Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bandužiai“ atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bandužiai“ ieškinį atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo ir įvykio pripažinimo draudžiamuoju.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė 2017-03-03 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, juo prašo: 1) pripažinti, kad 2017 m. sausio 13 d. įvykis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra draudžiamasis; 2) priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 55 692,22 EUR; 3) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017 m. sausio 13 d. 6 val. ryte suveikė priešgaisrinė signalizacija pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“. Atvykus į pastato vidų nustatyta, kad keliose vietose per pastato stogą į vidų smarkiai bėga vanduo, dėl to ieškovės turtui buvo padaryta žala. Ieškovė nurodo, jog žala (turto apliejimas) atsirado dėl staigaus atmosferos poveikio.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad tai nedraudžiamasis įvykis.

3. Teismo posėdžio metu šalių atstovai reikalavimus palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Bandužiai“ 2016 m. kovo 14 d. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį su atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialu vienerių metų terminui. Ieškovei buvo išduotas Įmonių turto draudimo liudijimas Nr. 310-045517. Pagal draudimo sutartį buvo apdraustas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pastato draudimo suma – 1 283 650 EUR, o aikštelės – 1450 EUR. Taip pat ta pačia draudimo sutartimi 86 886 EUR dydžio suma buvo apdraustas ir kilnojamasis turtas – boulingo įranga ir įrengimai. 2017 m. sausio 13 d. 6 val. suveikė priešgaisrinė signalizacija pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra pastate (duomenys neskelbtini). Atvyko saugos tarnyba UAB „G4S Lietuva“, išsikvietė bendrovės atsakingą darbuotoją ir įėję į pastato vidų pamatė, kad keliose vietose per pastato stogą į vidų bėga vanduo, be to, suveikusi priešgaisrinė sistema smarkai apgadino pastato viduje buvusį turtą: biliardo stalus, kompiuterius, neveikė vaizdo kamera, buvo šlapios lubos, sienos, kiliminė danga ir kt. Ieškovė iš karto apie įvykį pranešė atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialui. Po to surado darbininkus, kurie laikinai užtaisė pastato stogą, tačiau vanduo dar kelias dienas bėgo į patalpas, nes stogo šiltinimas buvo prisigėręs vandens. Atsakovės atstovas atvyko apžiūrėti patalpų 2017 m. sausio 17 d. ir užpildė žalos administravimo dokumentus. Ieškovė 2017-01-19 gavo atsakovės pranešimą žalos byloje Nr. 45517-0312_ 1-002, kuriame atsakovė nurodė, kad 2017 m. sausio 13 d. įvykį laiko nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka ieškovei nebus sumokėta.

Dėl ieškinio reikalavimų

5. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės turtui buvo padaryta žala. Jos nuomone, sudarius draudimo sutartį atsiranda sutartinė draudiko pareiga suteikti draudimo apsaugą – sumokėti draudimo išmoką. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, nurodo, jog pagal Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 57 (galioja nuo 2014-12-01) 17.1.12 punktą draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, jei apdraustas turtas sugadintas, sunaikintas ar prarastas dėl vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per atitvarinius pastato elementus ir angas. Atsakovės nuomone, draudėjo turtas buvo sugadintas, nes įvyko vandens pratekėjimas pro stogą, pagal Taisyklių 17.1.12 punktą tai nedraudžiamasis įvykis.

