- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- I-499-243/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01873-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės ir Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatui G. B. dėl 2013-11-06 sprendimo Nr. (1.31)-TPC-89-13, kuriuo pakeistas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. S. skundu prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-11-06 sprendimą Nr. (1.31)-TPC-89-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – sprendimas), kuriuo pakeistas jam antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas M. V. ir paskirtas advokatas G. B. teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013 ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme, taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti naują sprendimą ir paskirti kitą advokatą bei priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog Klaipėdos tarnybos 2013-02-25 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-289-13 jam teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas M. V. Pareiškėjo teigimu, advokatas su juo nebendravo, jo neatstovavo, bendravo su prokurorais ir veikė priešingai jo interesams, o Klaipėdos tarnyba vilkino priimti sprendimą dėl advokato pakeitimo. Nurodo, jog Klaipėdos tarnybos direktorius jam paskirdamas advokatą, gyvenantį ir dirbantį Tauragėje, siekė jam pakenkti, apsunkinti bendravimą su advokatu ir gynybą. Pareiškėjas nurodo, jog Klaipėdos tarnybos direktorius turėjo nusišalinti nuo ginčijamo sprendimo priėmimo ir argumentuoja, jog Klaipėdos tarnybos veiksmais jam padaryta 30 000 Lt dydžio neturtinė žala, pasireiškusi sveikatos sutrikimais.
Atsiliepimas
Atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog 2013-02-15 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-289-13 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013 ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme ir paskyrė advokatą M. V. Nurodo, jog advokatas 2013-04-23 pateikė prašymą pakeisti jį kitu advokatu, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-10-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 Tarnyba įpareigota pakeisti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, todėl ginčijamu 2013-11-06 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-89-13 pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis advokatas M. V. pakeistas ir paskirtas advokatas G. B. Argumentuoja, jog tarnyba vadovaujasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi parinkdama advokatą, t.y. atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, krūvį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nurodo, jog pareiškėjas pageidavimo dėl konkretaus advokato neišreiškė. Nurodo, kad priimant sprendimą buvo įvertinta aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas prašo antrinės teisinės pagalbos, nuketėjusiąja yra pripažinta Klaipėdos mieste dirbanti advokatė D. R., ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-10-04 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 motyvai, todėl paskyrė advokatą, dirbantį ne Klaipėdos mieste. Atsakovės teigimu, šiuo atveju bet kurio Klaipėdoje dirbančio advokato paskyrimas pareiškėjui gali sukelti sunkumų atstovaujant pareiškėją dėl paskirtojo advokato ir nukentėjusiosios pažinties bei kolegiškų santykių ir kiltų grėsmė teisinės pagalbos kokybei, efektyvumui ir ekonomiškumui. Argumentuoja, jog advokatas G. B. nuo Tarnybos yra nepriklausomas, verčiasi savarankiška advokato praktika, o pareiškėjo teiginiai dėl atstovavimo ir teisinės pagalbos kokybės ir efektyvumo nepagrįsti įrodymais. Argumentuoja, jog Klaipėdos tarnybos direktorius nenusišalino nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo, nes abejonė dėl nešališkumo turi būti pagrįsta ir susijusi su viešųjų ir privačių interesu konfliktu, nusišalinimo pagrindas turi būti objektyvus, o ne subjektyvios aplinkybės, ir nusišalinimas neturi tapti pareiškėjo piktnaudžiavimo ar viešojo administravimo subjekto veiklos ribojimo priemone. Teigia, jog pareiškėjo argumentai dėl tarnybos direktoriaus yra subjektyvaus pobūdžio teiginiai ir pats direktorius nemano esant aplinkybių, galinčių lemti viešųjų ir privačių interesų konflikto kilimą pareiškėjo atžvilgiu. Atsikirtimą dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą argumentuoja tuo, jog neegzistuoja nei viena sąlyga, būtina civilinės atsakomybės kilimui (b.l. 13-15).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
administracinėje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Klaipėdos tarnyba, Tarnyba) 2013-11-06 sprendimo Nr. (1.31)-TPC-89-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – sprendimas), kuriuo pakeistas pareiškėjui J. S. antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013 ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme teikiantis advokatas M. V. ir paskirtas advokatas G. B., teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo pakeisti advokatą pagrįstumo (b.l. 25).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - Įstatymas). Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau ir – Tarnyba) jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (Įstatymo 18 straipsnio 8 dalis). Iš šios Įstatymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Klaipėdos tarnybos 2013-02-21 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-289-13 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013 rengiant procesinius dokumentus ir atstovauti pareiškėją pirmos instancijos teisme ir paskirtas advokatas M. V. (b.l. 16). Advokatas Tarnybai 2013-04-23 padavė prašymą pakeisti jį kitu advokatu, tačiau Tarnyba advokato prašymo netenkino ir įpareigojo jį tęsti natrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui (b.l. 23), Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-10-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 Tarnyba įpareigota pakeisti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą M. V. kitu advokatu (b.l. 32-34), todėl vykdydama teismo sprendimą, ginčijamu 2013-11-06 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-89-13 paskyrė pareiškėjui teisinę pagalbą teikti advokatą G. B. (b.l. 25).
Pareiškėjas J. S. reikalavimą pakeisti advokatą G. B. argumentuoja aplinkybe, jog advokato gyvenamoji vieta yra Jurbarko rajone, o darbo vieta Tauragėje, todėl su advokatu apsunkintas bendravimas ir neužtikrinamas realus antrinės teisinės pagalbos teikimas, tačiau objektyvių duomenų, kurie pagrįstų skundo teiginius dėl advokato negalėjimo tinkamai atlikti savo pareigas ir jam atstovauti, nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kai paskirto advokato darbo vieta nesutampa su asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, gyvenamąja vieta, nereiškia, kad negalės būti užtikrintas tinkamas ir kokybiškas teisinių paslaugų teikimas. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė objektyviai egzistuojančių Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, trukdančių paskirtam advokatui G. B. suteikti pareiškėjui kokybišką teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog Tarnybai nėra nustatyta pareiga pareiškėjo prašymu pakeisti paskirtą advokatą. Minėta, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, jog 2013-12-20, t.y. po to, kai padavė skundą teismui, pareiškėjas padavė prašymą Tarnybai dėl advokato pakeitimo, kuri 2014-01-20 raštu Nr. (1.7)-SR-158 prašymą nepatenkino. Tarnybos rašto pareiškėjas neginčija. Skundžiamas tarnybos 2013-11-06 sprendimas Nr. (1.31)-TPC-89-13 galiojo iki 2014-03-02, todėl šiuo metu pareiškėjui teisinių pasekmių nebesukelia (b.l. 25, 57-62). Ginčijamas administracinis aktas neteko galios iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl byloje neliko nagrinėjimo dalyko, todėl ir dėl šios aplinkybės administracinėje byloje nebeliko pagrindo vertinti skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Tuo pačiu pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas - įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti naują sprendimą ir pakeisti advokatą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota Klaipėdos tarnybos neteisėtų veiksmų, priešingai, nustatyta, kad ji veikė pareiškėjo interesais, todėl, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, jis neturi teisės į išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjo J. S. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-11-06 sprendimo Nr. (1.31)-TPC-89-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
nepatenkinti pareiškėjo J. S. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.