Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam V. L., gynėjams advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, tris – 30 m., 19 m., 14 m. vaikus, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. privataus kaltinimo tvarka kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2013 m. lapkričio 3 d., apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) namu be jokios priežasties užsipuolė B. R., priėjęs prie jo, suėmė B. R. už peties, pradėjo tampyti, po ko iš už nugaros išsitraukęs turėtą lazdą, kelis kartus smogė nukentėjusiajam, prakirsdamas jam antakį sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis išteisintinas nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys 25 000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

Kaltinimas grindžiamas nukentėjusiojo B. R. parodymais, liudytojų V. B., K. S. parodymais bei specialisto išvada.

K. V. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo. Tą vakarą rūkė savo kiemo teritorijoje ir pamatė tris vaikinus, kurie nešėsi skardines, gliaudė saulėgrąžas bei šūkavo. Vaikinai pradėjo laidyti replikas į jo pusę, suprato, kad reikės kviesti policiją. Grįžo į namus pasiimti telefono. Vaikai dar jo klausė kas vyksta ir ėjo paskui kaltinamąjį. Vaikinai kaltinamąjį iškoliojo, įžeidinėjo, gliaudė saulėgrąžas, bandant juos nuraminti, gavo smūgį į nosį ir dar vieną. Intuityviai sudavė atgal. Savo rankose tuo metu turėjo telefono ragelį. Jokios guminės lazdos neturėjo. Gavęs smūgius skambino į policiją. Savo kaltės nepripažįsta. Sudavė besigindamas. Prašomos ieškinio sumos mokėti nesutinka.

Nukentėjusysis B. R. parodė, kad tą vakarą ėjo su draugais (duomenys neskelbtini). Praeinant pro 14-tą namą, jiems riktelėjo vyriškis ir tada jie sustojo, paklausė kas atsitiko. Nieko nesakęs vyriškis nuėjo į namus ir po kurio laiko juos atsivijo. Atėjo kaltinamasis, jo dukra, ir dar kažkoks vyriškis. Jie sustojo, kaltinamasis pradėjo tiesiogiai jam sakyti, kad jis varto konteinerius, šiukšlina jo kiemą, sugriebė jį už striukės ir pradėjo tąsyti. Kadangi jis nebuvo išgėręs, nesikoliojo. Matomai kaltinamajam tai nepatiko. Jis išsitraukė guminę lazdą iš už nugaros ir sudavė du smūgius. Vienas smūgis kliuvo į ranką, kitas į antakį. Besigindamas sudavė kaltinamajam į veido sritį. Tada kaltinamasis apsisuko, nusiramino ir nuėjo. Jie ėjo iš paskos kaltinamajam, norėjo sužinoti kur jis gyvena, žiūrėjo ar neišmes kur nors tos lazdos. Nuketėjusysis paskambino savo globėjui, policijos pareigūnui. Liko pats kaltas, nuteistas, nes viešoje vietoje užpuolė žmogų, bet viskas buvo atvirkščiai. Prašo nuteisti kaltinamąjį, priteisti iš jo 25 000 eurų neturtinės žalos už fizinį skausmą bei už advokato pagalbą. Pats dirba apsaugos tarnyboje, gynėsi nuo kaltinamojo.

L. N. B. parodė, kad nukentėjusysis B. R. yra jo giminaitis, žmonos sesers vaikas. Jis gyvena pas juos. Tą dieną jis dirbo patrulių rinktinėje, kai paskambino B. ir pasakė, kad girtas vyriškis su lazda jį primušė. Gatvės nenurodė, bet nupasakojo kaip važiuoti. B. nurodė namą sakydamas, kad iš to namo vyriškis jį primušė. Sakė, kad vyriškis jį pasivijo kažkur laukuose. Po incidento B. su draugais atsekė tą vyriškį iki namų sužinoti kur jis gyvena.

