Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-28 · Administracinė byla Nr. A-63-2591-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-11-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-04-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-28
Bylos Nr.
A-63-2591-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00600-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Klaipėdos teritorinei muitinei
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A63 – 2591/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00600-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui D. V.,atsakovo atstovei Nijolei Kiškiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. prašymą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į ankstesnes pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kitų išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (I tomas, b. l. 47 – 52) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2010 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. I2-114 „Dėl atleidimo iš tarnybos ir išeitinių išmokų mokėjimo“ 1.4 punktą, pripažįstant jo atleidimą iš Šiaulių teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto pareigų neteisėtu, grąžinant į eitas pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2010 m. liepos 1 d. už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant 136,94 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną; nepatenkintus pirmojo prašymo, perkelti jo atleidimo terminą į 2010 m. liepos 31 d. (tėvystės atostogų terminui), priteisiant vidutinį darbo užmokestį 2 206,38 Lt; įpareigoti Klaipėdos teritorinę muitinę sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį 3,36 Lt ir taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą neatsiskaitymo laikotarpį, t. y. nuo 2010 m. liepos 1 d. imtinai, skaičiuojant po 136,94 Lt už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Šiaulių teritorinėje muitinėje pradėjo dirbti nuo 2003 m. birželio 16 d. Nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. dirbo Šiaulių teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto pareigose. 2010 m. vasario 22 d. Šiaulių teritorinė muitinė, remdamasi Muitinės departamento 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“, jam įteikė informacinį pranešimą apie tai, kad 2010 m. birželio 30 d. su juo bus nutraukti tarnybos santykiai, nes panaikinama jo pareigybė, o Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – ir atsakovas) jam siūlys užimti kitas to paties lygio ir kategorijos, o tokių nesant – žemesnės kategorijos pareigas. Pabrėžė, jog informacinio pranešimo įteikimo metu dar nebuvo suformuotas pareigybių sąrašas, todėl nebuvo jokio faktinio pagrindo įspėjimui. Manė, jog Muitinės departamento įsakymas, kuriuo reorganizuota Šiaulių teritorinės muitinės struktūra, galėjo tapti tik prielaida inicijuoti institucinius pertvarkymus, bet ne pareigybių panaikinimą, nes minėtas įsakymas įsigaliojo tik 2010 m. kovo 1 d. Pažymėjo, jog įspėjimo laikotarpiu jam gimė sūnus, todėl jam buvo suteikta 31 kalendorinė diena tėvystės atostogų iki 2010 m. birželio 18 d. įskaitytinai. Jam pasiūlymą dėl užimamų pareigų Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė 2010 m. birželio 18 d. į Ūkio ir aprūpinimo skyriaus ūkio reikalų vyriausiojo specialisto (Šiauliuose) pareigas. Manė, jog minėtas siūlymas pateiktas formaliai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus, nes pateikiant pasiūlymą jau buvo gautas kito darbuotojo sutikimas minėtoms pareigoms eiti. Kitų siūlymų atlikti pareigas toje pačioje vietovėje teikta nebuvo. Klaipėdoje teritorinės muitinės 2010 m. gegužės 26 d. pranešimu, kuris jam įteiktas 2010 m. birželio 18 d., buvo pasiūlyta nuo liepos 1 d. užimti 4 pareigybes, nustatant darbo vietą Klaipėdoje, o turint sveikatos būklės tinkamumo II ir III sąvado skilties specializuotos medicininės ekspertizės pažymą, 4 pareigybes Klaipėdoje, 2 Panemunėje, 1 Nidoje. Pabrėžė, jog Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (CMEK) išvada gauta 2010 m. liepos 2 d., todėl realiai pretenduoti galėjo tik į 4 pareigybes, iš kurių daugelis buvo užimtos. Akcentavo, jog Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. I2-114 jis buvo atleistas iš užimamų pareigų. Pažymėjo, kad pareigybės Šiaulių I kategorijos krovinių poste buvo patvirtintos Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RŽ22‑268, o patvirtinus šį sąrašą paaiškėjo, jog jo pareigybė nėra panaikinta ir išliko po Šiaulių teritorinės muitinės prijungimo prie Klaipėdos teritorinės muitinės. Manė, jog tokiu būdu nebuvo jokio teisėto įspėjimo pagrindo, numatyto Tarnybos muitinėje statuto 54 straipsnio 7 dalyje, todėl pats įspėjimas laikytinas neteisėtu. Manė, jog prieš įteikiant įspėjimą turėjo būti pagrįsta, jog jo, kaip pareigūno, funkcijų nebeliko ir todėl neišliko pareigybės, tačiau tokia pareigybė Šiaulių I kategorijos poste išliko, todėl laikė, jog įspėjimas dėl naikinamos pareigybės buvo tariamas, o ne realus. Pabrėžė, jog Klaipėdos teritorinei muitinei perėmus Šiaulių teritorinės muitinės teises ir pareigas, galėjo būti realiai įvertintas etatų poreikis ir vykti jų suskirstymas, tačiau jam įspėjimą įteikė ir įsakymą dėl atleidimo priėmė Šiaulių teritorinė muitinė, kurios nuo 2010 m. liepos 1 d. neliko juridinių asmenų registre, o darbo pasiūlymus teikė Klaipėdos teritorinė muitinė, kuri tokius įgaliojimus įgijo tik 2010 m. liepos 1 d. Savo reikalavimus grindė ir tuo, jog jis buvo įspėtas pažeidžiant 2009 m. balandžio 15 d. kolektyvinės sutarties U1-32/P8 19 punkto nuostatas, kadangi įspėjimas įteiktas nustatyta tvarka neįvykus konsultacijoms su profesine sąjunga. Akcentavo, kad jis įspėtas buvo 2010 m. vasario 22 d., o konsultacijos su darbuotojų atstovais įvyko tik 2010 m. balandžio 22 d. Manė, jog tik 2010 m. gegužės 20 d. suformavus pareigybių sąrašą galėjo būti pradėtas reorganizavimo procesas, turėjo vykti konsultacijos su darbuotojų atstovais ir ne anksčiau kaip po 1 mėnesio turėjo būti teikiami įspėjimai. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma su Tarnybos muitinėje statuto 54 straipsnio 11 dalimi, užtikrinant didesnę socialinę apsaugą, kadangi jo šeimoje auga du vaikai iki 3 metų, todėl darbo teisiniai santykiai galėjo būti nutraukti tik ypatingu atveju. Be to, įspėjimo laikotarpiu jam gimė sūnus, o įspėjimo laikotarpis pratęstas nebuvo, nebuvo išmokėta kompensacinė išmoka, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, jog darbdavys atleidimo iš tarnybos dieną visiškai su juo neatsiskaitė, nes darbo užmokestis už gegužės mėnesį jam buvo sumokėtas 12 kalendorinių dienų vėliau nei numatyta kolektyvinėje sutartyje. Teigė, jog darbdavys atleidimo dieną – 2010 m. birželio 30 d., nesumokėjo viso jo tarnybinio atlyginimo. Prašė Klaipėdos teritorinės muitinės atžvilgiu taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją – dėl uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės jam sumokėti jo vidutinio darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką.

