Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka (nedalyvaujant kaltinamajai) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, gyv. vieta nedeklaruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukta baudžiamojon atsakomybėn:

1) Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesiams laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (3 epizodai) – 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri subendrinta su 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 5 mėnesiai laisvės apribojimo;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmė atlikta;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda. .

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

ji, 2017 m. spalio 20 d., apie 23.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatyta 2.20 promilių etilo alkoholio), konflikto su buvusiu sugyventiniu K. S. metu, ant lovos sėdinčiam nukentėjusiajam K. S. tyčia rankomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant grindų, po ko ji užlipo ant K. S. ir kumščiais sudavė jam nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam atsistojus, tyčia pastūmė jį, dėl ko K. S. nugara trenkėsi į kambario duris bei išdaužė jų stiklą, ir taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji M. M. nurodė, kad 2017 m. spalio 20 d., apie 16-17 val., ji atėjo į svečius pas K. S., adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį taip pat buvo jos brolis E. M., K. S. panelė I. K. Ji su minėtais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl ko 2017 m. spalio 20 d., apie 23.20 val., įvyko konfliktas su K. S. – negali nurodyti. Prisipažįsta, kad konflikto metu ji sudavė K. S. į galvą, kiek kartų ji jam sudavė – neatsimena. Ar buvo išdaužtas durų stiklas – neatsimena, konfliktas su K. S. vyko kambaryje. Savo kaltę pripažįsta pilnai, tačiau nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos (t. 1, b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įtariamoji M. M. nurodė, kad pinigai, kurių įvykio vakarą reikalavo iš K. S., dėl kurių ir kilo konfliktas, yra jos. K. S. įvykio vakarą juos paėmė (12 eurų). Vakaro eigoje jis buvo išėjęs, o grįžo pavartojęs narkotikų. Mano, kad nusipirko už jos pinigus. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes K. S. nemušė, nesudavė nei vieno smūgio, tik pastūmė jį ir jis nukrito į duris, dėl ko ir sudužo durų stiklas (t. 1, b. l. 45).