Į įvykio vietą jis atvažiavo ne kaip giminaitis, o kaip pareigūnas. B. jam skambino kaip giminaičiui žinodamas, kad jis dirba. Tas rajonas jam priklausė, visa apskritis jiems priklauso. Kaltinamojo jis nepažinojo. B. jį nurodė, kaltininkas jiems nieko neaiškino, jie kaltinamąjį išsivežė. B. pripažino trenkęs kaltinamajam. Po iškvietimo, atvažiavo į įvykio vietą po 10-15 min. Atvažiavęs rado B. su dviem draugais, B. buvo prakirstas antakis, o kaltinamajam iš nosies bėgo kraujas. Kaip suprato esmė ta, kad kažkam nepatiko, jog eina trys jaunuoliai gatve ir išgėręs nutarė paauklėti jaunuolius. Jaunuoliai buvo blaivūs, o kaltinamajam nustatytas 0,8 promilės girtumas. Jiems atvykus kaltininkas buvo savo kieme, jokios lazdos nerado. B. sakė, kad buvo policininko guminė lazda, tačiau lazdos nematė. Bet mano, kad tokią lazdą dabar gali visi turėti. Kiek jam žinoma kaltinamasis pats buvęs policininkas. Nei lazdos, nei telefono rankose pas kaltinamąjį nematė. Kad kaltinamasis pats kvietė policiją, nieko jiems neminėjęs. Kaltinamasis jiems neaiškino, kad pats iškvietęs policiją.

L. V. B. parodė, kad su B. draugai, klasiokai. Jis gyvena G., o B. V., prie G.. Tą dieną jie kartu ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Ėjo į G., per ten galima praeiti. Prie vieno namo kažkoks vyras pradėjo garsiai šaukti. B. jam šūktelėjo „kas yra“. Šunys lojo, nesigirdėjo ką tas vyriškis šūkavo ir jie nuėjo toliau apie 100 metrų. Kai pamatė, kad atbėga du vyrai ir mergina prie jų. Kaltinamasis pradėjo B. kaltinti, kad jis varto kažkokius konteinerius, jie pradėjo konfliktuoti. Tas vyras pradėjo B. tampyti už rūbų. Po to iš už nugaros išsitraukė guminę lazdą ir trenkė B., prakirto antakį. B. jam trenkė į nosį. Kartu buvę asmenys nieko nedarė. Jis su draugu šone stovėjo. Iš už nugaros lazdą išsitraukė kaltinamasis. Tikrai negalėjo būti telefono ragelis. Su lazda gal tris smūgius sudavė,- į ranką, į veidą ir dar kažkur.

Vyras parėjo namo, o jie ėjo paskui išsiaiškinti kur tas vyras gyvena. T. B. kažkam paskambino, atvažiavo policija. B. policijai viską paaiškino. O policininkas kaltinamojo paklausė, kodėl taip daro. Viskas įvyko dėl kažkokių konteinerių. Nežinojo, kad atvykęs policininkas nukentėjusiojo giminaitis.

Liudytojas K. S. parodė, kad tos dienos svarbiausius įvykius prisimena, jam tuo metu buvo 17-ka metų. Ė. K. gatve ir sustojo, nes kažkoks ponas jiems kažką pasakė, bet jie neišgirdo ir nuėjo toliau. Po kurio laiko pamatė, kad ateina keli žmonės. Jie palaukė, lyg juos kvietė, sustojo ir prasidėjo konfliktas tarp B. ir kaltinamojo. Jis su draugu stovėjo per du metrus ir viską matė. Prisimena tik, kad mušėsi. Pradžioje kaltinamasis norėjo B. tik patąsyti, jie kaip ir pasišnekėjo. Šnekėdamas kaltinamasis rankose nieko neturėjo. Matė kaip patampė Beną už atlapų, o po to nelabai atsimena, senai buvo. Nenori meluoti ar fantazuoti,- neprisimena kuris pirmas sudavė. Kad mušėsi tai tikrai, bet nukritę lyg ir nebuvo. B. buvo prakirstas antakis, kaltinamajam bėgo kraujas iš nosies. B. gynėsi rankomis, o kaltinamasis su lazda, iš kažkur ją ištraukęs. Tą lazdą prieš jiems išsiskirstant žmogus pasiėmė atgal. Ėjo iki jo namų laukti policijos. Pabėgimas dar blogiau nei laukti policijos. Atvažiavus policijos pareigūnams, jam nepasirodė, kad B. pažįstamas su pareigūnu, tik po to sužinojo, kad jo tėvas dirba policijoje.

Liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Apie 21 val. vakare jis vedžiojo šunį ir prie kaimyno namo išgirdo triukšmą. Kadangi pas juos kaimynai vieningi, tai jis nusivedė pririšti savo šunį, o pats nuėjo prie namo pažiūrėti. Pamatė vaikinukus ir kaimyną. Vaikinukai rėkė ant kaimyno „pideras“. V. iškvietė policiją ir jie kartu laukė policijos. Pirmas policijos ekipažas atvažiavo po 15 minučių. Priėjęs pareigūnas prie V. pasakė, kad „tu man vaiko nedaužysi“ įsisodino į automobilį ir išsivežė. Lauke liko stovėti kaimyno žmona ir vaikai. Atvažiavus antram policijos ekipažui, jie nustebo, kad nėra nukentėjusiojo V., aiškino, kad jie yra kriminalistai. Tik vėliau išsiaiškino, kad iš pirmo ekipažo policijos pareigūnas yra nukentėjusiojo patėvis.

Paties įvykio nematė. Atėjęs tik pamatė sudaužytą kruvina nosimi V. stovintį už vartų, o jo šeimos nariai kiemo teritorijoje. Jokių įrankių rankose nei pas vieną nematė. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju arčiau vienas kito stovėjo, kiti vaikinukai stovėjo atokiau. Vaikinukas koliojo kaltinamąjį, kaltinamasis jam nieko nesakė. Negirdėjo, kad kaltinamasis rėkautų,- jis juk solidus žmogus. Kaltinamąjį gali charakterizuoti kaip tylų, ramų, visada savo vietoje. Kaip kaimynai yra pažįstami, niekados negirdėjo jokių triukšmų, perdėtų gėrimų.

Liudytojas B. T. parodė, kaltinamasis yra jo kaimynas. Įvykio dieną buvo namuose ir matė įvykį. Išgirdo triukšmą, pradėjo loti šuo, išėjo į gatvę. Pamatė grįžtantį kruviną V., rankose jis laikė namų telefoną, iškvietė policiją. Pirmasis atvažiavo policijos džipas, išlipę du pareigūnai, pakalbėję kažką su vaikinais, pasakė V., kad jis kaltas ir išsivežė. Po kurio laiko atvažiavo antras policijos ekipažas ir klausė kas čia vyksta. Mano, kad berniukai kabinėjosi prie V., buvo girdėti triukšmas, rėkavimas negražiais necenzūriniais žodžiais, aiškai įžeidžiantys. M. V. rankose juodą telefoną. Matė vaikinus, bet nematė, kad kuris iš jų būtų sužalotas. Paties smūgio sudavimo jis nematė. Matė, kad kaltinamojo sūnus stovėjo su kaltinamuoju gatvėje, žmona buvo kieme.

L. V. Z. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Buvo savo namuose įvykio metu. Išgirdęs triukšmą, užgesino šviesą ir per langą matė, kad vaikinai stovėjo ant įvažiavimo į kiemą, šalia jo šaligatvis praeiti, vaikinai stovėjo arčiau tvoros. Kokiu tikslu taip arti priėjo, nežino. Girdėjo kaip jie keikėsi, vienas arčiau kito buvo V. ir vienas vaikinas, kiti vaikinai atokiau stovėjo. Dėl ko jie barėsi, - nežinoma. Vaikinas vartojo negražius žodžius, matė kaip vaikinas stūmė V.. V. atgal nestūmė, jie kažką aiškinosi. Ką laikė rankose,- nematė. Sužaloto nematė nei vieno. Atvažiavus policijai, jis išėjęs nebuvo. K. V. charakterizuoja kaip ramų, nekonfliktišką, labai gerą žmogų.

