Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S., tapatus S. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, suinteresuoti asmenys I. Ž., valstybinė įmonė (toliau ir – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas S. S. (S. S., tapatus S. S.) (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo (toliau ir – pareiškimas), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S. (P. S.), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Pareiškimą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2. Pareiškimu nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas P. S. (P. S.). Pagal 2021 m. gruodžio 8 d. testamentą P. S. (P. S.) visą savo turtą paliko sūnui – pareiškėjui. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 5 d. pareiškimu priėmė tėvo palikimą, tačiau siekiant jam gauti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paaiškėjo, kad nėra sutvarkyti P. S. (P. S.) paveldėjimo dokumentai į jo sutuoktinės (pareiškėjo motinos) J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjo tėvų – J. S. ir P. S. (P. S.) – santuoka buvo sudaryta 1966 m. kovo 5 d.. Po J. S. mirties liko jos ir P. S. (P. S.) vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje 2009 m. gruodžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Butas buvo registruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, todėl J. S. palikimą sudarė 1/2 dalis nurodyto buto. P. S. (P. S.) po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes neturėdamas pakankamai teisinių žinių negalėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos. Jo supratimu, po sutuoktinės mirties butas liko jo nuosavybė, nes buvo įgytas santuokos metu. Be to, bute jis nuolat gyveno, rūpinosi ir prižiūrėjo butą, mokėjo visus mokesčius, ten buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, t. y. šį butą P. S. (P. S.) faktiškai valdė iki pat savo mirties. Tokiais savo veiksmais pareiškėjo tėvas P. S. (P. S.) per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą faktiškai priėmė po sutuoktinės mirties likusį palikimą, pradėdamas jį valdyti ir rūpintis kaip savininkas. J. S. testamento nebuvo surašiusi, kiti asmenys be sutuoktinio P. S. (P. S.) jos palikimo nepriėmė. Pareiškėjo sesuo I. Ž. po motinos mirties paveldėjimo teisės nepageidavo įgyvendinti ir į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl motinos (J. S.) palikimo nepriėmė. Mirus P. S. (P. S.), jo palikimą testamento pagrindu priėmė pareiškėjas. Jis vienintelis valdo bei prižiūri tėvų palikimą, moka visus mokesčius. Kitų galimų paveldėtojų nėra.

3. Pareiškėjo vertinimu, nustatytinas juridinis faktas sukels teisinius padarinius, nes pareiškėjas galės įforminti paveldėjimo dokumentus į visą po tėvo mirties likusį palikimą. Kitokiu būdu išspręsti šio klausimo pareiškėjas negali, nes be teismo sprendimo notarė negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Taigi, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu nurodė, kad VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas įsitikintų, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.

5. Suinteresuotam asmeniui I. Ž. procesiniai dokumentai įteikti 2025 m. gruodžio 3 d. teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi viešo paskelbimo būdu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsniu, laikytini suinteresuotam asmeniui I. Ž. įteikti 2025 m. gruodžio 3 d. tinkamai. Suinteresuotas asmuo I. Ž. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Pareiškimas tenkinamas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas yra J. S. ir P. S. (P. S.) sūnus. Pareiškėjo motina J. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o jo tėvas P. S. (P. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Tarp J. S. ir P. S. (P. S.) 1966 m. kovo 5 d. buvo sudaryta santuoka. Byloje nėra pateikta duomenų, kad palikimą, atsiradusį po J. S. mirties, kas nors priėmė. Iš testatoriaus P. S. (P. S.) 2021 m. gruodžio 8 d. testamento nustatyta, P. S. (P. S.) išreiškė valią savo mirties atveju jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei visą kitą turtą, kur jis bebus ir iš ko besusidės, palikti sūnui (pareiškėjui). Bylos duomenimis palikėjo P. S. (P. S.) palikimą pagal testamentą 2025 m. lapkričio 5 d. priėmė pareiškėjas. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo P. S. (P. S.) palikimo atsisakymo faktų.

8. Pagal byloje esančią tarp pardavėjos J. N. ir pirkėjo P. S. (P. S.) 2009 m. lapkričio 19 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (toliau ir – pirkimo-pardavimo sutartis) pardavėja J. N. pardavė, o pirkėjas P. S. (P. S.) įsigijo nekilnojamąjį turtą, butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – butas) už 31 858,20 Eur (110 000,00 Eur). Pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad pardavėja J. N. butą perduoda pirkėjui sutarties sudarymo metu ir laikoma, kad daiktas perduotas šia sutartimi, šalys susitarė, kad atskiro priėmimo-perdavimo akto nesudarys, o sutartis yra kartu ir priėmimo-perdavimo aktas (pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 punktas). Nustatytą buto kainą – 31 858,20 Eur (110 000,00 Eur) – pirkėjas P. S. (P. S.) sumokėjo pardavėjai J. N. prieš sutarties pasirašymą; pardavėja J. N. patvirtino, kad nustatytą kainą už butą 31 858,20 Eur (110 000,00 Eur) gavo iš pirkėjo P. S. (P. S.) prieš sutarties pasirašymą (pirkimo-pardavimo sutarties 4.1, 4.2 punktai). VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, kad J. S. ir P. S. (P. S.) vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas butas.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S. (P. S.) priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės J. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

10. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

11. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

12. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.

13. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

14. Minėta, kad pareiškėjo motina J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, P. S. (P. S.) po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes neturėjo pakankamai teisinių žinių negalėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos. Jo supratimu, po sutuoktinės mirties butas liko jo nuosavybė, nes buvo įgytas santuokos metu. Iš VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro išrašų nustatyta, kad abu sutuoktiniai 2010 m. sausio 19 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Byloje esantys pareiškėjo tėvo P. S. (P. S.) 2021 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais atlikti mokėjimai akcinei bendrovei (toliau ir – AB) „Klaipėdos vanduo“ už patiektą vandenį, AB „Klaipėdos energija“ už šilumą, uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) „Debreceno valda“ už administravimo ir priežiūros paslaugas, AB „Telia Lietuva“ už suteiktas paslaugas, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ už atliekų surinkimą, už butą, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, jog P. S. (P. S.) po sutuoktinės J. S. mirties, nuolat gyveno, rūpinosi ir prižiūrėjo butą, mokėjo visus mokesčius. Kaip nustatyta byloje pirmiau, nei vienas iš kitų galimų įpėdinių neišreiškė valios priimti palikėjos J. S. palikimą (ar jo dalį). Byloje nėra ginčo dėl to, kad P. S. (P. S.) po sutuoktinės J. S. mirties liko gyventi bute ir toliau mokėjo šio buto komunalinius ir kitus mokesčius, naudojosi juo kaip viso buto savininku.

15. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą – tai tapti turto savininku, išreiškiama aktyviais veiksmais. Kaip minėta, CK 5.51 straipsnis numato, kad vienas iš palikimo priėmimo būdų yra įpėdinio pradėjimas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

16. Teismo vertinimu, P. S. (P. S.) aktyvūs veiksmai per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. gyvenimas bute, kurio dalis sudarė J. S. palikimą, rūpinimasis butu, įskaitant, bet neapsiribojant komunalinių ir kitų paslaugų apmokėjimu patvirtina, kad P. S. (P. S.) priėmė palikėjos J. S. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir rūpintis juo kaip savininkas (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Nurodytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios P. S. (P. S.) aktyvius veiksmus, kurių jis ėmėsi po sutuoktinės J. S. mirties, vertintinos kaip palikimo priėmimas faktiniu jo valdymu. Be to, tai, kad P. S. (P. S.) laikė buto savininku patvirtina ir 2021 m. gruodžio 8 d. sudarytas testamentas, kurio sudarymas patvirtintas Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarės Birutės Vinogradovienės, kuriame, be kita ko, P. S. (P. S.) išreiškė valią po savo mirties jam nuosavybės teise priklausantį butą palikti pareiškėjui (sūnui). Todėl pripažįstama, jog P. S. (P. S.) perėmė savo sutuoktinės J. S. palikimą, valdė jį ir naudojo kaip savo ir laikė save J. S. palikimą sudariusio turto savininku po savo sutuoktinės J. S. mirties (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

17. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas tenkinamas, byloje nepateikta duomenų apie suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

18. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo I. Ž. (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimas suinteresuotam asmeniui I. Ž. įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo S. S. (S. S., tapatus S. S.) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S. (P. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai valdyti J. S. turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įteikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 7 d. sprendimą suinteresuotam asmeniui I. Ž. viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje – www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“, paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai Palangoje (Vytauto g. 102, Palanga) viešo paskelbimo būdu įteikia suinteresuotam asmeniui I. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), deklaravusiai išvykimą į Jungtinę Karalystę, šiuos teismo procesinius dokumentus – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 7 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-1129-995/2026, kuriuo pareiškėjo S. S. (S. S., tapatus S. S.) pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) tenkintas. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus. Su bylos medžiaga byloje dalyvaujantys asmenys gali susipažinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose, adresu Vytauto g. 102, Palanga. Teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimas suinteresuotam asmeniui I. Ž. laikomas įteiktas pranešimo paskelbimo dieną.“

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.