Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-09-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-22951-1097/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-09
Bylos Nr.
e2YT-22951-1097/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17701-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Pareiškėjas
L. Č., T. Č., G. Č.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-22951-1097/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17701-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Č., T. Č. ir G. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai L. Č., T. Č. ir G. Č. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po sutuoktinio ir tėvo V. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jei iš visų byloje esančių įrodymų bus galima vienareikšmiškai nustatyti, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjams ir suinteresuotam asmeniui apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjas nebuvo sudaręs testamento. Taip pat registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą faktų. Iš Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad palikėjas mirė santuokoje su pareiškėja L. Č., turėjo du vaikus: pareiškėjus G. Č. ir T. Č. Taigi, pareiškėjai yra palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Duomenų apie kitus galimus įpėdinius byloje nėra.

Pareiškėjų teigimu, palikėjo paveldimą turtą sudarė namų apyvokos daiktai: lova, spinta, virtuvės baldai, prieškambario baldai, radijas, užuolaidos, buities reikmenys. Pareiškėjai minimus daiktus perėmė po palikėjo mirties, jais naudojosi, disponavo ir prižiūrėjo. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjų pateiktos foto nuotraukos, iš kurių matyti, jog pareiškėjai perėmė ir turi nurodytus kilnojamuosius daiktus. Taip pat pareiškėjai nurodo, kad palikėjas buvo paveldėjęs iš savo tėvo S. Č. teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 26 d. liudijimas patvirtinta, kad notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla į (duomenys neskelbtini) mirusio S. Č., gyvenusio (duomenys neskelbtini), turtą, o vienintelis palikimą priėmęs įpėdinis yra jo sūnus V. Č. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjai L. Č. ir T. Č. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodo, kad šiuo adresu iki 2016 m. gyveno ir pareiškėjas G. Č. Įpėdinių ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Taip pat pareiškėjai pateikia duomenis, kurie patvirtina, jog pareiškėjai po sutuoktinio ir tėvo V. Č. mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi nurodytame bute, mokėjo jo išlaikymo ir komunalinius mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos atsiskaitymo knygelės, deklaruotų gyvenamųjų vietų pažymos, namų apyvokos daiktų nuotraukos.

Atsižvelgdamas į pareiktus įrodymus ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, remdamasis CK nuostatomis, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Č. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą aktyviais veiksmais pradėdami turtą valdyti priėmė jo sutuoktinė L. Č. ir sūnūs G. Č. bei T. Č. Dėl to pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) po V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdami paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų L. Č., G. Č. ir T. Č. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Rūta Latvelė