- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-29
- Bylos Nr.
- 1A-595-658/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Daiva Jankauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- K. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Daivos Jankauskienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu padaręs:
1. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. J. B. atžvilgiu) ir jam paskirta bausmė 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo;
2. nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo G. R. atžvilgiu) ir jam paskirta bausmė 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo;
3. nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl pasikėsinimo sukčiauti E. E. atžvilgiu) ir jam paskirta bausmė 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė K. P. paskirta 2 (du) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. 11 (vienuolika) mėnesių ir galutinė bausmė K. P. paskirta 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės iš dalies pridėta 2017 m. rugsėjo 1 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo) ir galutinė subendrinta bausmė K. P. paskirta 2 (du) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir nuo sulaikymo momento.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės atlikimo laiką K. P. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2017 m. birželio 19 d. (viena diena) ir nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d. (viena diena) ir laikyta, kad K. P. yra atlikęs 2 (dvi) dienas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
K. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintos. Asmens tapatybės kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina K. P..
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė mobiliojo ryšio telefonas „E-Star“ su SIM kortele, priklausantis K. P., saugomas Marijampolės apskrities VPK.
Mobiliojo ryšio telefono „E-Star“ dėžutė ir kroviklis, priklausantys K. P., saugomi Marijampolės apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini K. P..
Priteista solidariai iš K. P. ir A. B. nukentėjusiajam A. J. B. 2 000 Eur turtinei žalai ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai G. R. 2 240 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteista solidariai iš K. P. ir A. B. valstybės naudai 338 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas nukentėjusiesiems A. J. B. ir G. R..
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas A. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. P. nuteistas už tai, kad:
1.1. jis ir A. B. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra, veikdami bendrininkų grupėje ir su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, galimai atliekančiais laisvės atėmimo bausmes Kybartų pataisos namuose, kurių vienas 2017 m. gruodžio 6 d. 13:12:47 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į A. J. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai teigdamas, kad A. J. B. sesers duktė krisdama nuo laiptų žuvo ir dar sužalojo mergaitę, tariamoms laidotuvėms ir sužalotos mergaitės gydymui paprašė pinigų, o tuo metu, vykdydamas kito nenustatyto bendrininko telefonu gaunamus nurodymus paimti pinigus, A. B. vairuojamu automobiliu „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. atvyko į A. J. B. namus, paėmė 2 000 Eur ir pasišalino, tokiu būdu įgijo nukentėjusiajam A. J. B. priklausančius 2 000 Eur;
1.2. jis ir A. B. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra, veikdami bendrininkų grupėje, ir su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, galimai atliekančiais laisvės atėmimo bausmes Kybartų pataisos namuose, kurių vienas 2017 m. gruodžio 6 d. 19:13:47 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į G. R., gyvenančios (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs chirurgu, teigdamas, kad jos dukra sukėlė autoavariją ir sužalojo vežamą vaiką, operacijai ir tam, kad apie įvykį nebūtų pranešta policijai, pareikalavo pinigų, o tuo metu, vykdydamas kito nenustatyto bendrininko telefonu gaunamus nurodymus paimti pinigus, A. B. vairuojamu automobiliu „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. atvyko į G. R. namus, paėmė 2 240 Eur ir pasišalino, tokiu būdu įgijo nukentėjusiajai G. R. priklausančius 2 240 Eur;
1.3. jis ir A. B. apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, tai yra, veikdami bendrininkų grupėje ir su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, galimai atliekančiais laisvės atėmimo bausmes Kybartų pataisos namuose, kurių vienas 2017 m. gruodžio 8 d. 18:15:49 val. galimai iš Kybartų pataisos namų mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į E. E., gyvenančios (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. 8 (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs gydytoju pranešė, kad E. E. sūnus nuo laiptų nustūmė ir sužalojo mergaitę, todėl norint, kad nebūtų pranešta policijai, reikalingi 7 000 Eur, o tuo metu, vykdydamas kito nenustatyto bendrininko telefonu gaunamus nurodymus paimti pinigus, A. B. vairuojamu automobiliu „Opel Sintra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. atvyko į E. E. namus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajai supratus, kad daromas nusikaltimas, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendyje, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad K. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Teismas, atsižvelgęs į bausmių skyrimo pagrindus ir bausmės paskirtį, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. P. paskyrus sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.