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis K. S. nurodė, jog nagrinėjamo įvykio nelabai pamena, nes jau praėjo daug laiko. Buvo kažkoks konfliktas tarp jo ir M. M., tačiau detalių jau neatsimena. Pamena, kad tuo metu buvo M. M., jos brolis, I. K. ir jis, buvo kažkokia sumaištis, visi buvo neblaivūs, susipyko. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis nurodė, jog parodymus tvirtina, tuomet, kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Atsakydamas į klausimus, nurodė, jog įvykio metu jo motina J. S. buvo blaiva, ji alkoholio nevartojo. Nepamena, ar ji buvo atėjusi, bet galėjo ateiti iš kito kambario dėl triukšmo. Ar jį M. M. mušė kumščiais, ar jis jautė fizinį skausmą – šiuo metu jau nepamena. Pamena, kad lyg M. M. jį pastūmė, o mama jį sulaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 21 d., nukentėjusysis K. S. nurodė, kad 2017 m. spalio 20 d., apie 20.00 val., pas jį į butą atėjo jo buvusi sugyventinė M. M., kuri atėjo su savo broliu E. M. Su M. M. jis (K. S.) turi bendrą vaiką. M. M. atnešė alkoholio ir jie visi vartojo alkoholį, bendravo. Pokalbio metu tarp jo ir buvusios sugyventinės prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu ji reikalavo, kad jis duotų jai pinigų. Jis atsakė, kad pinigų neturi. Jis sėdėjo ant lovos, o ji pradėjo muštis, nuo smūgių jis nukrito, o ji, užlipusi ant jo, su kumščiais pradėjo daužytis. Jo dabartinė sugyventinė I. K. pamačiusi, kad jį stipriai muša, pradėjo jį gelbėti, nes jis negalėjo apsiginti. M. M. užsipuolė I. K., pargriovė ją ant grindų ir pradėjo ją mušti, koja spaudė I. K. kaklą. Pamačiusi visą įvykį, jo motina J. S. įbėgo į kambarį ir atitraukė M. M. nuo I. K.. Po kažkiek laiko ir vėl prasidėjo konfliktas, buvusi sugyventinė jį pastūmė, jis nugriuvo, taip išdauždamas durų stiklą. M. M. brolis bandė taip pat muštis su juo (K. S.), bet jam pretenzijų neturi. Atvykę policijos pareigūnai, sulaikė jo buvusią sugyventinę. Jis nori pabrėžti, kad M. M. buvo labai agresyvi, sumušė jį (rankomis, kojomis, kiek smūgių – pasakyti negali) ir jo būsimą žmoną, kuri dėl fizinio skausmo sukėlimo pareiškimo nerašė (t. 1, b. l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 21 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis K. S. nurodė, kad prašo vadovautis jo anksčiau duotais parodymais ir papildo, jog šiai dienai jis neatsimena, ar įvykio dieną jautė fizinį skausmą, visą savaitę vartojo alkoholį, todėl sunku ką nors atsiminti. Kiek smūgių konkrečiai ar apytiksliai jam sudavė M. M. bei į kurias vietas sudavė – nurodyti negali, nes neatsimena. Ar patyrė sužalojimus – neatsimena. M. M. jis jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 24).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nuostatomis, pagarsinti liudytojos J. S. (mirusi) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. S. nurodė, kad 2017 m. spalio 20 d., apie 23.00 val., ji grįžo į savo namus, jau einant namo ji išgirdo balsus, kurie sklido iš jos buto. Ji priėjo prie savo balkono ir pamatė, kad balkonas yra atidarytas, užuolaidos atidengtos, matė E. M., M. M., buvusios jos sūnaus draugės, brolį. Jis garsiai kalbėjo, gestikuliavo. Užėjusi į namus, pamatė išgėrinėjančius M. M., E. M., sūnų K. S. ir sūnaus draugę I. K. Pamatė, kad jos kambaryje jau gulėjo tuščias degtinės butelis, K. S. kambaryje stovėjo pradėtas degtinės butelis. M. M. ir K. S. stipriai ginčijosi dėl pinigų. I. K. bandė raminti M. M., ji (J. S.) irgi pradėjo juos raminti, tačiau jie ją ignoravo. Ji nuėjo į savo kambarį, lyg viskas aprimo, tačiau po kurio laiko vėl išgirdo triukšmą, lyg kažkas nukrito, ar nugriuvo. Ji atėjo į K. S. kambarį ir pamatė, kad M. M. pargriovė K. S. ant lovos ir pradėjo kumščiais jį mušti, stengėsi pataikyti į galvos sritį. I. K. bandė ją traukti nuo K. S., tada M. M. pradėjo su I. K. „peštis“, po to vėl puolė K. S.. E. M. tuo momentu stovėjo nuošaly. K. S. kambario durys buvo su stiklo intarpu. Kaip ji suprato, bet pati nematė, nes tuo metu išėjo į koridorių, M. M. pastūmė K. S., kuris krito nugara į durų stiklą ir jį išdaužė. Ji (J. S.) tik spėjo jį nustumti atgal į kambarį, kad nesusižalotų nugaros į kyšančią duryse stiklo šukę. Bet net tai jų nenuramino, jie toliau grūmėsi tarpusavyje visi, ginčijosi, tiksliai nurodyti, kas ką darė – negali, kadangi suskubo šluoti stiklo šukes. Vienu momentu pamatė, kad E. M. smogė kumščiu K. S. į veidą, šis trenkė atgal. Vaikinai apsiramino, o tuo tarpu M. M. su I. K. ginčijosi. Po to vėl M. M. pargriovė K. S. ant lovos, pradėjo smaugti ranka suėmusi už kaklo, I. K. pradėjo jį gelbėti, tada M. M. pargriovė I. K. ant grindų ir prispaudė jos kaklą savo koja. Ji patraukė M. M. koją nuo I. K. kaklo ir nuvedė pastarąją į savo kambarį. Atėjusi pamatė, kad vėl M. M. su K. S. pradeda ginčytis, tada ji, bijodama pasekmių, iškvietė policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 26).