Liudytoja L. L. parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė. Tą vakarą buvo visa šeima namuose, žiūrėjo filmą. Vyras išėjo į kiemą parūkyti. Tą vakarą vyras turėjo vieną butelį alaus. Grįžęs pasakė, kad vaikinai sustoję prie vartų kabinėjasi, prašo išeiti. Ji nėjo kartu, nes nesitikėjo ir nesuprato kas vyksta. Vaikams buvo baisu. Niekas nesitikėjo, kad taip įvyks. Vyras pasiėmė iš namų namų telefoną ir po kelių minučių grįžo kruvinas. Davė vaistų. Tuomet pasiėmė kitą telefoną ir išėjo vėl į kiemą. Po 5 minučių atvykusi policija kalbėjosi su vaikinais ir išsivežė jos vyrą. Po kurio laiko atvyko kitas policijos ekipažas. Jokios policinės lazdos savigynai jos vyras neturi.

Liudytoja A. L. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėtis. Tą vakarą buvo su tėvais namuose. Tėtis išėjęs į kiemą parūkyti, grįžęs pasakė, kad prie jo kabinėjasi kažkokie vaikinukai. Kadangi smalsi, ji išėjo kartu su tėvu. Tėtis vaikinų paklausė ko jie nori. Vienas iš vaikinų elgėsi labai negražiai, spjaudė saulėgrąžas tėčiui ant kojų, tujino, provokavo. B. trenkė tėčiui, liudytoja labai pasimetė, tik pamatė, kad tėčiui pradėjo bėgti kraujas. Tėtis nuėjo į namus, o ji su broliu liko stovėti, atėjo kaimynai, tėtis rankose turėjo namų telefoną. Kodėl jis pasiėmė būtent šį telefoną, pasakyti negali. Viskas vyko labai greitai, jai buvo didelis stresas. Atvažiavo policijos ekipažas. Matė kaip nukentėjusysis trynė savo antakį ,- gal jis norėjo nukrapštyti buvusį šašą? Girdėjo kaip pareigūnas pasakė, kad „su mano vaiku niekas taip nesielgs“ ir pasakė, kad „važiuojam“. Netrukus atvažiavo antras policijos ekipažas, klausė, kur vyko konfliktas.

Kai antrą kartą tėtis grįžo, tada išėjo ir mama. Konflikto metu tėtis buvo išėjęs už tvoros. Ten dar jų teritorija. Nukentėjęs konflikto metu stovėjo jų teritorijoje, o kiti du vaikinai stovėjo toliau ir ramino draugą. Tie vaikinai negalėjo suduoti jos tėčiui. Tėčiui smūgį sudavė B., kuris stovėjo tėčiui iš kairės pusės. Jos tėtis daug negeria, tą vakarą gėrė alaus, gal butelį ar skardinę.

Byloje esančiu pranešimu apie įvykį seka, kad 2013-11-03 21.10 min. gautas pranešimas apie viešosios tvarkos pažeidimą (duomenys neskelbtini), nurodytos aplinkybės, kad prie namo sumušė žinomi asmenys, vėliau iš įvykio atvyko į Santakos PK ir buvo GMP į LSMUKKL pristatytas B. R., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuoti veido ir rankos sumušimai, nurodė, kad sužalojo (duomenys neskelbtini) namo nepažįstamas vyras, o 21.50 val. patrulių r.š. 402 ekipažas į Santakos PK pristatė dėl B. R. sužalojimo įtariamąjį V. L. (b. l. 154).