3. Apeliaciniais skundais nuteistasis K. P. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo motyvų ir neanalizavo BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės, todėl neteisingai paskyrė bausmę. Nuteistasis pažymi, kad savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai dėl padarytų nusikalstamų veikų gailėjosi. Šią aplinkybę teismas nurodė ir pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau jos bendrame kontekste neaptarė ir aiškiai neįvertino. Padarytos veikos yra nesunkios, viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Šios aplinkybės leidžia nuteistąjį charakterizuoti teigiamai, tačiau teismas jų nevertino. Iš teismo nuosprendyje nurodytų motyvų neigiamai nuteistąjį apibūdina tai, kad jis anksčiau teistas septynis kartus ir veikas padarė bendrininkų grupėje. Nuteistojo nuomone, vien statistinio fakto apie ankstesnius teistumus konstatavimas ir jo neanalizavimas negali būti lemiamas veiksnys sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimą. Be to, visiškai nepagrįstai teismas kaip bausmės skyrimo pagrindą vertino nuteistojo psichinę sveikatą, kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę nurodydamas įrašymą į Jurbarko PSPC įskaitą.
3.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad BK 75 straipsnio nuostatų analizė be kitų aplinkybių įpareigoja įvertinti ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Nuteistasis pažymi, kad turi mažametį sūnų, todėl ateities perspektyvas sieja su doru gyvenimu ir šeiminių santykių puoselėjimu. Sugyventinei vienai bus sunku auginti vaiką, kadangi ji turi negalią. Be to, pareikštus civilinius ieškinius pripažino, juos įsipareigojo padengti. Skunde teigiama, kad būnant laisvėje yra kur kas didesnė galimybė kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą žalą. Taip pat atidedant bausmės vykdymą yra galimybė įpareigoti per tam tikrą laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Teismo įpareigojimo nevykdymas sudaro galimybę pasiųsti realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tokios pozicijos teisminiame procese laikėsi ir nukentėjusiuosius atstovavęs advokatas. Nuteistasis pažymi, kad iki priimto nuosprendžio neatlygino nukentėjusiesiems padarytos žalos, kadangi tyrėjai paėmė jo tapatybės kortelę ir jis negalėjo įsidarbinti.
3.3. Nuteistasis taip pat pažymi, kad teismas 2019 m. gegužės 22 d. priėmė nutartį dėl klaidos taisymo, kurios nuteistajam neišsiuntė, o šią nutartį gavus teismo raštinėje, jis jos nesuprato. Taip pat nuosprendžiu nepagrįstai konfiskuotas nuteistajam priklausantis telefonas „E-Star“, o dėžutė ir kroviklis grąžinti. Nuteistojo teigimu, šis telefonas buvo dėžutėje ir nebuvo naudojamas nusikaltime, kadangi sulaikymo dieną buvo nupirktas nuteistojo sugyventinės.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliaciniuose skunduose pareikštus prašymus, bei atkreipė dėmesį į galimai netinkamai subendrintas bausmes. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
5. Nuteistojo K. P. apeliaciniame skunde nėra ginčijama jo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o prašoma spręsti bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio taikymo) ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, konfiskavimo klausimus. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Taigi, esant minėtoms sąlygoms, teismas gali išplėsti skundo nagrinėjimo ribas, ką šiuo atveju ir padaro, nustatęs akivaizdžiai netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą skiriant bausmes.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
6. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
7. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas K. P. atitinka – skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už trijų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymą bei jam skirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Visgi būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-91/2014). Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-132-942/2016). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, jog nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, bei kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.
9. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas individualizuodamas ir skirdamas K. P. bausmę už jam inkriminuotus nusikaltimus nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, K. P. nėra teisinio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Nagrinėjamu atveju apelianto kriminalinė praeitis paneigia bet kokią galimybę jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas anksčiau teistas jau penkis kartus, šis teistumas jam šeštas. Anksčiau apeliantas yra teistas už turtinio pobūdžio (vagystė, sukčiavimas) nusikaltimus, kas rodo, jog tokiu būdu nuteistasis pelnosi pragyvenimui. Taip pat apeliantas yra teistas ir už smurtinio pobūdžio (kvalifikuotas nužudymas, fizinio skausmo sukėlimas) nusikaltimus. Be to, apeliantas ne kartą baustas ir administracine tvarka, o dauguma administracinių nusižengimų yra padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytos dvi K. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo jo nihilistinį požiūrį į visuomenės saugomas vertybes bei patvirtina nenorą pasitaisyti. Taip pat nenorą dirbti oficialiai ir tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui: oficialiai jis niekur nedirba, nors yra darbingo amžiaus. Be to, aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju K. P. buvo taikyta kardomoji priemonė – dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, nepagrindžia nuteistojo teiginių, kad vien dėl to jis negalėjo niekur įsidarbinti. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, jog padarytos veikos yra nesunkios, viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl tai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau teisėjų kolegija tame įžvelgia nuteistojo siekį labiau save pateisinti, nei kritiškai vertinti savo veiksmus. Taip pat K. P. atžvilgiu vieną kartą buvo taikytas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Vis tik, taikyta probacija jam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio pakeisti ir dorai gyventi nesistengė – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus K. P. įvykdė praėjus tik trims mėnesiams po to, kai Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistajam anksčiau daugiausia buvo taikytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės (didžiausia K. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė – 19 metų), tačiau net ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas jo nuo tolimesnio neteisėto elgesio neatgrasė. Anksčiau aptarti duomenys neabejotinai rodo K. P. nenorą laikytis įstatymų reikalavimų, visiškai abejingą požiūrį į visuomenei priimtinas taisykles bei suponuoja jo, kaip linkusios nusikalsti asmenybės, vertinimą.
10. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, gailisi, pripažino pareikštus civilinius ieškinius ir juos įsipareigojo padengti, turi mažametį sūnų, nėra kuo nors išskirtinės. Į tai buvo atsižvelgta parenkant bausmės dydį (terminuoto laisvės atėmimo dydis nustatydamas mažesnis nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintas laisvės atėmimo bausmės vidurkis), bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Be to, nors kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažino tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė dėl jų labai besigailintis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina, kad nuteistasis supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, jog K. P. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl jo atgaila nėra visiškai nuoširdi, apeliantas savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina. Aplinkybė, kad nuteistasis įsipareigoja atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, o tai, jo nuomone, didesnė galimybė padaryti būnant laisvėje, taip pat nėra bausmės vykdymo atidėjimą lemiantis kriterijus. Pataisos įstaigoje įsidarbinus ir gaunant darbo užmokestį, nuteistasis turės visas galimybes teismo priteistus ar turimus finansinius įsipareigojimus atlyginti.
11. Kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik K. P. realiai paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas K. P., kuris jau yra sulaužęs valstybės jam parodytą pasitikėjimą, šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš K. P. to tikėtis nėra jokio objektyvaus pagrindo.
12. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistajam K. P. bausmės rūšį ir parinkęs jos dydį, pagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo, todėl šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį dėl nuteistojo K. P. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Dėl bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnį
13. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pasisakydamas dėl bausmių sudėjimo nurodė, kad, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrina su Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu K. P. paskirta laisvės atėmimo bausme. Tuo tarpu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nurodytą bausmių subendrinimą daro, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kurių nuostatos yra skirtos bendrinant tuo pačiu nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, o ne bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Taigi iš to matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes nors skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino pagal BK 64 straipsnį, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nepagrįstai nurodė BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalis.
14. Be to teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu bei Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, visiškai nepagrįstai nurodė prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtosios 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedantis dalį (8 mėnesius) Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės. Bausmių skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, kaip minėta, reglamentuoja BK 64 straipsnis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais K. P. paskirtas bausmes, parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, sudėdamas jas iš dalies. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu K. P. buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, o skundžiamu nuosprendžiu – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Visiškai akivaizdu, jog ankstesniu Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu K. P. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra didesnė už Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Todėl šiuo atveju, bendrinant skirtingais nuosprendžiais K. P. paskirtas bausmes, būtent prie Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės turėjo būti pridėta Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, o ne atvirkščiai.
15. Pažymėtina, kad nors šiuo atveju apeliaciniame skunde netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo klausimas, bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nėra keliamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs teisės taikymo klaidas, privalo jas ištaisyti žr. nuosprendžio 5 punktą). Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas. Toks pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisymas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistojo padėties nesunkina, kadangi galutinės subendrintos bausmės dydis – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, nesikeičia.
Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo
16. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis ir apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja nesutiko su mobiliojo ryšio telefono „E-Star“, priklausančio K. P., konfiskavimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyto telefono atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatos pirmosios instancijos teismo buvo taikytos nepagrįstai.
17. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, tokia įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas iš to gavo naudos.
