Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos S. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U. 2018 m. sausio 9 d., apie 14 val., savo sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., už ūkinio pastato esančioje išėdų (siloso) krūvoje laikė 1450 pakelių cigarečių „NZ Gold superslims“ be banderolių, t. y. cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais ženklais – banderolėmis, cigarečių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 4495 Eur, kas sudaro 119,4 MGL, tuo pažeisdama Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus, draudžiančius fiziniams asmenims Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, pakeistų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759, 3.1.2 punkto, draudžiančio fiziniam asmeniui laikyti ir gabenti įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui viršija 10 pakelių cigarečių, reikalavimus.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarimu S. U. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalyje, ir jai paskirta 4000 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 209 straipsnio 10 dalimi, nutarta konfiskuoti 1450 pakelių cigarečių „NZ Gold superslims“ be banderolių, saugomų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiama S. U. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarimą: pripažinti, kad administracinio nusižengimo padarymo laiku ir vietoje laikė ne 1450, o 1440 pakelių cigarečių „NZ Gold superlsims“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais ženklais – banderolėmis, ir taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas – už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirti per pusę mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Apeliantė skunde nurodo, jog 2018 m. sausio 22 d. paskirtu laiku atvyko į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus prie teisėjos L. Nainienės kabineto, tačiau paskirtu laiku teismo posėdis neprasidėjo, teisėjos kabinete nebuvo. Belaukiant priėjo teismo darbuotoja, kuri pasiteiravo, ko S. U. laukianti. Jai paaiškinus, kad laukia teisėjos ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, jai paaiškino, kad jei savo kaltę pripažįsta, byla bus išnagrinėta jai nedalyvaujant, todėl galinti nebelaukti. Neturėdama teisinių žinių ir nesuprasdama, kaip turi elgtis teisme, S. U. paklausė patarimo ir išvyko namo. Skunde pažymėta, kad tuo laiku, kol apeliantė laukė, jos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas jau turėjo būti prasidėjęs. S. U. mano, kad buvo suklaidinta ir jai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka bei duoti paaiškinimus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus, kuriuos pridėjo tik dabar prie apeliacinio skundo, pareikšti prašymus.

Dėl galbūt netinkamai taikytų materialinės teisės normų S. U. apeliaciniame skunde pažymėjo, jog neginčija cigarečių laikymo fakto, tačiau kelia tinkamo atsakomybės individualizavimo klausimą. S. U. mano, kad neteisėtai laikė ne vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt pakelių cigarečių, o vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt pakelių cigarečių, kadangi dešimt banderolėmis nepaženklintų cigarečių pakelių teisės aktai turėti nedraudžia. Taigi, atitinkamai turėtų būti sumažinta ir bendra laikytų cigarečių muitinė vertė, tai turėtų reikšmės nustatant administracinės nuobaudos dydį. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad apylinkės teismas nors ir vadovavosi tinkamais teisės aktais, tačiau netinkamai interpretavo juose esančias nuostatas.

Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nors, padarius administracinį nusižengimą, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, o kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. S. U. tvirtina, kad jos pirmą kartą padarytas toks administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas, dėl padaryto nusižengimo ji visiškai prisipažino ir labai apgailestauja, jaudinasi, kad dėl gresiančios didelės nuobaudos gali įstumti savo šeimą į skurdesnę padėtį.

Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į S. U. šeimos sunkią turtinę padėtį. S. U. sutuoktinis T. U. nuo 2004 m. vasario 29 d. yra smulkusis ūkininkas, savo nedideliame ūkelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., augina tik 4 pieninių veislės karves ir 1 telyčaitę, jokių kitų darbo pajamų šeima negauna. Apeliantės sutuoktinis T. U. yra tik iš dalies darbingas – jam nustatytas 40 proc. darbingumas. S. U. taip pat yra tik iš dalies darbinga, jai nustatytas 45 proc. darbingumas. S. U. kartu su sutuoktiniu nuolat slaugo ir prižiūri sutuoktinio neįgalią mamą, todėl net negali važiuoti į kitus darbus, kadangi kaimo vietovėje išvis jokių darbų nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, S. U. ir sutuoktinis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.

S. U. apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau motyvuojamojoje dalyje klaidingai nurodė, kad, skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia ne tik į pažeidėjos atsakomybę lengvinančias, bet ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nors tokių byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo kitos S. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nors apeliantei nustatytas ribotas darbingumas.