Pranešėjas apie įvykį – V. L., pranešė telefonu, atvykimo laikas 2013-11-03 21:42:50 val., apie įvykį perdavė E. Č. 2013-11-03 21:10 val., įvykį gavęs Santakos PK darbuotojas R. K. 2013-11-03 21:10 val., asmenį pristatę pareigūnai - N. B. (b. l. 156). Nusikalstamos veikos padarymo grafoje atžymėta, jog 2013-11-03 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr.14 V. L. sumušė trys nepažįstami asmenys. V. L. gydosi namuose (b. l. 157). Įtariamieji – B. R., pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (b. l. 158 ).

Byloje esančiu 2013-11-13 tarnybiniu pranešimu Nr. 24-1-01381-13 konstatuota, kad 2013-11-03 Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK buvo gautas V. L. pareiškimas apie tai, kad 2013-11-03 apie 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) prie namo 14 jį sumušė 3 nepažįstami asmenys.( b.l. 141 ).

Byloje esančia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, V. L. nustatyta nosies kaulų lūžimas. Nosies kaulų lūžimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, nosies kaulų lūžimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2013-11-03. Sužalojimų būdingų savęs žalojimuisi ar griūvant V. L. nenustatyta (b. l. 143).

2016-06-08 Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuota, kad B. R. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (b. l. 104-122).

Specialistė S. B. parodė, kad antakyje padaryta žaizda galima tiek sudavus kietu buku daiktu, tiek griuvimo metu. Pagal specialisto išvadoje aprašomąją dalį seka, kad specialistė L. K. matė žaizdą, nieko neaprašyta kokiu daiktu galėjo būti suduota. Iš ambulatorinės kortelės aprašo taip pat nėra jokių duomenų,- nei nubrozdinimų, nei kraštelių, nei bortelių. Tik pasako, kad žaizda muštinė ir jie sprendžia apie mechanizmą. Taip, kad ar telefono ragelis, ar guminė lazda, ar pagalys,- visa tai kietas bukas daiktas. Žaizdos ilgis neapsprendžia kuo tai galėtų būti padaryta. Krentant taip pat galima susižaloti tokio dydžio žaizda. Nukristi galima ir ant plokščio paviršiaus, ir atsitrenkus į bortelį, ir ant kelio dangos. Padaryti sužalojimai ant rankos – kairiame dilbyje galimi gynybos metu arba griuvimo metu. Rankos ir veido sužalojimai yra kairėje pusėje, kas reiškia, kad sužalojimai išsidėstę vienoje pusėje, tai tikėtina, kad galėjo pasidaryti griūnant ant šono. Neprieštarauja, kad nukentėjęs gindamasis- pakeldamas ranką galėjo patirti tokį sužalojimą nuo smūgio. Poodinė kraujosruva yra nedidelė. Kadangi buvo ruduo, turėjo būti apsirengęs, todėl nubrozdinimų rankoje nustatyta nebuvo, o tik kraujosruva.

Liudytoja G. G. parodė, kad nukentėjusiojo kaip paciento neprisimena, įrašas darytas jos. Kaip pacientas pasakė, taip ir pažymėjo. Lazdos nedetalizavo. Žaizda padaryta kietu buku daiktu, žaizda lygiais kraštais, neplėštinė. Tokią žaizdą gali padaryti tik bukas daiktas. Lazda gali būti ir guminė, ir medinė, ir metalinė. Galima susižeisti ir krentant. Sužalotas antakis, - tokioje zonoje lengva sužaloti, užtenka susimušti galvomis ir gali būti tokia žaizda.

BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 1 dalis), padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia BK 140 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl neatsargumo, tai nėra kriminalizuota veika, tai yra baudžiamajame kodekse atsakomybė už tokią veiką nenumatyta.

