Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-599, kuriuo pareiškėjui A. S. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. sausio 16 d. nuo 13.30 val., URC Apsaugos skyriaus jaunesnysis specialistas A. S. kartu su Turto valdymo valdybos Pabradės skyriaus remonto meistru V. T. (vairavo automobilį) ir URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus Šeimos gydytojo kabineto paramedike J. D. tarnybine transporto priemone lydėjo 48 val. sulaikytą (duomenys neskelbtini) pilietį M. M. į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą dėl šiam pasireiškusių abstinencijos simptomų. Apie 15.15 val. ekipažas atvyko į Centrą ir M. M., lydimas pareigūno A. S., nuėjo į konsultaciją. Po medikų konsultacijos užsieniečiui buvo paskirta atlikti šlapimo tyrimus, palydos pareigūnas A. S. palydėjo M. M. į tualeto patalpas, esančias Centro antrajame pastato aukšte, iš kurių užsienietis pasišalino pro langą. Buvo vykdoma užsieniečio paieška, kuri rezultatų nedavė. 2024 m. sausio 18 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus viršininkas, atliekantis centro viršininko funkcijas T. Č. tarnybiniu pranešimu Nr. 15K-263 „Dėl įvykio tarnybos metu“ informavo VSAT vado pavaduotoją S. N. apie tai, kad š. m. sausio 17 d. buvo gautas URC Apsaugos skyriaus jaunesniosios specialistės V. Ė. 2024 m. sausio 16 tarnybinis pranešimas Nr. 15K-233 „Dėl užsieniečio pasišalinimo iš gydymo įstaigos“, kuriuo informavo, kad š. m. sausio 16 d. apie 15.30 val. iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo (adresu Gerosios Vilties g. 3) pasišalino (duomenys neskelbtini) pilietis M. M., kurio palydą vykdė URC AS jaunesnysis specialistas A. S.. 2024 m. sausio 31 d. A. S. įteiktas pranešimas „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“, kuriame buvo paprašyta atsakyti į klausimus ir pateikti paaiškinimus dėl įvykio. Su pranešimu dėl galimo tarnybinio nusižengimo per DVS „Kontorą“ pareiškėjas susipažino tą pačią dieną. 2024 m. vasario 7 d. VSAT URC AS jaunesnysis specialistas A. S. pateikė paaiškinimą Nr. 15K-500 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“. Atsakydamas į pranešime užduotus klausimus pareiškėjas paaiškino, kad jam vykdant (duomenys neskelbtini) piliečio M. M. palydą, buvo atsižvelgta į tai, jog užsieniečiui buvo prasidėję abstinencijos simptomai dėl narkotinių medžiagų stygiaus. Nežiūrint į tai, užsienietis buvo visiškai ramus, elgėsi adekvačiai, bendravo ramiai, vykdė pareigūno visus nurodymus ir jokių įtarimų nekėlė. Prieš leisdamas užsieniečiui užeiti į tualeto patalpas jas apžiūrėjo – patalpoje buvo du unitazai, kuriuos skyrė stiklinė matinė siena su stumdomomis matinėmis stiklinėmis durimis, viena kriauklė ir vienas langas su žaliuzėmis. Langas buvo uždarytas ir nuleistos medžiaginės žaliuzės, atsižvelgus į tai, kad buvo antrame aukšte, po patikrinimo leido užsieniečiui užeiti į tualeto patalpą (kur jis užtruko apie 3 minutes) ir uždarė duris.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės. Statuto 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikdami pareigas teisės aktų reikalavimus pažeidę pareigūnai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Pagal Statuto 41 straipsnį už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Statuto 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 24 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tamybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. A520-2635/2012).

LVAT praktikoje išaiškinta, kad tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5367-1062/2019).

Šioje byloje reikia įvertinti, ar pagrįstai konstatuotas pažeidimas ir, jeigu taip, įvertinus pareigūno padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, nagrinėjamu atveju galima skirti pačią švelniausią pagal savo pobūdį tarnybinę nuobaudą (pastabą), įskaitant ir ar ji yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.

Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011; 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011; kt.).

Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas aplaidžiai tikėdamasis, jog asmuo neturi galimybės ir nebandys pasišalinti, nevykdydamas savo, kaip palydos pareigūno funkcijų, neužtikrindamas užsieniečio apsaugos, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad šioje situacijoje nekils pasekmių – galimo užsieniečio pasišalinimo nuo palydos, elgėsi neapgalvotai, nerūpestingai, neįvertino, kad užsienietis, kuris buvo 48 val. sulaikytas, gali pabėgti.

Nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė: Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą – „Valstybės sienos apsaugos tarnyba dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę“; Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.1V-340 „Dėl laikinojo užsieniečių apgyvendinimo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, 63 punktą – „Jeigu užsienietis, kuriam nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, į gydymo įstaigą atvežtas gydytojo konsultacijai, po konsultacijos kartu su palyda grįžta atgal į centrą.“; Užsieniečių registracijos centro nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 4-311 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių steigimo ir nuostatų patvirtinimo“, 6.6 papunktį – „URC vykdo sulaikytų užsieniečių palydą bei užtikrina jų apsaugą išvykstant iš centro.“; Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 4-311 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių steigimo ir nuostatų patvirtinimo“, 5.5 papunktį – „5.5 papunktyje apibrėžta viena iš skyriaus funkcijų - vykdo sulaikytų ir laikinai apgyvendintų centre užsieniečių palydas“; Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 4-143 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 130 punktą – „Jeigu užsienietis, kuriam judėjimo laisvė apribota teismo sprendimu, į gydymo įstaigą vežamas konsultacijai, centro pareigūnas, lydintis šį užsienietį, po konsultacijos palydi jį atgal į centrą.“; Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2019 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-175 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 6.8 papunkčio reikalavimus – „esant tarnybiniam būtinumui vykdo užsieniečių palydas bei atlieka konvojaus funkcijas“.

Teismo nuomone, iš Išvados šalintinas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos taisyklės pažeidimas, kadangi tai bendro pobūdžio teisės norma skirta visai Valstybės sienos apsaugos tarnybai. (LVAT Administracinė byla Nr. eA-1062-556/2018 2018 m. birželio 20 d.). Taip pat iš Išvados šalintinas nurodytas Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.1V-340 „Dėl laikinojo užsieniečių apgyvendinimo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, 63 punkto reikalavimo pažeidimas, kadangi šis aprašas nustato neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną užsieniečių, sulaikytų neteisėtai atvykusių į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai esančių Lietuvos Respublikoje užsieniečių, taip pat užsieniečių, pateikusių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, (toliau kartu – užsieniečiai) laikinąjį apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centre (toliau – centras), apgyvendintų centre užsieniečių teises ir pareigas, drausminio poveikio ir skatinimo priemonių jiems taikymą, sveikatos priežiūrą, materialinį ir buitinį aprūpinimą, draudimų ir apribojimų taikymą, užimtumo organizavimą, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimą, užsieniečių, kuriems nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikino išvykimo iš centro tvarką bei apgyvendintų centre užsieniečių išvykimą iš centro, t. y. aprašu nustatomos užsieniečių teisės ir pareigos, o ne pareigūnų.

Likusios Išvadoje nurodytos pareiškėjo pažeistos teisės normos iš esmės nurodo vieną reikalavimą pareigūnui – vykdo užsieniečių palydas, detalizuojant nurodoma, kad po medikų konsultacijos pareigūnas, lydintis užsienietį, palydi jį atgal į centrą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad aptariamu atveju pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigą, neužtikrino užsieniečio apsaugos, nors tą galėjo ir privalėjo padaryti. Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad objektyvusis teisės pažeidimo elementas pasireiškė pareiškėjo neveikimu.

Dėl tarnybinio nusižengimo gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, sukeliamas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, padaroma žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui, kt. (žr., pvz., LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1407/2009). Šiuo atveju yra akivaizdžios neigiamos pasekmės – užsienietis pabėgo. Todėl dėl pareiškėjo neveikimo kilus neigiamoms pasekmėms, pažeidimas nelaikytinas visiškai formaliu.

Dėl pažeidimo subjektyviosios pusės vertintina, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad konkretų elgesio variantą pareiškėjas pasirinko pats. A. S. turi 10 metų darbo VSAT patirties, todėl akivaizdu, kad tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus išmano ne tik pakankamai gerai, bet ir turi žinių pagal kompetenciją juos taikyti. Patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas A. S. neturėjo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai, jo neveikimas šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis, todėl nustatyta tarnybinio nusižengimo kaltės forma – neatsargumas.

Pareiškėjo padarytas pažeidimas (jo subjektyvioji ir objektyvioji pusė) konstatuotas pagrįstai. Kaip aptarta, pareiškėjo pažeidimas sudarė sąlygas atsirasti neigiamoms pasekmėms, todėl padarytas pažeidimas nėra formalus ar mažareikšmis. Šiuo atveju paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda (pastaba). Teismas sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje atskleisti ir aiškiai nurodyti pareiškėjo įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateiktas jų pagrindimas. Teismas daro išvadą, kad parenkant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, buvo laikomasi bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, o paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, nusižengusiojo pareigūno asmenybę ir jo kaltės laipsnį. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo atliktas tinkamai, įrodytos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės, todėl panaikinti įsakymą bei tarnybinę nuobaudą už šių pažeidimų padarymą nėra pagrindo, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.