Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

5. Teisme 2025 m. gegužės 28 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai dėl prašomos priteisti kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodo, kad bendra kompensacijos suma pagal šioje byloje nagrinėjamus ieškinius sudaro 500 Eur, bendra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 1496 Eur (už kiekvieną ieškinį po 22 Eur žyminį mokestį ir po 726 Eur advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidos). Ieškovė nurodo, šiuo atveju pagrindo išvadai, jog ieškovė proceso metu elgėsi nesąžiningai, nėra. Procesinis bendrininkavimas šioje byloje nebuvo privalomas, todėl ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinius atskirai. Faktą, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, patvirtino pati atsakovė, pripažinusi materialinius ieškinio reikalavimus, be to, ieškovė sąžiningai ir rūpestingai vedė bylos procesą, laiku atliko procesinius veiksmus, nepagrįstai nevilkino teismo proceso, taigi pagrindo taikyti bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimtį nagrinėjamu atveju nėra. Ieškovės prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma yra protinga, pagrįsta, racionali, realiai patirta, todėl priteistinos visos realiai ieškovės patirtos sumos – 44 Eur žyminio mokesčio ir 1452 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1496 Eur.

6. 2025 m. gegužės 29 d. bei 2025 m. birželio 2 d. teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsakovė prašo sumažinti ieškovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Pažymi, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė išskirtinai dėl pačios ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo. Ieškiniai yra iš esmės vienodos formos, pasikartojančio turinio, todėl nereikalaujantys ieškovės atstovų didesnių darbo laiko sąnaudų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškiniai ieškovės buvo pareikšti teismui tą pačią dieną (2025 m. vasario 17 d.), ieškovei jau disponuojant visomis reikalavimų teisėmis, perimtomis iš atitinkamų keleivių, t. y. ieškovei jau sąmoningai žinant, kad jos žinioje yra keletas iš keleivių perimtų reikalavimo teisių, susijusių su tuo pačiu atsakovės skrydžiu.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų duomenų nustatyta, kad atsakovė užsienio bendrovė Ryanair DAC vykdo oro pervežimo paslaugas. Atsakovės vykdytas 2024 m. rugpjūčio 21 d. skrydis Nr. FR 3965 Rimini (RMI) – Kaunas (KUN) buvo atidėtas, todėl šiuo skrydžiu vykę keleiviai D. A. bei L. L. skrydžio tikslą pasiekė daugiau nei 3 valandomis vėliau. Atstumas tarp Riminio ir Kauno yra 1453,33 km, todėl minėti keleiviai pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 7 straipsnio 1 dalies a papunktį įgijo teisę reikalauti iš atsakovės išmokėti po 250,00 Eur kompensaciją kiekvienam keleiviui. D. A. ir L. L. 2024 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimis perleido reikalavimo teises į kompensaciją ieškovei. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijų pateiktų pretenzijų pagrindu neišmokėjo. Ieškovei pareiškus ieškinius teisme, atsakovė su reikalavimu išmokėti 500 Eur dydžio kompensaciją (250 Eur x 2) sutiko.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1-2 dalių nuostatomis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

10. Nagrinėjamu atveju byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad jurisdikciją nagrinėti ieškinį turi tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra lėktuvo išvykimo ar atvykimo vieta, teismas (2009 m. liepos 9 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimas byloje Rehder, bylos Nr. C-204/08). Tokią jurisdikcijos taisyklę yra pripažinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Taigi, ieškovė turi teisę ieškinius pateikti Lietuvos teismams.

11. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keleiviai gauna: a) 250 Eur kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, b) 400 Eur kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju, c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

12. Pažymėtina, kad nors Reglamento Nr. 261/2004 tekste tiesiogiai nenurodyta, kad teisę į kompensaciją kaip skrydžio atšaukimo atveju turi atidėtų skrydžių keleiviai, šią teisę patvirtina Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų rimtų nemalonumų ir nepatogumų aukos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. priimtame prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio keleiviai praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.

13. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Atsakovė šiuo atveju minėtų aplinkybių neįrodinėjo, su ieškovės reikalavimais sumokėti kompensaciją dėl skrydžio vėlavimo sutiko.

15. CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Atsakovė pažeidė savo prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu ir tenkinamas.

16. Kadangi atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (250 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).