Tokią išvadą teismas daro, nes pats kaltinamasis neigia panaudojęs tyčinius veiksmus, nurodo, jog gindamasis gal ir galėjo suduoti nukentėjusiajam rankoje turėtu telefono rageliu. Tačiau toks kaltinamojo veiksmas vertinamas kaip savisaugos gynybos gestas, o ne tyčinis veiksmas. Nesurinkta įrodymų nustatyti, kad kaltinamasis turėjęs tyčią žaloti ar kitaip suteikti nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Išanalizavus duotą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota B. R. viena muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairiame dilbyje galėjo būti padaryti nemažiau 2 trauminių poveikių pasėkoje, kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai B. R. galėjo būti padaryti tiek nugriūnant, tiek nuo pašalinės jėgos poveikio. Sužalojimo padarymo metu B. R. galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 16-17).

Nagrinėjant bylą, nukentėjusiojo B. R. versija, jog kaltinamasis jam sudavė atsinešta gumine lazda, nepasitvirtino. Iš įvykyje dalyvavusių bei mačiusių asmenų, išskyrus patį nukentėjusįjį bei jo draugus, tokių aplinkybių nenurodė. Guminė lazda nesurasta, kaip daiktinis įrodymas nepateiktas. Teisiamajame posėdyje kaltinamojo pateiktas nešiojamo telefono ragelis, apžiūrėtas kaip galimas daiktinis įrodymas. Specialisto išvada, kad tokį sužalojimą, kaip antakio prakirtimą, įmanoma padaryti pateiktu telefono rageliu, tai padaryti nesudėtinga, vos prisilietus, kadangi antakis, tai atsikišusi vieta, galima ir griūnant, neprieštarauja kaltinamojo versijai, kad galimai jis gindamasis galėjo suduoti nukentėjusiajam rankoje turėtu telefono rageliu.

Kad nukentėjusysis su kaltinamuoju įvykio vakarą kontaktavo, konstatuota byloje pateiktu 2016 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriame nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 3 d., apie 21.00 val. ties (duomenys neskelbtini), B. R. pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia iš chuliganiškų paskatų kumščiu sudavė smūgį V. L. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžimą, taip nesunkiai sutrikdydamas V. L. sveikatą (b. l. 104-122).

Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, daiktinių įrodymų nėra, įvykį mačiusių liudytojų parodymai prieštaringi, nukentėjusysis ir jo draugai tvirtina matę guminę lazdą, kai pati lazda nerasta. Priešingai, kiti liudytojai kaltinamojo artimieji, L. L. ir A. L. bei kaimynai V. Z., B. T., A. Š. nurodo priešingas aplinkybes, tvirtindami, kad kaltinamasis neturėjęs jokios lazdos. Teismo vertinimu kaltinamojo versija įtikinama,- guminė lazda nerasta, liudytojai - V. Z., B. T., A. Š. tvirtinantys, kad nebuvo jokios lazdos, kurie nesuinteresuoti bylos baigtimi. L. V. B. ir K. S. parodymai vertinami kritiškai, jie yra nukentėjusiojo draugai, kartu dalyvavo darant nusikalstamą veiką (2016-06-08 Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis). Jų parodymai teismo vertinami kaip siekis padėti savo draugui. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad minėti liudytojai nurodė, jog kaltinamajam juos pasivejant, jis rankose nieko neturėjęs, tik vėliau, iš kažkur atsirado guminė lazda. Sprendžiant pagal visas nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog vargu, kad kaltinamasis norėdamas sudrausminti triukšmaujančius jaunuolius, juos užsivytų, slėpdamas kažkur už nugaros lazdą, todėl liudytojų V. B., K. S. parodymai atmetami kaip nepatikimi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, kad V. L. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu V. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Paskelbus nuosprendį, V. L. pateiktas telefono ragelis, kaip daiktinis įrodymas, grąžintinas savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kardomoji priemonė nebuvo skirta, laikinas sulaikymas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

B. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Paskelbus nuosprendį, V. L. pateiktą telefono ragelį, kaip daiktinį įrodymą, grąžinti V. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.