Atsiliepimas

Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į prašymą (I tomas, b. l. 67 – 74) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos teritorinė muitinė nurodė, kad po muitinių reorganizacijos Šiaulių teritorinėje muitinėje liko anksčiau įsteigti visi 5 Šiaulių teritorinės muitinės postai, o iš buvusių 13 administracinių skyrių įsteigti 5 poskyriai, naujoje struktūroje nenumatytas Teisės skyrius ar poskyris Šiauliuose, kuriame iki atleidimo dirbo pareiškėjas. Pažymėjo, jog darbdavys pagrįstai ir teisėtai įspėjo pareiškėją dėl pareigybės panaikinimo ir įstaigos reorganizavimo prijungimo būdu prie kitos muitinės, o Klaipėdos teritorinė muitinė, kaip teisių perėmėja, siūlė užimti kitas laisvas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos pareigas. Šiaulių teritorinė muitinė, kurios juridinis statusas galiojo iki 2010 m. liepos 1 d., įspėjo visus pareigūnus ir darbuotojus apie struktūrinius pokyčius, o Klaipėdos teritorinė muitinė, kaip teisių perėmėja, siūlė naujai įsteigtas ir laisvas pareigybes Klaipėdos teritorinėje muitinėje nuo 2010 m. liepos 1 d. Akcentavo, jog pareigybių skaičiaus mažėjimas buvo realus, nes reorganizavimo metu sumažėjo 48 pareigybės. Nurodė, jog Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių 2010 m. kovo 10 d. įsakymu „Dėl darbo grupių ir komisijų sudarymo“ 1.1 punktu buvo sudaryta darbo grupė, kuri vykdė pareigūnų ir darbuotojų atrankos procesą, priimdama protokolinius sprendimus. Pabrėžė, jog Tarnybos muitinėje statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kokie pareigūnai turi pirmenybės teisę būti palikti tarnyboje panaikinus pareigybę, todėl šis klausimas buvo sprendžiamas vadovaujantis Darbo kodekso normomis. Pagrindinis darbo grupės kriterijus sprendžiant, kam turi būti siūlomos pareigos Klaipėdos teritorinėje muitinėje, buvo Darbo kodekso 135 straipsnyje numatyti kriterijai. Darbo grupė protokoliniu sprendimu dėl aukštesnės profesinės kvalifikacijos, nepriekaištingos reputacijos, labai geros charakteristikos ir 10 metų tarnybos stažo muitinėje Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto (Šiauliuose) pareigas nutarė siūlyti užimti V. P.. Pažymėjo, jog darbo grupė įvertino tai, kad pareiškėjas turi pragyvenimo šaltinį, nes jam suteikta teisė dirbti kitą darbą, jam nesuteikta kvalifikacinė klasė, nebuvo vertintas labai gerai, neskatintas padėkomis, taip pat neišreiškė valios pasitikrinti sveikatos CMEK sudarant galimybę pretenduoti į poste esančias laisvas pareigas. Manė, jog pareiškėjo elgesys įspėjimo laikotarpiu rodė jo nesidomėjimą, atsiribojimą, abejingumą ir nenorą tęsti tarnybą Klaipėdos teritorinėje muitinėje po 2010 m. liepos 1 d. Teigė, jog pareiškėjui 2010 m. gegužės 26 d. informaciniu pranešimu siūlytos kitos laisvos pareigos. Be to, Muitinės departamentas 2010 m. birželio 2 d. raštu informavo apie visoje muitinės sistemoje esančias laisvas pareigybes ir suteikė teisę kiekvienam pareigūnui ar darbuotojui laisva valia jas pasirinkti. Laisvos pareigybės buvo viešai paskelbtos muitinės interneto svetainėje. Su pranešimais dėl laisvų pareigybių pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, tačiau pats nei žodžiu, nei raštu neišreiškė savo valinio sprendimo ir nesutiko užimti siūlomų pareigų. Manė, jog pareiškėjui pagal teisės aktų reikalavimus buvo laiku pranešta apie jo pareigybės panaikinimą (prieš 4 mėnesius). Papildoma socialinė garantija, numatyta Tarnybos muitinėje statuto 54 straipsnio 7 dalyje, būti anksčiau įspėtiems apie numatomą pareigybių naikinimą, pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinta. Pabrėžė, jog pareiškėjas nepateko į baigtinį Tarnybos muitinėje statuto 55 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą sąlygų, kada muitinės pareigūnas negali būti atleistas iš tarnybos, todėl jam atsisakius kitų siūlomų pareigų, pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos muitinėje. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog jam neteisėtai nepratęstas įspėjimo laikotarpis, nes jis buvo tėvystės atostogose. Pažymėjo, jog pareiškėjas iš tarnybos atleistas jo darbo dieną, todėl atleidimo iš tarnybos atveju atsakovas neturėjo teisės taikyti Darbo kodekso 130 straipsnio 4 dalyje numatytų socialinių garantijų ir nukelti atleidimo dieną. Prašė atmesti pareiškėjo argumentą, jog nebuvo vykdytos konsultacijos su profesine sąjunga. Nurodė, kad profesinės sąjungos narė L. D. buvo reorganizavimo komisijos narė ir aktyviai dalyvavo visuose muitinės struktūros pertvarkymo etapuose. Prašė atmesti pareikėjo išvestinius reikalavimus dėl piniginių sumų išmokėjimo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu (II tomas, b. l. 120 – 131) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, jog pareiškėjas nuo 2003 m. birželio 17 d. priimtas į Šiaulių teritorinės muitinės Apeliacijų skyriaus viršininko pareigas, o į Šiaulių teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto pareigas (A lygis, 12 kategorija) paskirtas nuo 2004 m. liepos 1 d., kuriose pagal pareigybės aprašymą dirbo iki atleidimo iš tarnybos. Taip pat nustatyta, jog Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ nuspręsta nuo 2010 m. liepos 1 d. reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės, kuriai pereina visos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos. Minėtu įsakymu patvirtintas ir Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo projektas (toliau – ir Projektas). Teismas pažymėjo, jog įsakymo teisėtumą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-616-437/2010 pasisakė, jog įsakymas neprieštarauja norminių aktų reikalavimams. Projekto 5 punkte nustatytas Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo tikslas – optimizuoti Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą, siekiant didinti jos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus muitinės uždaviniams įgyvendinti. Minėtų žmogiškųjų išteklių optimizavimui reorganizacijos procese buvo mažinamas pareigybių skaičius. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, taip pat nustatė, kad nuo 2009 m. spalio 1 d. Šiaulių teritorinėje muitinėje buvo nustatytos 166 pareigybės, Klaipėdos teritorinėje – 523 pareigybės; nuo 2010 m. vasario 8 d. Klaipėdos teritorinėje muitinėje nustatytas 522 pareigybės, o nuo 2010 m. liepos 1 d. (prijungimo būdu prie Klaipėdos teritorinės muitinės prijungus Šiaulių teritorinę muitinę) Klaipėdos teritorinėje muitinėje nustatytos 640 pareigybės. Teismo vertinimu, pareigybių mažėjimo/didėjimo skaičius buvo realus ir tai patvirtina byloje pateikti pareigybių sąrašai. Atkreipė dėmesį, kad iki Šiaulių teritorinės muitinės reorganizacijos minėtos muitinės struktūroje be kitų skyrių buvo ir Teisės skyrius su 2 pareigybėm (skyriaus viršininkas V. P. ir pareiškėjas), o po reorganizacijos nuo 2010 m. liepos 1 d. Šiaulių teritorinė muitinė buvo prijungta prie Klaipėdos teritorinės muitinės, patvirtinus naują pareigybių sąrašą. Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus struktūroje įsteigta nauja pareigybė vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto (darbo vietą numatant Šiauliuose). Į minėtas pareigas priimtas dirbti buvęs Šiaulių teritorinės muitinės Teisės skyriaus viršininkas V. P., o pareiškėjo neperkėlus į kitas to paties lygio ar kategorijos ar žemesnės kategorijos pareigas, jis buvo atleistas, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Teismas pažymėjo, kad iš naujai patvirtinto vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto (Šiauliuose) pareigybės aprašymo matyti, jog pareigybė reikalinga kontroliuoti ir užtikrinti teisingą teisės normų taikymą muitinės veikloje pagal šiai pareigybei priskirtą darbo sritį, atstovauti muitinei ir ginti jos teisinius interesus teismuose. Pareigybės paskirtis skyrėsi nuo pareiškėjo pareigybės aprašymo paskirties (stiprinti teisėtumą muitinės veikloje, dalyvauti rengiant ir įgyvendinant priemones, skirtas kovai su kontrabanda ir muitų teisės pažeidimais, teikti teisinę pagalbą muitinės pareigūnams ir kitiems darbuotojams, atstovauti muitinės interesus teismuose). Laikė, kad įsteigta nauja pareigybė neprilygsta pareiškėjo iki atleidimo eitoms pareigoms, todėl tai nereiškia, jog pareiškėjo pareigybė realiai nebuvo panaikinta. Priešingai, naujai įsteigtoje pareigybėje numatyti skirtingi specialieji reikalavimai ir kitos funkcijos, būdingos po reorganizacijos likusiems padaliniams Šiaulių regione. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog jo pareigybė negalėjo būti panaikinta, kadangi jo šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Pažymėjo, kad faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Statutas, todėl visais atvejais turi būti taikomos Statuto normos, o ne Darbo kodekso normos. Statutas reglamentuoja išsamų ir baigtinį sąlygų, kada muitinės pareigūnas negali būti atleistas iš tarnybos, sąrašą (Statuto 55 str. 4 d.). Nėščia muitinės pareigūnė, taip pat muitinės pareigūnas atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu negali būti atleistas iš pareigų nustatytais atvejais, inter alia panaikinus pareigybę. Pareiškėjas nebuvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, todėl, teismo manymu, neatitiko Statuto 55 straipsnio 4 dalies sąlygų ir galėjo būti atleistas iš pareigų. Atkreipė dėmesį, jog užtikrinant Statuto 54 straipsnio 7 dalies garantijas pareiškėjui apie pareigybės panaikinimą buvo pranešta raštu prieš 4 mėnesius (Šiaulių teritorinės muitinės 2010 m. vasario 22 d. informacinis pranešimas Nr. S1-02-980, kurį pareiškėjas pasirašė 2010 m. vasario 23 d.). Informacinio pranešimo priėmimo pagrindu nurodytas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“, kurio 1 punktu nuspręsta nuo 2010 m. liepos 1 d. reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu prie Klaipėdos teritorinės muitinės (toks sprendimas įsigaliojo po 4 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2010 m. kovo 1 d.). Pastebėjo, jog Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos Klaipėdos teritorinei muitinei perėjo 2010 m. liepos 1 d. Iki minėto laikotarpio įsakymo 3.3 punktu pavesta Šiaulių teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriui ir Šiaulių teritorinei muitinei užtikrinti reorganizuojamos Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, įspėjimą apie numatomus tarnybos arba darbo santykių pakeitimus teisės aktų nustatyta tvarka nuo Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo pradžios. Teismo nuomone, reorganizavimo pradžia laikytinas įsakymo, kuriuo išreikšta valia dėl juridinio asmens pabaigos reorganizavimo būdu, priėmimo momentas, todėl informacinis pranešimas dėl pareigybės panaikinimo pareiškėjui įteiktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos ir terminų bei esant faktiniam pareigybės panaikinimo pagrindui (reorganizacijos pradžiai). Teismo vertinimu, situacija, kuri būtų susiklosčiusi įspėjus pareigūnus po pareigybių panaikinimo, reikštų tai, jog nustatytą garantijų laikotarpį (2 ar 4 mėn.), turėtų būti mokamas darbo užmokestis, nors pačių darbinių funkcijų neliktų, o tai prieštarautų reorganizacijos tikslui. Teismas pažymėjo, jog paties įspėjimo apie tarnybos santykių pabaigą tikslas yra užtikrinti pareigūnui teises, socialines ir kitas garantijas bei teisėtus interesus, todėl įspėjimas nereiškia nei pareigybės panaikinimo nei atleidimo iš tarnybos fakto. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui, kaip muitinės pareigūnui, kurio šeimoje auga du mažamečiai vaikai, įspėjimas apie pareigybės panaikinimą įteiktas prieš 4 mėnesius ir tai atitinka Statuto 54 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nepažeista jo teisė būti laiku informuotam apie numatomą jo pareigybės panaikinimą. Nors Projekto 8.1.2 punkte buvo nustatytas įspėjimų apie numatomus tarnybos arba darbo santykių pakeitimus Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, teisės aktų nustatyta tvarka įteikimas – 2010 m. kovo 1 d., tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjui informacinio pranešimo įteikimas keletu dienų anksčiau nei numatyta projekte, nelaikytinas esminiu atleidimo iš tarnybos procedūros pažeidimu, kadangi toks įteikimas atitinka Statuto nuostatas. Šiaulių teritorinė muitinė, kurios juridinis statusas galiojo iki 2010 m. liepos 1 d. įspėjo visus pareigūnus ir darbuotojus apie struktūrinius pokyčius, o Klaipėdos teritorinė muitinė, kaip teisių perėmėja, siūlė naujai įsteigtas laisvas pareigybes Klaipėdos teritorinėje muitinėje nuo 2010 m. liepos 1 d., todėl kaip nepagrįstas atmestas pareiškėjo motyvas, jog Šiaulių teritorinė muitinė, neteikdama darbo pasiūlymų, pažeidė įstatymų nustatytus reikalavimus. Teismas taip pat nustatė, kad 2010 m. kovo 10 d. Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių viršininkų įsakymu Nr. RŽ3‑88/I1‑25 „Dėl grupių ir komisijų sudarymo“ 1.1 punktu buvo sudaryta darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė), kuri vykdė pareigūnų ir darbuotojų atrankos procesą, priimdama protokolinius nutarimus. Teismas vadovavosi Darbo kodekso 135 straipsniu ir pažymėjo, kad jis taikomas tada, kai keli darbuotojai, atitinkantys pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, pretenduoja užimti tą pačią pareigybę. Nustatyta, jog pareiškėjas nepateko į asmenų, turinčių teisę būti paliktam darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius, sąrašą pagal Darbo kodekso 135 straipsnį. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas, spręsdamas dėl pirmenybės likti valstybės tarnyboje, nustatė fakultatyvinius kriterijus (tokius, kurie lemia darbuotojų pirmenybės teisę likti tarnyboje tokiu atveju, kai Darbo kodekso 135 straipsnio požiūriu jų padėtis yra vienoda). Muitinės departamento generalinis direktorius 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-243 patvirtino Rekomendacijas dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos tarnybai ar darbui muitinėje tęsti vykdant muitinės įstaigos reorganizaciją. Rekomendacijose nustatyti pagrindiniai kriterijai, lemiantys muitinės pareigūno atranką: kvalifikacija, profesiniai įgūdžiai, reputacija, funkcijų išlikimas, tarnybos muitinėje stažas, socialinis pažeidžiamumas, tinkamumas tarnybai pagal pareigybės aprašyme numatytus specialiuosius reikalavimus, o poste ir Mobiliosios grupės poskyriuose – ir tinkama CMEK sveikatos išvada. Nagrinėjamu atveju muitinės pareigūnų atranką vykdė Darbo grupė. Nustatyta, kad iš Darbo grupės 2010 m. gegužės 19 d. įvykusio posėdžio protokolo Nr. A3-25 matyti, jog be kitų pareigybių buvo svarstomas ir klausimas dėl Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto A12 pareigų, į kurias pretendavo du pareigūnai: pareiškėjas ir Šiaulių teritorinės muitinės Teisės skyriaus viršininkas V. P.. Nuspręsta pareigas siūlyti užimti V. P.. Taip pat nustatyta, jog V. P. turėjo 10 metų tarnybos muitinėje stažą, teismo nuomone, vien tai jau laikytina pirmenybe užimti pareigas pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakovo pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, jog V. P. drausmine tvarka nebaustas, 2007 m. tarnybinė veikla įvertinta labai gerai ir suteikta III kvalifikacinė kategorija, ne kartą skatintas, o pareiškėjas muitinėje dirba 7 metus, nė karto nebuvo vertintas labai gerai, skatintas 2004 m. ir 2007 m. vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, labai geros anglų kalbos žinios, tačiau jam 2006 m. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Teismas atkreipė dėmesį į naujai įsteigtos pareigybės specialųjį reikalavimą, t. y. atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Nustatyta, kad pareiškėjas minėto reikalavimo neatitiko, o V. P. atitiko. Teismo vertinimu, Darbo grupės sprendimas pagrįstas ir teisėtas, pareigose paliktas aukštesnės kvalifikacijos pareigūnas, o pareiškėjo teisės šiuo atveju nebuvo pažeistos. Laikė, jog Darbo grupė pasirinko tinkamus atrankos kriterijus (kvalifikacija, profesiniai įgūdžiai, reputacija, tarnybos muitinėje stažas, tinkamumas tarnybai pagal pareigybės aprašyme numatytus specialiuosius reikalavimus) Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto pareigybei užimti. Pažymėjo, jog valstybės tarnyba grindžiama valstybės tarnautojų konkurencija, kurios tikslas – užtikrinti aukštą valstybės tarnautojų profesinių įgūdžių ir dalykinių savybių lygį, todėl pirmenybė likti dirbti darbuotojų skaičiaus sumažinimo atveju, teismo nuomone, pagrįstai suteikta aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui – nagrinėjamu atveju muitinės pareigūnui V. P.. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjo šeimoje auga du mažamečiai vaikai, teismo vertinimu, nelaikytina pirmenybės teisę suteikiančiu faktoriumi. Pažymėjo, kad pareiškėjui 2006, 2009, 2010 metais suteikti leidimai dirbti kitą darbą – dėstyti Šiaurės Lietuvos kolegijoje. Atrankos metu jis taip pat dėstė minėtoje mokymo įstaigoje, vadinasi, turėjo kitą darbą. Nagrinėjamos bylos ginčo dalyku nėra jo gaunamas darbo užmokestis iš dėstytojo veiklos, todėl teismas pareiškėjo argumentų, jog atleidus iš užimtų pareigų po pareigybės panaikinimo jo šeima liko be darbo užmokesčio, nenagrinėjo. Pažymėjo, jog Darbo grupės posėdžių metu dalyvavo ir profesinės sąjungos atstovai: 2010 m. gegužės 19 d. atstovė L. D., J. B., V. G., 2010 m. birželio 1 d. posėdyje – J. B. ir L. D.. Pastebėjo, jog profesinė sąjunga buvo gerai informuota ir dalyvavo muitinės struktūrinių pertvarkymo procese. Profsąjunga neginčijo konsultacijų rengimo teisėtumo, nesikreipė į teismą dėl jos narių neteisėto atleidimo ar neteisėtos atrankos (pareiškėjas nėra profesinės sąjungos narys). Konsultacijos buvo surengtos po įteikto įspėjimo pareiškėjui, tačiau, teismo vertinimu, minėtas pažeidimas nelaikytinas esminiu, darančiu skundžiamą įsakymą neteisėtu. Analizuodamas bylos medžiagą, teismas pabrėžė, jog 2010 m. gegužės 26 d. ir 2010 m. birželio 9 d. pranešimais (pareiškėjas abu pranešimus gavo 2010 m. birželio 18 d.) pareiškėjui buvo pateikti siūlymai užimti pareigas: Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus A11 (darbo vieta Klaipėdoje), Muitinės priežiūros uostuose skyriaus vyresniojo inspektoriaus A9 (Klaipėdoje), Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus inspektoriaus A7 (Klaipėdoje), Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus inspektoriaus A7 (Klaipėdoje); turint tinkamumo sveikatos būklės II ir III sąvado skilties specializuotos medicininės ekspertizės pažymą: Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyriausiojo inspektoriaus A11 (Klaipėdoje), Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus A9 (Klaipėdoje), posto inspektoriaus A6 (Panemunėje), posto vyresniojo inspektoriaus A8 (Panemunėje), posto vyriausiojo inspektoriaus A10 (Klaipėdoje), posto pamainos viršininko A11 (Nidoje), posto pamainos viršininko A12 (Klaipėdoje) ir Klaipėdos teritorinės muitinės Ūkio ir aprūpinimo skyriaus ūkio reikalų vyriausiojo specialisto (Šiauliuose) 13 koeficiento dydžio pareiginės algos pareigas. Buvo nustatyti terminai raštiškam sutikimui dėl siūlomų pareigų pateikti: atitinkamai 5 kalendorinės dienos ir 3 kalendorinės dienos, tačiau pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu savo valios neišreiškė. Teismo nuomone, pareiškėjo teisė pasirinkti ir teikti prašymus užimti laisvas pareigybes nebuvo apribota, nors ir buvo pateikti siūlymai užimti konkrečias pareigas, tačiau pažymėjo, jog informacija apie laisvas pareigybes buvo skelbiama viešai internetiniame tinklalapyje, todėl pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, galėjo pats