S. U. apeliaciniame skunde daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, turėjo pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies normas ir skirti jai švelnesnę baudą, nei numatyta ANK 209 straipsnio 7 dalies sankcijoje minimali, nes S. U. kaltę pripažino, gailėjosi, nusižengimas truko neilgą laiko tarpą, jos neteisėtai laikytų akcizais apmokestinamų prekių kiekis buvo mažesnis, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole, byloje nėra duomenų apie ankstesnius teisės pažeidimus (nusižengimus), S. U. ir jos sutuoktinis turi labai ribotą darbingumą, pragyvena iš nedidelio ūkio, esama apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tvirtinama, kad mažesnė, nei sankcijoje įtvirtintas minimumas, bauda, kuri pagal S. U. turtinę padėtį vis tiek jai būtų nemaža, šiuo atveju užtikrintų prevenciją, paskirtoji nuobauda jau ir taip būtų pakankamai reikšminga bei atgrasytų nuo naujų administracinių nusižengimų darymo ateityje.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarimą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde S. U. neginčija administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nurodo, kad, jos manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenustatė apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių, netinkamai individualizavo skiriamą administracinę nuobaudą ir pažeidė įstatymo jai suteiktas procesines teises. Būtent šiais klausimais nutartyje ir pasisako apeliacinės instancijos teismas.

Įstatyme numatyta, kad įprastai apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka (ANK 630 straipsnio 1 dalis). Tačiau, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. nutarime pažymėjo, kad į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiama S. U., institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgdamas į tai, kad į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, kuriems apie posėdį pranešta tinkamai, teismas nutarė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jiems nedalyvaujant. Taigi apeliantės versija, kad ji posėdžio dieną buvo atvykusi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus, bet vėliau, nesulaukusi teisėjos, išvyko, nes jai taip patarė teismo darbuotoja, yra nepagrįsta byloje esančiais duomenimis.

Be to, pažymėtina, kad S. U. tvirtinimas, jog jai nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus ir pateikti bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingus dokumentus, nėra pagrįstas. S. U. savo rašytinius paaiškinimus jau buvo pateikusi dar iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (b. l. 6). Dokumentus, kurie, apeliantės nuomone, yra reikšmingi parenkant administracinės nuobaudos dydį, S. U. pateikė apygardos teismui kartu su apeliaciniu skundu (b. l. 26–29). Taigi administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka nepažeidė S. U. procesinių teisių ir nebuvo padarytas esminis proceso įstatymo normų pažeidimas. ANK numato galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus (ANK 577 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Taigi sprendimų instancinė kontrolė yra užtikrinama visiems proceso dalyviams. Nesutikdama su apylinkės teismo nutarimu, S. U. gali jį skųsti apeliacine tvarka, kaip šiuo atveju ir pasielgė. Taip pat kartu su skundu buvo pateikti ir papildomi dokumentai. Taigi į visas, S. U. nuomone, reikšmingas aplinkybes bus atsižvelgta ir jos bus įvertintos. Net jei tam tikros aplinkybės pirmosios instancijos teismo ir nebuvo įvertintos, šią klaidą galima ištaisyti bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo padarytas esminis administracinių nusižengimų teisenos pažeidimas, o S. U. užkirstas kelias teikti paaiškinimus, prašymus ir papildomus dokumentus.

Apeliaciniame skunde S. U. išreiškia nuomonę, jog neteisėtai laikė ne vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt pakelių cigarečių, o vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt pakelių cigarečių, kadangi dešimt banderolėmis nepaženklintų pakelių cigarečių teisės aktai turėti nedraudžia. Taigi, padarė išvadą, jog atitinkamai turėtų būti sumažinta ir bendra laikytų cigarečių muitinė vertė, o tai turėtų reikšmės nustatant administracinės nuobaudos dydį. Apeliantė mano, jog atsakomybė jai turėjo kilti tik už neteisėtai laikomą cigarečių kiekį (nevertinant leidžiamų 10 cigarečių pakelių). Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, kai draudžiamų prekių kiekis viršija leistiną, konstatuojama, kad visos prekės yra laikomos neteisėtai. Neteisingas vertinimas, kad S. U. 1440 pakelių cigarečių laikė neteisėtai, o kitus 10 teisėtai. Jei viršijama įstatymo nustatyta leistina riba, leistinas kiekis nėra išskaičiuojamas. Tokios pat pozicijos laikomasi ne tik vertinant pažeidimą, bet ir sprendžiant klausimą dėl pažeidimo dalyko konfiskavimo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-382-382/2016).

Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek apylinkės teismo nutarime yra nurodyta, kad S. U. laikė 1 450 pakelių cigarečių „NZ Gold superslims“ be banderolių, t. y. cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais ženklais – banderolėmis, cigarečių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 4495 Eur, kas sudaro 119,4 MGL. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Šis nutarimas įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Akivaizdu, kad jei S. U. laikytų cigarečių be banderolių nustatyta muitinė vertė 4495 Eur, tai tokia vertė atitiktų 119,4 MGL tik tuo atveju, jei 1 MGL būtų prilyginamas 37,66 Eur. Kadangi administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas 2018 m. sausio 9 d., tai turėjo būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Nagrinėjamu atveju, kadangi cigarečių muitinė vertė yra 4495 Eur, o bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, tai cigarečių muitinė vertė atitinka 89,9 MGL. ANK 209 straipsnio 7 dalyje yra numatyta atsakomybė, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija dviejų šimtų penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi net ir perskaičiavus bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, kurį atitinka S. U. laikyti 1450 pakelių cigarečių „NZ Gold superslims“ be banderolių, S. U. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal tą pačią įstatymo normą – ANK 209 straipsnio 7 dalį. Apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas vadovavosi tinkamais teisės aktais, taip pat tinkamai interpretavo juose esančias nuostatas.

Apeliaciniame skunde S. U. ginčija ir jai paskirtą baudą, tvirtina, kad paskirta nuobauda yra pernelyg griežta. Baudos dydis nustatomas pagal Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK įtvirtinta, kad kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo S. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). S. U. nuo 2016 m. birželio 1 d. yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (b. l. 27). Šie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys buvo pateikti tik kartu su apeliaciniu skundu. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bylos medžiagoje duomenų apie S. U. darbingumo lygį nebuvo, todėl apylinkės teismas ir nekonstatavo šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas aptartus duomenis, kad S. U. yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, daro išvadą, kad nesama dar vienos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. nutarime buvo nustatęs kitą S. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – S. U. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas)). Ši išvada grindžiama tuo, kad apeliantei yra nustatytas didesnis darbingumo lygis, nei numatytas ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ji nėra sulaukusi 65 metų amžiaus, o byloje nesama duomenų apie S. U. nustatytą specialiųjų poreikių lygį.

Vien tai, jog byloje yra nustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, savaime nesudaro pagrindo S. U. už jos padarytą administracinį nusižengimą skirti minimalią normos sankcijoje numatytą baudą ar taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skiriant administracines nuobaudas, privalu atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Nors S. U. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau administracine tvarka yra bausta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 177 straipsnio 1 dalyje, padarymą (b. l. 13).

ANK 22 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, S. U. paskirdamas minimalią administracinę nuobaudą, tinkamai ir išsamiai įvertino pažeidėjos asmenybę. Tiesa, tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).

Apeliaciniame skunde yra pažymėta, jog S. U. ir jos šeimos finansinė padėtis yra itin sudėtinga, kadangi jie pajamų gauna tik iš nedidelio ūkio (b. l. 28), S. U. yra tik iš dalies darbinga (b. l. 27), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 29), S. U. taip pat slaugo ir prižiūri sutuoktinio neįgalią mamą. Tačiau jos sutuoktinis T. U. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtos nuobaudos, o Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi T. U. padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikavo iš ANK 209 straipsnio 8 dalies į 209 straipsnio 7 dalį ir paskyrė 4200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą, t. y. S. U. sutuoktinis buvo nubaustas už tokį patį administracinį nusižengimą, už kurį šioje byloje yra nubausta apeliantė.

Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Pažymėtina, jog nedideles pajamas S. U. šeima gavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, administracinio nusižengimo padarymo metu S. U. jau turėjo ribotą darbingumą, pažeidėja slaugė ir prižiūrėjo sutuoktinio neįgalią mamą. Taigi matyti, kad šios aplinkybės buvo dar iki Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarimo, kuriuo buvo paskirta administracinė nuobauda, priėmimo. Tai rodo, kad aptarta sunki finansinė padėtis ir sveikatos problemos nesustabdė S. U. nuo administracinio nusižengimo padarymo ir teisės aktų reikalavimų nesilaikymo. Taigi šios aplinkybės savaime negali būti pagrindas švelninti S. U. paskirtą administracinę nuobaudą ir taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad S. U. už padarytą administracinį nusižengimą turi būti paskirta minimali Administracinių nusižengimų kodekso normos sankcijoje numatyta bauda. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. U. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.