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K. nurodė, jog įvykis buvo prieš septynerius metus, todėl jį labai sunkiai pamena. Pamena, kad pas juos (ją ir K. S.) svečiavosi M. M. ir jos brolis. Kas tuomet įvyko – jau nepamena. Liudytoja, teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Atsakydama į klausimus, nurodė, jog miglotai pamena muštynes, stiklo sudužimą, kadangi tuo metu buvo stipriai apgirtusi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 9 d. apklausta liudytoja I. K. nurodė, kad 2017 metų spalio mėnesio gale, tikslios datos neatsimena, buvo pas savo draugą K. S. Vakare, apie 18.00 val. - 19.00 val. pas K. S. į namus atėjo jo buvusi draugė M. M., jie turi bendrą vaiką. Jai atėjus, jie visi sugalvojo, jog reikėtų išgerti ir nusipirko butelį degtinės. Tada M. M. susiskambino su savo broliu E. M., kuris po kurio laiko atėjo ir prisijungė prie jų. Jie visi išgėrinėjo alkoholinius gėrimus, ji (liudytoja) buvo jau gan stipriai išgėrusi, atsimena tik, kad kažkuriuo momentu ji pradėjo stumdytis su M. M., buvo nukritusi (kokiu būdu – tiksliai pasakyti negali), dėl ko tiksliai kilo konfliktas – neprisimena. Tuo metu vaikinai sėdėjo ant lovos kambaryje. Vėliau prasidėjo sumaištis, per miglą pamena, lyg M. M. su K. S. buvo susistumdžius, kadangi jis pradėjo žodžiais ją raminti, jog jos (I. K.) neliestų. Pamena, bet nėra tikra, lyg E. M. kumščiu buvo sudavęs į veidą K. S. Vėliau atėjo K. S. mama, taip pat juos ramino, po to atvažiavo policijos pareigūnai, kurie išvežė M. M., o jos broliui liepė išeiti. Tiksliau nieko papasakoti negali, kadangi buvo stipriai išgėrusi (t. 1, b. l. 28).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. M. nurodė, jog yra M. M. brolis, todėl atsisako duoti parodymus prieš savo šeimos narį. Kur dabar yra išvažiavusi M. M. – nežino, nuo išvažiavimo su ja nepalaikio ryšių.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. M. nurodė, kad 2017 metų rudens gale, tiksliai datos ir laiko jau nepamena, jis atėjo pas K. S. į svečius, į jo butą (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tikslaus adreso – nežino. Jam atėjus, bute jau buvo M. M., K. S. ir I. K. Jie išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. Atsimena mažai ką, kadangi greitai prisigėrė ir jam buvo bloga. Pamena, kad sėdėjo kambaryje ant lovos uždengęs rankomis veidą ir išgirdo dūžtantį stiklą, po to pamatė policijos pareigūnus, kurie pasakė jam išeiti. Daugiau nieko neatsimena. Ar buvo kilęs konfliktas tarp M. M. ir K. S. – nežino, kas išdaužė stiklą taip pat nežino (t. 1, b. l. 34).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. I. nurodė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau apie įvykį nieko jau nebeprisimena. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, jog smurto atveju, atvykus pagal iškvietimą, visi matomi ant nukentėjusiojo sužalojimai fiksuojami.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. I. nurodė, kad 2017 m. spalio 20 dieną, apie 23.21 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. Ž. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namuose mušasi pranešėjos sūnus, marti ir dar keli vyrai. Atvykus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė K. S. Įvykio vietoje nustatyta, kad buvę vyras ir žmona pykstasi, buvusi K. S. žmona M. M. užpuolė jo dabartinę sugyventinę, o jis, bandydamas ją apginti, nukentėjo. K. S. buvo sutrikęs ir išsigandęs, matėsi apdraskytas jo kaklas bei kruvinos lūpos. Butas buvo suverstas, išdaužtas kambario durų, į kurias grumtynių metu M. M. pastūmė savo buvusį vyrą, stiklas. Buvęs vyras ir žmona atrodė akivaizdžiai neblaivūs. Vyras atsisakė greitosios medicinos pagalbos. K. S. paaiškino, kad smurtas jo atžvilgiu pasireiškė išsakytais necenzūriniais žodžiais bei fiziniu sukeltu skausmu, apdraskytu jo kaklu, pastūmimu į stiklines duris, ko pasėkoje jos sudužo, bei praskelta lūpa (t. 1, b. l. 36).

