Kauno apygardos teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su atsakovo R. R. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-38-413/2012 nagrinėjimo ir prašymu dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo R. R. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-38-413/2012 nagrinėjimo ir prašymas dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Civilinė byla iškelta pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovams R. R. ir N. R., UAB „Terama“, UAB „Art deco“ dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 24 d. pareiškė nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, tačiau Kauno apygardos teismo pirmininkas nepersiuntė šio nušalinimo pareiškimo spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui, o nusprendė jį atsisakyti priimti, kaip paduotą teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Iš 2012 m. balandžio 30 d. nutarties dėl atsisakymo priimti nušalinimo pareiškimą motyvų, kuriais pasakyta, kad „atsakovas reiškia nušalinimą remdamasis ne konkrečiais įrodymais, (...), o neįvardintų asmenų, neva, išsakytomis nuomonėmis, anoniminiais komentarais, samprotavimais apie bylos proceso eigą, teismo procesinių veiksmų motyvus, t. y. nušalinimą grindžia prielaidomis“, pareiškėjas daro išvadą, kad nušalinimo pareiškimas buvo išnagrinėtas iš esmės. Pareiškėjas nurodo, kad civilinę bylą Nr. 2-38-413/2012 nagrinėjantis Kauno apygardos teismo teisėjas G. Koriaginas akivaizdžiai peržengė savo kompetencijos ribas bei grubiai pažeidė CPK 136 str. 4 d. reikalavimus, 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi pats išspręsdamas bylos Nr. 2-38-413/2012 ir Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-4615-429/2011 sujungimo klausimą bei neaišku kokiu pagrindu perdavė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti sujungtos civilinės bylos priskirtinumo vienam iš teismų klausimą. Kitai atsakovei N. R. 2011 m. gruodžio 15 d. pareiškus nušalinimą, atkreipiant dėmesį į šį teisėjo G. Koriagino padarytą akivaizdų ir grubų pažeidimą, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nusišalino ir perdavė bylą teismo pirmininkui. Kauno apygardos teismo pirmininkas, nepaisant nuorodos į bylą nagrinėjančio teisėjo padarytą grubų bei akivaizdų savo kompetencijos ribų peržengimą, 2012 m. sausio 23 d. nutartyje tenurodė banalia tampančią frazę, kad dalyvaujantys byloje asmenys jiems nepalankius teismo procesinius sprendimus gali apskųsti instancine tvarka, o motyvai dėl teismo nutarčių, kurios nėra skundžiamos atskiraisiais skundais, neteisėtumo ir nepagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dažnai būtent dėl neskundžiamų procesinių sprendimų gali priklausyti bylos baigtis vienos ar kitos šalies naudai. Kaip pavyzdį nurodo šios bylos situaciją, kad bylą nagrinėjantis teisėjas G. Koriaginas paskyrė nei vienos iš šalių nesiūlytą ekspertą, o tokiu būdu gali būti norima sukurti teisingo procesinio sprendimo ir objektyvaus bei nešališko teisėjo regimybę, kadangi dėl įtakų, kurios paprastai pasireiškia itin slaptu pobūdžiu ir neoficialiu bendravimu, teisėjui neoficialioje aplinkoje gali būti „pakuždėta“ kito, neva šalių nesiūlyto ir nešališko eksperto kandidatūra. Be to, 2012 m. balandžio 19 d. posėdžio metu ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog įmokėjo už ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą sumą, kurią nurodė ieškovo siūloma ekspertė, nors atsakovės N. R. siūlomų ekspertų ekspertizės kaina beveik dvigubai mažesnė.

Po to, kai nusišalino Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o bylą nagrinėjantis teisėjas veikia prieš esminius proceso principus bei imperatyvias teisės normas, pareiškėjas turi pagrįstų abejonių, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, kuris tam tikra prasme yra teisėjų darbinių klausimų administratorius, neoficialiai gali dalyvauti nagrinėjamoje byloje.

Pažymi, kad nušalinimas buvo pareikštas teisėjui A. Žibui, kuris kitų kolegijos narių buvo nušalintas apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui UAB „Terama“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – N. R., R. R.. Nušalinimo pagrindas – dalyvavimas priimant procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-522-775/2009 pagal pareiškėjo M. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, kurį vėliau panaikino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad Kauno apygardos teismo teisėjai dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra suinteresuoti visas ieškovo užvestas bylas nagrinėti Kauno apygardos teisme, tai prieštarauja teismo nešališkumo principui, todėl byla turi būti perduota kitam apygardos teismui.

2012 m. liepos 26 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas iš Kauno apygardos teismo atsiųstas analogiško turinio visam Kauno apygardos teismui pareikštas nušalinimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui tenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė asmens teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).

Susipažinus su Liteko sistemoje esančia informacija apie Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-38-413/2012, matyti, kad ši byla, prijungus prie jos kitas susijusias bylas yra tapusi sudėtinga ir didelės apimties, reikalavimai byloje, nors ir susiję, tačiau skirtingi: dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dėl turto dalies, kuri yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo ir kt. Pareiškėjas R. R., reikšdamas nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, nurodo, kad nepasitiki šio teismo teisėjais, nes jie nagrinėja bylą nesilaikydami CPK įstatymo reikalavimų, o ieškovo ir jį atstovaujančio advokato elgesys bei reputacija sudaro pagrindą abejoti, kad Kauno apygardos teisme byla gali būti nešališkai išnagrinėta. 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi byla yra sustabdyta ir išsiųsta ekspertizei atlikti.