pareikšti prašymą dalyvauti atrankoje į laisvas pareigas, tačiau to nepadarė. Bylos medžiaga nustatyta ir tai, jog siūlymai užimti konkrečias pareigas buvo teikti pareigūnams ir darbuotojams, tačiau pareiškėjo motyvas dėl valios išraiškos nelaikytas pagrįstu argumentu. Teismas pabrėžė, jog būtent siūlymų užimti pareigas teikimas keliems asmenims ir patvirtina atsakovo tikslą į pareigas atrinkti tinkamiausią pareigūną (darbuotoją). Nurodė, jog pareiškėjas, būdamas teisininkas ir žinodamas teisės aktų reikalavimas, privalėjo elgtis apdairiai ir tinkamai išreikšti savo valią, kuri ir būtų buvusi atrankos vykdymo pagrindas. Analogiškai tik laiku pateiktu jo paties prašymu galėjo būti pasiųstas į CMEK, tačiau toks pareiškėjo prašymas buvo pateiktas tik po paskutinio įspėjimo. CMEK išvada buvo pateikta praėjus nustatytam valios išraiškos terminui, todėl pareiškėjo atžvilgiu ir nevykdyta atranka į postuose ir muitinės mobiliosiose grupėse esančias laisvas pareigybes. Nustatyta, jog Ūkio ir aprūpinimo skyriaus ūkio reikalų vyriausiojo specialisto (Šiauliuose) pareigas 2010 m. birželio 11 d. sutiko eiti V. Š.. Pareiškėjui pasiūlymas užimti minėtas pareigas buvo įteiktas 2010 m. birželio 18 d., jis turėjo 3 kalendorines dienas savo valinei išraiškai pareikšti, bet to nepadarė, tokiu būdu nepateko į atranką minėtai pareigybei užimti. Toks pareiškėjo elgesys rodo nenorą tęsti tarnybą muitinėje. Pažymėjo, kad muitinė išnaudojo visas galimas priemones pareiškėjo darbo paieškai, ne tik ne kartą siūlė užimti laisvas pareigas, bet ir suteikė papildomą laisvą nuo darbo dieną darbo paieškoms. Teismo nuomone, visą laiką nuo įspėjimo įteikimo pareiškėjui buvo užtikrintos socialinės ir kitos garantijos, todėl pripažinta, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo. Pareiškėjas į kitas pareigas perkeltas nebuvo, kadangi neišreiškė valios užimti siūlomas pareigas, todėl, teismo nuomone, pagrįstai priimtas ginčijamas sprendimas ir jis atleistas iš pareigų. Teismo vertinimu, Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2010 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. I2-114 1.4 punktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo straipsnyje reglamentuotus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus (pagrįstas objektyviais faktais ir teisės aktų normomis, motyvuotas), todėl laikytas pagrįstu ir teisėtu. Pripažinęs pareiškėjo atleidimą iš tarnybos pagrįstu, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamo įsakymo 1.4 punktą, grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas pareigas, nes tokio reikalavimo įgyvendinimas yra negalimas (pareiškėjo pareigybė yra panaikinta) bei priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2010 m. liepos 1 d. už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant 136,94 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad jo įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas taikant Darbo kodekso 130 straipsnio 4 dalies nuostatas, nepagrįstas. Nustatyta, jog pareiškėjui 2010 m. gegužės 19 d. Šiaulių teritorinės muitinės įsakymu Nr. A2-72 suteiktos tėvystės atostogos nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2010 m. birželio 18 d. įskaitytinai. Nurodė, jog ginčo atveju netaikomas Darbo kodekso reglamentavimas, kadangi speciali teisės norma – Statutas reglamentuoja įspėjimo terminus bei imperatyviai nustato atvejus, kada gali būti perkeliama atleidimo iš tarnybos data. Teismas vadovavosi Statuto 55 straipsnio 3 dalimi ir atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas atleidimo iš tarnybos dieną (2010 m. birelio 28 d.) dirbo, nebuvo laikinai nedarbingas ir neatostogavo, todėl jo atžvilgiu neturėjo būti pratęsiamas įspėjimo laikotarpis tėvystės atostogų laikotarpiui. Todėl teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo perkelti atleidimo dieną į 2010 m. liepos 31 d. Teismas taip pat vadovavosi Statuto 56 straipsnio 1 dalimi. Nustatyta, jog 2010 m. birželio 10 d. pareiškėjui priskaičiuotas darbo užmokestis už birželio mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Teismo nuomone, Šiaulių teritorinės muitinės 2010 m. birželio 4 d. raštas Nr. S1‑04‑2873 bei mokėjimo nurodymo kopija įrodo, jog atlyginimas už gegužės mėnesio antrą pusę darbuotojams buvo pervestas tik 2010 m. birželio 21 d. Iš pareiškėjo darbo užmokesčio kortelės matyti, jog tiek gegužės, tiek birželio mėnesį jam buvo priskaitytas darbo užmokestis su kitomis išmokomis (atsiskaitymo lapelyje aiškiai nurodytos išmokos: atlyginimas, kompensacija, stažas, pareigūno laipsnis), tačiau už gegužės mėnesį darbo užmokestis pravestas vėliau, ne mėnesio 10 dieną, kaip tai numatyta kolektyvinės sutarties 67 punkte, bet birželio 22 d. Laikė, jog darbo užmokesčio mokėjimas vėlavo ne dėl muitinės kaltės, tačiau dėl vėlavusio Finansų ministerijos ir Muitinės departamento sąmatos patikslinimo. Nurodė, jog darbo užmokesčio kortelėje nenurodyta, kad sumokėti delspinigiai, todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad darbdavys atleidimo dieną sumokėjo delspinigius, tačiau nesumokėjo darbo užmokesčio. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo prašomi priteisti delspinigiai yra skaičiuojami tais atvejais, kai darbuotojo ir darbdavio teisiniai santykiai nėra nutrūkę, tačiau nagrinėjamu atveju darbo teisiniai santykiai buvo nutrūkę. Laikė, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Civilinio kodekso 6.54 straipsniu, teigdamas, jog neišmokėtas darbo užmokestis yra atsakovo kreditorinis įsiskolinimas. Pažymėjo, jog tokie reikalavimai gali būti taikomi tik prievoliniams reikalavimams, kylantiems iš civilinės teisės, tačiau nagrinėjamu atveju atsiskaitymas su darbuotoju kyla iš darbo teisinių santykių. Byloje nenustatyta, jog su pareiškėju pilnai nebuvo atsiskaityta jo atleidimo dieną, todėl teismas atmetė jo reikalavimą sumokėti 3,36 Lt delspinigių bei taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą neatsiskaitymo laikotarpį, t. y. nuo 2010 m. liepos 1 d. imtinai skaičiuojant po 136,94 Lt už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 147 – 153) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo prašymą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas privalėjo ištirti, ar tikrai naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis, ar jų atsisakoma. Teismas motyvuoja, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta realiai Šiaulių teritorinės muitinės reorganizacijos procese, kadangi vyriausiojo inspektoriaus –juriskonsulto pareigybė įsteigta Klaipėdos muitinės, be to, ji neprilygsta iki tol eitoms pareigoms. Tačiau su tokia pozicija negalima sutikti, kadangi naujai įvardintos funkcijos yra iš esmės analogiškos vykdytoms ar numatytoms vykdymui. Teismas privalėjo vertinti vieną iš specialiųjų reikalavimų – teisę dirbti su slapta informacija, tačiau skundžiamame sprendime šio aspekto neaptarė ir nevertino. Teismas taip pat neįvertino ir to fakto, kad atrankos metu svarstant vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto pareigybės pasiūlymą, tai buvo atliekama Šiaulių teritorinės muitinės komisijos, nors atsakovas akcentavo, kad minėta pareigybė įsteigta ir buvo Klaipėdos teritorinės muitinės žinioje. Taip pat teismas neįvertino ir to fakto, kad daliai pareigūnų pareigų siūlymas vyko ne tik nepatvirtinus pareigybių sąrašo, tačiau ir be pačių pareigybių aprašymų.

2. Muitinės departamento įsakymo Nr. 1B-606 8.1.2. punktu tik buvo nustatyta, kad įspėjimų apie numatomus tarnybos arba darbo santykių pakeitimus Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, įteikimas turi vykti 2010 m. kovo 1 d. Įvertinus šį faktą, Muitinės departamento įsakymo priėmimas galėjo tapti tik prielaida iniciuoti institucinius pertvarkymus, bet ne pareigybės panaikinimą, kadangi minėtas įsakymas įsigaliojo tik 2010 m. kovo 1 d. Teismas ne tik neįvertino, kad pareiškėjas buvo įspėtas per anksti, t. y. nesant tam jokio juridinio pagrindo, bet ir nesant juridinio pagrindimo, ar pareigybė realiai panaikinama, ar ne. Pareigybės Šiaulių I kategorijos krovinių poste buvo patvirtintos tik Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RZ22-268 „Dėl pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kada konkrečiai tapo aišku, kurios pareigybės naikinamos, o kurios išlieka. Teismas neįvertino ir to, kad darbo siūlymus teikė institucija, kurios žinioje pareiškėjas nebuvo ir prie kurios Šiaulių teritorinė muitinė dar nebuvo prijungta.

3. Teismas iš esmės apsiribojo dviejų pareigybių, kurios galėjo būti siūlomos pareiškėjui, siūlymo likusiame Šiaulių I kategorijos krovinių poste vertinimu, neįvertinęs bendro visų likusių ir siūlytų pareigybių nustatymo eiliškumo pagrįstumo.

4. Teismas netinkamai įvertino konsultacijų svarbą su darbuotojų atstovais ir šios pareigos nevykdymo pasekmes.

5. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir bylos faktines aplinkybes, nepadėjo realizuoti teisės gauti išsamius duomenis apie visą reorganizacijos eigą ir faktus, iškraipė pareiškėjo poziciją, netinkamai taikė teisės aktus.

6. Teismas nepagrįstai atmetė ir piniginius reikalavimus dėl delspinigių priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 158 – 163) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime iš esmės pakartoja atsiliepime į pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo įsakymo matyti, kad jis yra priimtas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1770 redakcija), statutinis valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama statutinio valstybės tarnautojo pareigybė. Statutinio valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo procedūra bei garantijos, kurios yra taikomos šiuo pagrindu atleidžiamam statutiniam valstybės tarnautojui, nustatyti Muitinės statuto 54 straipsnio 7 dalyje.