Iš Policijos registruojamų įvykių pažymos nustatyta, jog Bendrajame pagalbos centre 2017 m. spalio 20 d., 23.21 val., gautas J. S. pranešimas, jog namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mušasi pranešėjos sūnus, marti ir dar keli vyrai, pokalbio metu kažkas išdaužė langą (t. 1, b. l. 2).

Iš Alkoholio matuoklio Alcotest 6810 kvito duomenų nustatyta, jog patikrinus M. M. alkotesteriu 2017 m. spalio 20 d., 23.51 val., jai nustatyta 2,20 promilių girtumas (t. 1, b. l. 47).

Iš 2017 m. spalio 20 d. policijos pareigūno V. Ž. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu E. I. 2017 m. spalio 20 d., apie 23.21 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose mušasi pranešėjos sūnus, marti ir dar keli vyrai. Atvykę į vietą nustatė, K. S. buvusi žmona M. M. užsipuolė jo dabartinę sugyventinę, o jis, bandydamas ją ginti, nukentėjo. K. S. buvo sutrikęs ir išsigandęs, matėsi, kad yra apdraskytas jo kaklas, kruvinos lūpos. Butas suverstas, išdaužtas kambario durų stiklas, į kurias grumtynių metu M. M. pastūmė K. S. (t. 1, b. l. 14-15).

Iš 2017 m. spalio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra butas (duomenys neskelbtini). Bute yra 3 kambariai ir virtuvė. Apžiūrėjus kambarį Nr. 1, kuriame įvyko konfliktas, grumtynių požymių nenustatyta, kambarys nufotografuotas. Kambario Nr. 1 įėjimo durys medinės, jose matosi tuščia erdvė. Prie kambario Nr. 2 durų matosi sušluotos stiklo šukės (kaip teigia pranešėjas, motina sutvarkė iki policijos atvykimo). Apžiūrėjus visas patalpas grumtynių požymių nenustatyta, butas nufotografuotas (t. 1, b. l. 8-9).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamoji, kuri buvo apklausta tik ikiteisminio tyrimo metu, dėl jai pareikštų įtarimų buvo nenuosekli. Pirmosios apklausos metu ji kaltę pripažino, nurodė, sudavusi smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, tačiau pažymėjo, jog dėl tokio elgesio nesigaili, bei nurodė, kad nepamena, ar buvo išdaužtas durų stiklas. Antrosios apklausos metu M. M. jau nurodė, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, o būtent: kad ji pastūmė nukentėjusįjį, kuris nukrito į duris ir išdaužė stiklą, tačiau kategoriškai tvirtino, jog smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamosios, apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, pozicija dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos proceso eigoje kardinaliai kito.

Visgi teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu ir yra pripažintini įrodymais, kurių pagrindu darytina išvada, jog kaltinamosios kaltė dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos pasitvirtino pilnai.