18. Pažymėtina, kad įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-114-628/2019).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis K. P., tardamasis su nusikalstamos veikos bendrininkais ir vykdydamas kito nenustatyto bendrininko telefonu gaunamus nurodymus, naudojo mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Sulaikius nuteistąjį, iš jo 2017 m. gruodžio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo paimtas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „E-Star“, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini) ir IMEI2 (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25–30). 2017 m. gruodžio 8 d. nuteistajam A. B. priklausančiame automobilyje „Opel Sintra“ atliktos kratos metu buvo paimtas į mobiliojo ryšio telefono „E-Star“ dėžutę įdėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (be SIM kortelės), kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 183–200). Iš Marijampolės apskrities VPK KP Specialiųjų užduočių skyriaus viršininko 2018 m. sausio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl duomenų pateikimo Nr. 64-IL-1720 matyti, kad buvo nuskaityti ir pateikti duomenys iš minėtų mobiliojo ryšio telefonų ir SIM kortelės (2 t., b. l. 33–35). Tarnybiniame pranešime ir jo prieduose užfiksuota, jog būtent į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ buvo dedama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nes šio numerio išklotinėje esantys skambučiai pagal datas ir laikus sutampa su telefono „Nokia“ skambučių žurnalu. Tuo tarpu mobiliojo ryšio telefone „E-Star“ jokių tyrimui reikšmingų duomenų nerasta. Dėl to konstatuotina, jog byloje esantys duomenys neįrodo, kad iš K. P. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „E-Star“, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini) ir IMEI2 (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir aplinkybė, kad į mobiliojo ryšio telefoną „E-Star“ buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip minėta, šios SIM kortelės duomenys sutapo ne su K. P. telefono duomenimis, o su telefono „Nokia“ duomenimis. Įvertinus aptartus duomenis, ši nuteistojo skundo dalis tenkinama ir minėtas mobiliojo ryšio telefonas „E-Star“, saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2 t., b. l. 43–44), grąžintinas nuteistajam K. P., todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl 2019 m. gegužės 22 d. nutarties ir rašymo apsirikimo
20. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuteistojo K. P. apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, nustatė, kad teismas, vadovaudamasis BPK 361, 362, 364 straipsniais, šia nutartimi ištaisė Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir 11 puslapio 10 pastraipą, kurioje nurodyta, kad „Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu, t. y. 8 (aštuoniais) mėnesiais ir galutinę bausmę K. P. paskirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo“, pašalino iš nuosprendžio rezoliucinės dalies. Šioje nutartyje nurodoma, kad priėmus teismo nuosprendį ir jį paskelbus buvo pastebėtas rašymo apsirikimas – teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (11 puslapio 10 pastraipoje) nurodyta K. P. skirta bausmė įrašyta dėl rašymo apsirikimo ir yra perteklinė, todėl minėta pastraipa šalintina iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, o toks rašymo klaidos ištaisymas nepakeičia priimto teismo nuosprendžio esmės, neapsunkina nuteistojo K. P. padėties.
21. BPK 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.
22. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, dėstydamas bausmių skyrimo motyvus, aiškiai nurodė, kad vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, K. P. ir A. B. šiuo nuosprendžiu skiriamą laisvės atėmimo bausmę sumažina vienu trečdaliu. Tačiau teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apsiriko, t. y. du kartus nurodė, kad BK 64¹ straipsnis taikomas K. P. atžvilgiu, bet nei karto nenurodė to dėl nuteistojo A. B.. Nors akivaizdu, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (11 puslapio 10 pastraipoje) turėjo būti nurodytas A. B., o ne K. P.. Apylinkės teismas pastebėjęs padarytą klaidą, savo iniciatyva priėmė 2019 m. gegužės 22 d. nutartį, kuria panaikino visą pastraipą. Tokių veiksmų teismui daryti nebuvo teisinio pagrindo.
23. Visų pirma pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė dar nepasibaigus apeliacinio skundo dėl 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio padavimo terminui, t. y. skundžiama nutartis priimta ne nuosprendžio vykdymo stadijoje. Todėl negalėjo būti taikomas BPK 361 straipsnis. Antra, klaidos neįsiteisėjusiame nuosprendyje taisomos vadovaujantis BPK 308¹ straipsniu, kadangi būtent jame nustatyta galimybė teismui ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Trečia, nežiūrint įstatyme numatytos galimybės taisyti klaidas, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi nepagrįstai panaikino visą skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies 11 puslapio 10 pastraipą, nes dėl to rezoliucinėje nuosprendžio dalyje visiškai neliko teismo motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nustatytos aplinkybės, kad A. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu. Todėl šia nutartimi teismas neproporcingai ir neadekvačiai pasunkino A. B. padėtį. Dėl to pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis naikintina, bei atsižvelgiant į nuosprendžio motyvuojamąją dalį, ištaisytina minėta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida, kuri laikytina rašymo apsirikimu ir kuri nekeičia nuosprendžio esmės bei nepasunkina nuteistojo A. B. padėties.
24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę ir netinkamai išspręstų kitų (t. y. dėl konfiskuotino daikto) klausimų (BPK 328 straipsnio 2 ir 4 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais,
nusprendžia:
nuteistojo K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirtosios bausmės iš dalies pridėta Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo) ir galutinė subendrinta bausmė K. P. paskirta 2 (du) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirtosios ir neatliktos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo) ir galutinę subendrintą bausmę K. P. paskirti 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė mobiliojo ryšio telefonas „E-Star“, priklausantis K. P., saugomas Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate.
Mobiliojo ryšio telefoną „E-Star“, priklausantį K. P., saugomą Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate, grąžinti K. P..
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti.
Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (11 puslapio 10 pastraipoje) padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu, t. y. 8 (aštuoniais) mėnesiais ir galutinę bausmę A. B. paskirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.