Muitinės statuto 54 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka, - į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas; jei iki pareigybės panaikinimo muitinės pareigūnas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas; muitinės pareigūnui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo; neįgaliajam, nėščiai pareigūnei (kai muitinės įstaiga likviduojama), pareigūnui, auginančiam vaikus (vaiką) iki 14 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad į Šiaulių teritorinės muitinės teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriais-juriskonsulto pareigas ( A lygis,12 kategorija) pareiškėjas paskirtas nuo 2004 m. liepos 1 d.. Šiose pareigose pareiškėjas dirbo iki atleidimo dienos. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo nuspręsta nuo 2010 m. liepos 1 d. reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę, jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės, kuriai pereina visos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos. Šio įsakymo pagrindu pradėta Šiaulių teritorinės muitinės reorganizacija. Šiaulių teritorinės muitinės reorganizacijos procese pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta ir vėliau pareiškėjas atleistas iš pareigų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie iki reorganizacijos buvusias Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių pareigybes ir po reorganizacijos nustatytas Klaipėdos teritorinės muitinės pareigybes matyti, kad pareigybių mažinimas buvo realus. Iki Šiaulių teritorinės muitinės reorganizacijos šioje muitinėje be kitų skyrių buvo ir Teisės skyrius su dviem pareigybėm, o po reorganizacijos, patvirtinus naują pareigybių sąrašą, Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus struktūroje įsteigta nauja pareigybė vyriausiojo inspektoriaus –juriskonsulto ( darbo vieta Šiauliuose). Iš naujai patvirtinto vyriausiojo inspektoriaus –juriskonsulto (Šiauliuose) pareigybės aprašymo matyti, jog pareigybė reikalinga kontroliuoti ir užtikrinti teisingą teisės normų taikymą muitinės veikloje pagal šiai pareigybei priskirtą darbo sritį, atstovauti muitinei ir ginti jos interesus teismuose. Minėtos pareigybės paskirtis skyrėsi nuo pareiškėjo pareigybės aprašymo ( stiprinti teisėtumą muitinės veikloje, dalyvauti rengiant ir įgyvendinant priemones, skirtas kovai su kontrabanda ir muitų teisės pažeidimais, teikti teisinę pagalbą, muitinės pareigūnams ir kitiems darbuotojams, atstovauti muitinės interesus teismuose). Naujai įsteigtoje pareigybėje numatyti skirtingi specialieji reikalavimai ir kitos funkcijos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta realiai-yra pagrįsta. Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas neatitiko Statuto 55 straipsnio 4 dalies sąlygų ( nebuvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų), todėl jis galėjo būti atleistas iš pareigų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui, kaip muitinės pareigūnui, auginančiam du mažamečius vaikus, įspėjimas apie pareigybės panaikinimą įteiktas prieš 4 mėnesius ( Statuto 55 straipsnio 7 dalis) Įspėjimo įteikimas keletu dienų ankščiau nei 4 mėn. nelaikytinas pažeidimu, susiaurinusiu pareiškėjui statute numatytas garantijas.

Reorganizuojant muitinės įstaigas darbdaviui teko pareiga išnaudoti visas galimybes perkelti pareigūną į kitą darbą jo sutikimu. Ši pareiga įgyvendinama informuojant pareigūną apie esamas laisvas vietas, pasiūlant kitą darbą, jeigu tokia galimybė yra ir pareigūnui sutikus, perkeldamas jį į kitą darbą. Kitos pareigos pareigūnui gali būti siūlomos individualiai, tačiau gali būti siūloma ir suteikiant informaciją apie laisvas vietas, sudarant sąlygas įspėtam apie atleidimą pareigūnui pareikšti norą būti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvą dėl perkėlimo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo kandidatūra į naujai įsteigtą Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus –juriskonsulto pareigybę buvo svarstoma, tačiau pirmumą užimti šias pareigas turėjo kitas kandidatas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareigūnų ir darbuotojų atrankos procesą vykdė 2010 m. kovo 10 d. Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių viršininkų įsakymu Nr. RŽ3-88/25 „Dėl grupių ir komisijų sudarymo“ sudaryta darbo grupė priimdama protokolinius nutarimus, kuriuose buvo fiksuojami atrankos rezultatai.

Nei valstybės tarnybos įstatymas, nei Statutas nereglamentuoja, kas turi pirmenybės teisę būti paliktas dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tokiu atveju taikomos Darbo kodekso nuostatos ( DK 135 str.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir ištyrė, ar vykdant darbuotojų atranką nebuvo pažeistas pareiškėjo atžvilgiu DK 135 straipsnis, nustatė, kad be kitų pareigybių svarstant pirmumo teisę užimti Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigas, pagrįstai šios pareigos pasiūlytos V. P.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atrankos į šią konkrečią pareigybę

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo siūlomos ir kitos pareigos Klaipėdos teritorinėje muitinėje, su darbo vieta Klaipėdoje, Panemunėje bei Šiauliuose, Tačiau pareiškėjas jų nepasirinko, todėl pagrįstai buvo atleistas iš tarnybos muitinėje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas pagrįstai, o konstatavęs atleidimo teisėtumą , teismas pagrįstai atmetė ir kitus pareiškėjo reikalavimus, todėl papildomai dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 30d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis galutinė, neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėDainius RaižysSkirgailė Žalimienė