Teisme apklaustas nukentėjusysis K. S., liudytojas E. I. nurodė, jog nagrinėjamo įvykio nepamenantys, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. S. nurodė, jog M. M. įvykio metu buvo labai agresyvi, sudavė jam smūgius, po ko pastūmė į duris, o jis griūdamas išdaužė durų stiklą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. I. nurodė, jog atvykus pagal iškvietimą, K. S. buvo sutrikęs ir išsigandęs, buvo akivaizdžiai matyti sužalojimai – apdraskytas kaklas ir kruvina lūpa, pats K. S. nurodė, jog M. M. smurtavo prieš jį, sukeldama jam fizinį skausmą. Šiuos liudytojo parodymus taip pat patvirtina ir byloje esančiame Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys apie ant K. S. kaklo ir lūpos iškart po įvykio matomus sužalojimus. Tiek teisme apklaustas K. S., tiek liudytoja I. K. nurodė, jog įvykio aplinkybių nepamena ne tik dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo, bet ir dėl to, jog įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Čia gi pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. S., kuri, kaip nustatyta iš teisme duotų nukentėjusiojo K. S. parodymų, buvo vienintelė blaivi, nurodė, jog ji tiesiogiai matė, kad M. M., pagriovusi K. S. ant lovos, jį smarkiai mušė kumščiais, stengdamasi pataikyti pastarajam į galvą, smaugė jį, o po to, kiek suprato, tačiau pati nematė, M. M. pastūmė K. S. į duris, kuriose buvo stiklo intarpas, ir K. S. griūdamas tą stiklą išdaužė, tačiau ji (J. S.) spėjo atstumti K. S., kad pastarasis nesusižalotų. Taigi, minėti J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos nukentėjusysis patvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, bei liudytojo E. I. parodymus.

Taigi, teismo įsitikinimu, aukščiau aptartų byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama kategoriškai išvadai, jog kaltinamoji M. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vartojo fizinį smurtą K. S. atžvilgiu, taip jam sukeldama fizinį skausmą ir tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę M. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamosios atsakomybių lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – tiek iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos M. M. buvo pripažinta kalta už baudžiamųjų nusižengimų padarymą (t. 1, b. l. 51-53), bausta administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nesusimokėjusi, kas rodo, jog nėra linkusi prisiimti atsakomybę už savo teisei priešingą elgesį (t. 1, b. l. 54-63), nedirbanti (t. 1, b. l. 65).

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo visiškai atsitiktinė, kaltinamoji nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtinų moralės bei teisės normų, ankstesnės jai taikytos bausmės jos neprivertė keisti elgesio pozityvia linkme, todėl darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės, skiriamos už nusikaltimus, minimaliai ribai. Teismo vertinimu, kitos rūšies bausmės, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji šiuo metu yra pasislėpusi nuo teismo, nebus veiksmingos. Teismas, nustatydamas bausmės dydį ir siekdamas paskirti teisingą bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos jau yra praėjęs nemažas laiko tarpas, o nukentėjusysis K. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jis kaltinamajai pretenzijų neturi.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaitytinas M. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. spalio 20 d. 23.21 val. iki 2017 m. spalio 21 d. 16.10 val. (t. 1, b. l. 37, 43), t. y. viena para.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji šiuo metu yra pasislėpusi nuo teismo ir minėta kardomoji priemonė yra neveiksminga, naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. sausio 23 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamosios M. M. priteistinos 300 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato A. S. darbą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 181). Kadangi teismas neturi duomenų apie nuo teismo pasislėpusios kaltinamosios turtinę padėtį, o gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamosios valią, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamosios nepriteisiamos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vokas su CD-R disku, saugomas prisegtas prie pirmo bylos tomo 19 lapo, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. (M. M.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. spalio 20 d. 23.21 val. iki 2017 m. spalio 21 d. 16.10 val. kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, atitinka 1 arešto parą ir nustatyti galutinį bausmės dydį – 14 (keturiolika) parų arešto.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – voką su CD-R disku, saugomą prisegtą prie pirmojo bylos tomo 19 lapo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo – netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (nuteistajai – ir suėjus šiam terminui) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.