Kauno apygardos teisme sprendžiant civilinių bylų Nr. 2-4615-429/2011 ir Nr. 2-64-413/2011 (Nr. 2-38-413/2012) sujungimo klausimą, bylą nagrinėjantis teisėjas 2011 m. gruodžio 7 d. priėmė nutartį sujungti šias civilines bylas ir sujungtos civilinės bylos priskirtinumo vienam iš teismų klausimą perduoti spręsti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Byla Nr. 2-4615-429/2011 dėl santuokinio turto padalijimo buvo nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme, o byla Nr. 2-64-413/2011 dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia – Kauno apygardos teisme. Nors šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas sprendžiant teismo nušalinimo klausimą nenagrinėjamas, tačiau yra pagrindas daryti išvadą, kad bylų sujungimo klausimas išspręstas ne pagal CPK reikalavimus. CPK IV dalyje nustatyti atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, t. y. išimtys iš bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių. Viena iš išimčių yra taisyklė, kad šeimos teisinių santykių bylas nagrinėja apylinkės teismai (CPK 381 str. 1 d., 538 str. 2 d., 27 str. 1 p.). Bylą nagrinėjančio teisėjo sprendžiamas bylų sujungimo klausimas atitinka teismų praktiką taikant CPK 136 straipsnį, tačiau jau paties teisėjo nutartimi sujungtų bylų priskirtinumo vienam iš teismų klausimo sprendimo perdavimas Civilinių bylų skyriaus pirmininkui nėra nei numatytas CPK normose, nei taikomas teismų praktikoje. Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalies taikymo praktiką, skirtinguose teismuose nagrinėjamas bylas sujungti gali tiek vieną iš jų nagrinėjantis teisėjas, tiek atitinkamo teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Jei sujungiamos bylos teismingos pagal rūšinį teismingumą skirtingų pakopų pirmosios instancijos teismams, sujungimo klausimą, prijungdamas žemesnės pakopos teismui teismingą bylą, gali spręsti tik apygardos teismo teisėjas, šio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Sprendžiant dėl bylų sujungimo visais atvejais turi būti įvertinama, ar toks sujungimas neprieštarauja imperatyvioms bylų teismingumo klausimus reglamentuojančioms įstatymo normoms. Pagal turimus duomenis Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nusišalino nuo teisėjo jam perduoto klausimo sprendimo dėl to, kad nagrinėjo dar vieną susijusią civilinę bylą Nr. 2-180-436/2011, kuri vėliau buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. 2-38-413/2012. Šis nusišalinimo pagrindas sudaro prielaidas daryti išvadą, kad teisėjas gali nešališkai nagrinėti bylą, tačiau negali nešališkai išspręsti kitų dviejų su nagrinėjama byla susijusių bylų sujungimo klausimo. Toks teisėjų procesinis elgesys, kai apygardos teismo teisėjas nutartimi prijungia apylinkės teismui teismingą šeimos teisinių santykių bylą, po to be pagrindo perduoda sujungtų bylų teismingumo klausimą spręsti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, o Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nuo šio klausimo sprendimo be pagrindo nusišalina, nors ir neduoda pagrindo išvadai apie konkrečių teisėjų šališkumą subjektyviąja prasme, tačiau objektyviam stebėtojui gali kelti pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu. Sprendžiant nušalinimo klausimą taip pat įvertinama aplinkybė, kad teismas netenkino pareiškėjo prašymo leisti pasirūpinti kitu atstovu teisme ir tokiu būdu galėjo sustiprinti pareiškėjo abejones teismo nešališkumu. Pareiškėjas nepasitiki visais Kauno apygardos teismo teisėjais dėl galimų jų sąsajų su ieškovo atstovu, nepasitikėjimą pagrįsti objektyviais duomenimis neturi galimybių, jį grindžia tik viešoje erdvėje esančia informacija apie galimai nesąžiningus ieškovo atstovo darbo metodus. Visuma šių objektyvių ir subjektyvių faktorių gali sudaryti pagrindą pašaliniam stebėtojui spręsti apie prielaidų, kliudančių Kauno apygardos teisme nešališkai išnagrinėti šią bylą, egzistavimą.

Minėta, kad bet kokios prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į teisingumo interesus ir siekiant, kad būtų užkirstas kelias šioje byloje pagrįstai ar nepagrįstai kelti nepasitikėjimo Kauno apygardos teismu klausimą, pašalintos bet kokios prielaidos, galinčios objektyviam stebėtojui sukelti abejones dėl bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) ir teismo nešališkumo, garantuotas vienos pagrindinių žmogaus teisių – teisės į teisingą procesą – užtikrinimas, yra pagrindas konstatuoti, jog byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui. Sudėtingos ir didelės apimties bylos perdavimas kitam teismui, atsižvelgiant į tai, kad byla pradėta dar 2007 metais, o šiuo metu yra sustabdyta, neturės reikšmingos įtakos civilinio proceso operatyvumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui byloje (CPK 2, 7 str.). Parenkant apygardos teismą, kuriam turi būti perduota civilinė byla, atsižvelgtina į apygardų teismų darbo krūvius ir byla perduotina arčiausiai esančiam mažesnį darbo krūvį turinčiam Panevėžio apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 3 dalimi ir 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo R. R. nušalinimo pareiškimą ir Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-38-413/2012 perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.