- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- e2VP-32925-1099/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27128-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., T. K.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K., T. K. (T. K.), antstolis Dainius Šidlauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašydama nustatyti skolininko T. K. (T. K.) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, ½ dalį su sutuoktine V. K. priklausančiame turte, t. y. nustatyti, jog skolininkui T. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. K., piniginių lėšų, esančių V. K. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; ½ dalis 100 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų; ½ dalis transporto priemonių KIA RIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį pranešant suinteresuotiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).
5. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.
6. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
7. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
8. Iš pareiškėjos pareiškimo ir jo priedų, taip pat antstolio Dainiaus Šidlausko pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/20/00907 pagal 2020 m. gegužės 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (23.31-08) 483-20320 dėl 30 Eur skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko T. K. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo areštuotas, be kita ko, skolininkui T. K. kartu su sutuoktine V. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – skolininko sutuoktinės piniginės lėšos nurodytoje sąskaitoje, 100 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų, transporto priemonės KIA RIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Nustatyta, kad antstolis 2020 m. rugpjūčio 26 d. priėmė patvarkymą dėl sutikimo atidalinti turtą, kuriuo pasiūlė skolininkui T. K. ir jo sutuoktinei V. K. per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.
10. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).
12. Nustatyta, kad santuoka tarp T. K. ir V. K. sudaryta (duomenys neskelbtini); vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Nesant sudarytos vedybų sutarties dėl turto dalies nustatymo prašomame turte, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
13. Turtas, kuriame galima nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės turimos lėšos, esančios kredito įstaigose, automobiliai ir 100 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų. Duomenų, patvirtinančių, kad turimos piniginės lėšos, automobiliai ir 100 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų yra V. K. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
15. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).
17. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
18. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. K. turimos piniginės lėšos pareiškėjos nurodytoje (ir areštuotoje) sąskaitoje, 100 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų (nors minėtos akcijos pagal Juridinių asmenų registrą priklauso skolininkui T. K., tačiau jos buvo įgytos santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; duomenų, kad minėtas turtas priklausytų T. K. asmeninės nuosavybės teise, byloje nepateikta), kuriose pareiškėja ir prašo nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. K. ir T. K. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios.
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui T. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. K. piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), taip pat ½ dalis 100 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
20. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tiesiogiai yra siejamas su antstolio patvarkymu (turto arešto aktu). Nagrinėjamu atveju antstolis Dainius Šidlauskas 2020 m. rugpjūčio 26 d. Turto arešto aktu areštavo, be kita ko, ir skolininkui bei jo sutuoktinei priklausančias transporto priemones: KIA RIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (V. K. vardu registruota transporto priemonė), ir AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (skolininko vardu registruotas transporto priemonė). Nagrinėjamu atveju įvertinus nutartyje nurodytus argumentus, konstatuotina, kad byloje surinkti duomenys liudija, jog skolininkui T. K. ir jo sutuoktinei V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir šis turtas – transporto priemonės KIA RIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes buvo įsigytas santuokos metu. Pažymėtina, kad transporto priemonės yra nedalomas turtas, t. y. nors automobiliai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir priklauso T. K. bei V. K., tačiau net juos ir atidalinus, jų realizacija tiek teisiškai, tiek techniškai nebūtų įmanoma (arba beveik neįmanoma). Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad T. K. priklauso ½ dalis su sutuoktine V. K. bendrosios jungtinės nuosavybes teise valdomose nurodytose transporto priemonėse, o jas realizavus V. K. turi būti išmokėta ne mažesnė nei ½ dalis minėtų transporto priemonių rinkos vertės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-779-580/2017).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui T. K. (T. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, esančių V. K. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.
Nustatyti, kad skolininkui T. K. (T. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis 100 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), akcijų.
Nustatyti, kad skolininko T. K. (T. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valdomose transporto priemonėse KIA RIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra lygi ½.
Išaiškinti, kad realizavus nurodytas transporto priemones V. K. turi būti išmokėta ne mažiau kaip pusė šių transporto priemonių rinkos vertės kompensacija, o likusios gautos lėšos gali būti naudojamos skolininko T. K. (T. K.) įsiskolinimams dengti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.