6. Teismas, vertindamas ginčo pobūdį, mano, jog šalys iš esmės nesutaria dėl draudiko atsisakymo pagrindą sudarančių draudimo sąlygų nuostatų aiškinimo ir nevienodai atskleidžia jų turinį. Analizuojant ginčo šalių pateiktus įrodymus, pažymėtina, kad draudikas, priimdamas sprendimą nemokėti draudimo išmokos, vadovavosi 2017 m. sausio 17 d. sudarytu defektų aktu ir 2017 m. kovo 15 d. UAB „SMART CLAIMS“ ataskaita dėl nuostolių priežasties įvertinimo, nes juose užfiksuota, kad pastato užliejimo priežastis – vandens prasiskverbimas pro nesandarų pastato stogą; „labiausiai tikėtina stogo nesandarumo priežastis yra stogo dangos fizinio susidėvėjimo sukelti daugybiniai trūkimai; staigaus ir netikėto poveikio žymių / pasekmių nėra“. Šias aplinkybes 2018-03-26 teismo posėdžio metu patvirtino ir UAB „SMART CLAIMS“ atstovas specialistas S. T.. Papildomai jis nurodė, kad jokių staigių ir (ar) mechaninių įtrūkimo nustatyta nebuvo, o fizinį stogo nusidėvėjimą įrodo ir tai, kad stogo danga jau buvo remontuota, tam tikrose vietose buvo uždėti nauji dangos lakštai. Taigi, draudikas iš esmės remiasi aplinkybe, kad vanduo pratekėjo dėl pastato stoge / jo dangoje atsiradusio defekto. Šiuo aspektu svarbu tai, kad, pagal Taisyklių 16.1, 16.1.2 punktus, draudžiamuoju įvykiu dėl vandens laikomi apdraustam turtui padaryti nuostoliai, atsiradę tik dėl staigaus ir netikėto vandens poveikio. Taisyklių 17.1 punkte nustatyta, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, jei apdraustas turtas sugadintas, sunaikintas ar prarastas dėl natūralaus susidėvėjimo, atmosferos drėgmės, vamzdynų korozijos ar erozijos ir kitų panašių natūralių procesų; ši išimtis taikoma tik tiesiogiai dėl šių procesų sunaikintam, sugadintam ar prarastam turtui ir nėra taikoma turtui, kuris sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl draudžiamojo įvykio, įvykusio dėl šių procesų (Taisyklių 17.1.6 punktas). Minėtų draudimo sutarties sąlygų analizė leidžia manyti, kad draudikas įsipareigojo atlyginti nuostolius, patirtus tik dėl staigaus ir netikėto vandens išsiliejimo į patalpas tuo staigiai ir netikėtai sužalojant turtą, jeigu tai įvyko dėl staigaus atmosferos poveikio – drėgmės ir kitų panašių natūralių procesų (CK 6.193 straipsnis).

7. Teismas pažymi, jog šioje civilinėje byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, ją atliko teismo ekspertas A. S.. Minėtos ekspertizės išvadoje rašoma, jog „kritulių vanduo galėjo pratekėti ir užlieti patalpas <...>, draudiminio įvykio metu, t. y. 2017-01-13 (kai oras buvo nepastovus, lijo, šalo) per angą, atsiradusią stogo dangos jungtyje su išmontuotos pastato ventiliacinės įrangos konstrukciniais elementais, dėl vidinių įtempių skirtingų medžiagų sąlyčių srityje sumažėjus sankibos patvarumui veikiant pasikartojantiems nepalankiems atmosferiniams veiksniams: daugkartiniams užšalimui ir atlydžiui“ (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Be to, teismo ekspertizės išvadoje daugybinių stogo dangos įtrūkimų, kaip buvo nurodoma UAB „SMART CLAIMS“ ataskaitoje dėl įvykio priežasčių, nenustatyta. Teismo 2018-03-26 posėdžio metu ekspertas A. S. papildomai paaiškino, kad vandens patekimo į patalpas priežastis negali būti traktuojama kaip stogo dangos fizinis nusidėvėjimas, nes PVC dangos, kuria dengtas pastato stogas, garantinis tarnavimo laikas yra 25–30 metų. Teismas, įvertinęs ekspertizės akto turinį ir jos išvadas, neaiškumo, nenuoseklumo, prieštaringumo nenustatė (CPK 185 straipsnis).

8. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nuostolių atsiradimą sąlygojo nepalankūs ir staigūs atmosferiniai veiksniai – drėgmės užšalimas ir atšilimas, galima teigti, kad draudikas netinkamai taikė Taisyklių 17.1.12 punkto nuostatą ir nustatė, kad žalos atsiradimo priežastys atitinka minėtame punkte įtvirtinto įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju sąlygas, t. y. nedraudžiamuoju įvykiu laikoma ir neatlyginami nuostoliai, atsiradę dėl vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius (šiuo atveju stogo) pastato elementus (nenustačius, kad tai atsitiko dėl Taisyklių 16.1, 16.1.2, 17.1.6 punktuose nurodyto draudžiamojo įvykio). Atsižvelgiant į tai, kad žalos atsiradimo priežastis buvo vandens pratekėjimas dėl vidinių įtempių skirtingų medžiagų sąlyčių srityje sumažėjus sankibos patvarumui veikiant pasikartojantiems nepalankiems atmosferiniams veiksniams: daugkartiniams užšalimui ir atlydžiui, o teismui pateikti įrodymai tai patvirtina, darytina išvada, kad draudikas nepagrįstai atsisakė įvykį pripažinti draudžiamuoju. Esant nurodytai išvadai pripažintina, kad 2017 m. sausio 13 d. įvykis pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra draudžiamasis.

9. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Įmonių turto draudimo liudijime Nr. 310-045517 nurodyta, jog pastatų (patalpų) sugadinimo ar sunaikinimo atveju draudikas atlygina nuostolius, kuriuos draudėjas patvirtina statybos (remonto) bendrovių pateiktomis ir su draudiku suderintomis sąmatomis bei sąskaitomis už darbus atstatant ar remontuojant sugadintą ar sunaikintą draudžiamojo įvykio metu turtą į iki prieš draudžiamąjį įvykį buvusios būklės. Pripažinus įvykį draudžiamuoju, atsakovė privalo sumokėti sutartyje nustatytą ir apskaičiuotą draudimo išmoką. Ieškovė prašo priteisti 55 692,22 EUR sumą. Ją grindžia UAB „Luklaurus“ 1 726,31 EUR (PVM įskaičiuotas) vertės sąmata, UAB „Luklaurus“ 22 193,80 EUR (PVM įskaičiuotas) vertės sąmata, UAB „Luklaurus“ 31 081,20 EUR (PVM įskaičiuotas) vertės sąmata, UAB „G4S Lietuva“ 690,91 EUR (PVM įskaičiuotas) vertės sąmata. Teismas, vertindamas UAB „Luklaurus“ pateiktą 22 193,80 EUR sąskaitą, pažymi, kad joje nurodomi šie darbų etapai: 1) perdangų apšiltinimas 5 cm storio putų polistirolo plokštėmis, 2) denginių šilumos izoliacija mineralinės vatos plokštėmis, 3) dviejų sluoksnių prilydomosios ritininės stogo dangos klijavimas (625 kv. m), 4) medžiagų užnešimas. Teismas pabrėžia, kad minėtos statybos rangos darbų ir jiems naudojamų bei sąmatoje apskaičiuotų medžiagų sąnaudos (22 193,80 EUR) faktiškai apima viso pastato stogo (draudžiamojo įvykio metu pažeisto stogo) šiltinimą ir dangos keitimą. Teismo nuomone, 22 193,80 EUR vertės darbai ir medžiagos nepatenka į draudimo objekto sąvoką ir negali būti įtraukiami į draudimo išmoką (CK 6.991 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 6.997 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis, 92 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 57 10.1–10.3 punktai). Vertinant UAB „Luklaurus“ 1 726,31 EUR sąmatą, pažymėtina, kad joje nurodyti dėl draudžiamojo įvykio, įvykusio dėl pasikartojančių nepalankių atmosferinių veiksnių – daugkartinių užšalimų ir atlydžių, atlikti stogo dangos vietos, pro kurią vanduo užliejo pastato vidų, įtrūkimų šalinimo darbai: sniego valymas nuo stogo, stogo dangos (skylių) remontas. Teismo nuomone, šie darbai buvo būtini, teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad jie atlikti nedelsiant, siekiant išvengti dar didesnės turtinės žalos atsiradimo, stogo dangos įtrūkimus lėmė anksčiau aptartas draudžiamasis įvykis, dėl to spręstina, kad tai sudaro draudimo objektą ir turi būti atlyginta draudimo išmokos forma. Minėtos sąmatos kainų dydis byloje paneigtas nebuvo. Vertinant UAB „Luklaurus“ 31 081,20 EUR sąmatą, pažymėtina, kad joje nurodyti pastato vidaus lubų remonto darbai, t. y. sąmata už darbus ir medžiagas atstatant ir (ar) suremontuojant sugadintą ar sunaikintą draudžiamojo įvykio metu turtą į iki prieš draudžiamąjį įvykį buvusios būklės. Akcentuotina, kad ieškovės pateikta 31 081,20 EUR sąmata faktiškai atitinka atsakovės pateiktą 31 021,69 EUR vidaus remonto darbų sąmatą (CPK 12, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad vidaus darbų kaina faktiškai identiška, spręstina, kad nurodyti darbai sudaro draudimo objektą ir turi būti atlyginti draudimo išmokos forma pagal ieškovės, kaip dėl žalos nukentėjusios pusės, nurodytą kainos dydį. Be to, įvertinta ieškovės teisė pasirinkti apie 62 EUR suma brangesnes / kokybiškesnes, nei įprasta, tam tikras remontui skirtas medžiagas, negu apskaičiavo atsakovė (CPK 185 straipsnis). Teismas į draudimo objektą įtraukia ir UAB „G4S Lietuva“ pateiktą 690,91 EUR sąmatą dėl sugedusių 20 vnt. priešgaisrinių daviklių, 2 vnt. vaizdo kamerų, 2 vnt. vaizdo keitiklių pirkimo–pardavimo bei jų keitimo darbų. Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl jų sugadinimo nekilo. Taigi, draudimo išmoka, mokėtina ieškovei, atsižvelgiant į 145 EUR išskaitą, sudaro 33 353,42 EUR (1 726,31 EUR + 31 081,20 EUR + 690,91 EUR – 145 EUR).

10. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės teiginio, jog dar ieškovė remonto neatliko, dėl to draudimo išmoka negali būti priteista, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo skirta ekspertizė, jos vienas tikslų – žalos atsiradimo priežasties nustatymas. Manytina, kad neatlikus ekspertizės, nenustačius vandens patekimo į patalpas priežasties ekspertizės lygmeniu, atlikti remontą būtų neracionalu, skubota bei rizikinga. Dėl to spręstina, kad tik įsitikinus dėl tikslių priežasčių, kas buvo padaryta ekspertizės metu, galėtų būti sprendžiama dėl vidaus remonto darbų atlikimo. Darytina išvada, kad nors ieškovė dar neatliko vidaus remonto darbų, ji turi teisę į draudimo išmoką siekdama suremontuoti sugadintą draudžiamojo įvykio metu turtą į iki prieš draudžiamąjį įvykį buvusios būklės. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, joje nurodoma, kad draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

11. Atsakovė mano, kad ieškovei neturėtų būti priteista draudimo išmoka su PVM dedamąja, t. y. su PVM mokesčiu. Šiuo aspektu svarbu tai, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) įtraukiamas į turto vertę tik tada, kai draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, pateiktuose dokumentuose draudikui nurodo, kad praradus turtą ar jį visiškai sugadinus, PVM iš biudžeto nebus grąžinamas (Taisyklių 13.8 punktas). Pažymėtina, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, tą teismo posėdžio metu patvirtino įmonės direktorė. Dėl to tais atvejais, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Tokį išaiškinimą dėl pridėtinės vertės mokesčio išskaičiavimo priteisiant už prekes ar paslaugas patirtus nuostolius yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priklausomai nuo to, kas teiks paslaugas ir prekes (PVM mokėtojas ar ne), kas pirks prekes ir paslaugas (PVM mokėtojas ar ne), nuostolių dydis skirsis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Taigi, atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, kuri pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 ir 91 straipsnių nuostatas turi teisę į PVM atskaitą, šia suma ji gali sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM arba jį susigrąžinti iš biudžeto. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl kokių nors priežasčių ji neįgijo teisės į šio mokesčio susigrąžinimą ar ne dėl savo kaltės negalėjo šia teise pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, atskaičius 21 procento dydžio PVM nuo apskaičiuoto žalos dydžio – 33 353,42 EUR sumos (suma, apskaičiuota su PVM mokesčiu), ieškovei iš atsakovės priteistina 27 564,81 EUR.

12. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas iš dalies, pripažintina, kad 2017 m. sausio 13 d. įvykis pastate, esančiame (duomenys neskelbtini)yra draudžiamasis; ieškovei iš atsakovės priteistina 27 564,81 EUR draudimo išmoka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad ieškiniu patenkinta 49 procentai jo reikalavimų. Ieškovė sumokėjo 1 052 EUR žyminio mokesčio, patyrė 2 420 EUR išlaidų už ekspertizę, 2 420 EUR advokato pagalbos išlaidų, 605 EUR išlaidų už eksperto A. S. dalyvavimą teismo posėdyje, iš viso 6 497 EUR išlaidų. Atsakovė sumokėjo 409 EUR už eksperto S. T. dalyvavimą teismo posėdyje, įrodymų dėl kitų išlaidų nepateikė. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 184 EUR, atsakovei iš ieškovės priteistina 209 EUR. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 975 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bandužiai“ ieškinį atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo ir įvykio pripažinimo draudžiamuoju tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2017 m. sausio 13 d. įvykis pastate, unikalus Nr. 4400-0266-3363:7025, esančiame (duomenys neskelbtini), yra draudžiamasis.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bandužiai“ iš atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 27 564,81 EUR draudimo išmoką.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bandužiai“ iš atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2 975 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.