rudenį, į bylos nagrinėjimo trukmę bei į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, iš A. J. priteisiama taipogi 50 000 litų palūkanų už laiku neįvykdytą prievolę pagal 2003 m. liepos 2 d. sutartį. Taip pat, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., įvertinus A. J. turtinę padėtį bei priteistų sumų dydžius, iš A. J. priteisiama 4235 litų išlaidų nukentėjusios ir civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p., 327 str. 2 p.,

nusprendė:

panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 20 d.) ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., nuteisti laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant per šį terminą atlyginti dalį - 125 000 litų turtinės žalos, padarytos nusikalstama veika.

Baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 10 d.) nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Iš A. J. priteisti 87688,80 JAV dolerių, t.y. 254 297,52 litų, dydžio turtinę žalą, 50 000 Lt palūkanų bei 4235 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę užstatą panaikinti, užstatą grąžinti užstato davėjui.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, vardu registruotam turtui – butui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir išlaidų advokatų pagalbai apmokėti priteisimo, įvykdymo.

Kolegijos pirmininkas Viktoras DovidaitisTeisėjai Laureta UlbienėArtūras Pažarskis