Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1147-460/2012

Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-07952-2012-9)

2013 m. lapkričio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ atstovams Mariui Šiauliui, Alvinijai Venckuvienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cronus“ atstovams direktoriui Dovidui Vaitoniui, teisininkui Vaidui Batūrai, viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-105-794/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cronus“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cronus“ (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė savo poziciją palaikė, prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei UAB „Cronus“ nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios adresu Turgaus g. 13–1C, Klaipėda, ir nuomos teise patalpos, esančios Danės g. 21–48, Klaipėdoje. Ieškovė teikia namų, esančių Danės g. 21, Klaipėdoje, ir Turgaus g. 13, Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas šiuo metu veikdama 2005 m. liepos 18 d. „Negyvenamųjų patalpų (pastato) eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo“ sutarties Nr. 420 ir 2009 m. rugsėjo 29 d. dvišalio susitarimo Nr. 591/143 2009/09, kuriuos pasirašė UAB „Mūsų namų valdos“ ir UAB „Cronus“ pagrindais (t. 1, b. l. 8–11). 2012 m. vasario 6 d. UAB „Mūsų namų valdos“ vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta pakeisti bendrovės pavadinimą iš UAB „Mūsų namų valdos“ į UAB „Danės būstas“ (t. 1, b. l. 39). AB „Klaipėdos energija“ 2002-06-19 UAB „Cronus“ išdavė Šilumos objekto paruošimo eksploatacijai aktą Nr. 45, kuriame nurodyta, kad Turgaus g. 13 esančioms patalpos, priklausančioms UAB „Cronus“ šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamas individualus šilumokaitis. UAB „Cronus“ su AB „Klaipėdos energija“ atsiskaitinėja už suvartotą šilumos energiją pagal 2009-09-29 pasirašytą Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S0001134 (t. 1, b. l. 71). Pagal UAB „Danės būstas” pateiktas sąskaitas, ieškovės nuomone, atsakovė UAB „Cronus“ nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. visų priskaičiuotų jai mokesčių nesumokėjo, jos įsiskolinimas ieškovei nurodytu laikotarpiu sudaro 7 121,65 Lt.

Ginčas kilo dėl 7 021,95 Lt (su PVM) priteisimo už šilumokaičio keitimo darbus. Apeliantė mano, jog šiluma į pastatą, esantį Turgaus g. 13, patenka iš dviejų šilumokaičių. Pažymi, jog teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, ar atsakovei tenka kokia nors nuosavybės dalis į bendrojo naudojimo patalpas Turgaus g.13 ir ar šios patalpos aptarnaujamos iš Turgaus g. 15 esančio šilumokaičio. Ieškovė su skunde nurodytais argumentais nesutinka ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenų visetą, mano, jog apeliantė apeliaciniame skunde padarė nepagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai atskleidė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi tik apeliantės šilumokaitis gali būti laikomas namo bendrąja inžinerine įranga. Su tokias apeliantės teiginiais sutikti negalima.

Pirmiausia pažymėtina, kad CK 4.82 straipsnio 1 dalis įtvirtina, o Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnis ir 2007 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-423 patvirtintų Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklių 4 punktas detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) namo bendro naudojimo patalpos (laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, pastogės, rūsiai, pusrūsiai, sandėliai, kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims), 2) bendrosios namo konstrukcijos (pagrindinės namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) konstrukcijos ir jų elementai, kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, įėjimo į namą laiptai ir durys, fasadų apdailos elementai), 3) bendroji inžinerinė įranga (namo vandens, šilumos, elektros energijos ir dujų tiekimo, nuotekų šalinimo, drenažo ir telekomunikacijų tinklai su armatūra ir apskaitos prietaisais, ventiliacijos kameros, šiukšlių šalinimo sistemos, šildymo prietaisai, elektros skydinės, liftai, dūmų šalinimo, signalizacijos ir kolektyvinių televizijos antenų sistemos, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės bei kita inžinerinė įranga ir prietaisai bendrojo naudojimo patalpose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė pateikė įrodymus (AB „Klaipėdos energija“ 2013-01-08 raštas Nr. R-02-78; UAB „Sobo sistemos“ 2009-04-01 raštas Nr. 89 (t. 1, b. l. 86); UAB „Sobo sistemos“ 2009-04-02 raštas Nr. 95 (t. 1, b. l. 87) patvirtinančius, jog daugiabučiame name, adresu Turgaus g. 15, Klaipėda, esanti šildymo sistemų inžinerinė įranga, įskaitant ir šildymo sistemos skirstomuosius vamzdynus, yra skirta tiekti šilumą gyvenamiesiems namams adresu Turgaus g. 13, 15, 17, 19, Tiltų g. 8, Klaipėda, ir yra minėtų namų savininkams priklausantis bendrojo naudojimo objektas, skirtas tenkinti išimtinai šių namų bendraturčių poreikiams, todėl atsižvelgiant į CK 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.83 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, šių namų bendraturčiai privalo apmokėti išlaidas, skirtas šiai bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai išlaikyti ir išsaugoti. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo fakto, jog minima šildymo sistema yra bendrojo naudojimo objektas, skirtas aptarnauti namų, esančių Turgaus g. 13, 15, 17, 19, Tiltų g. 8, Klaipėdoje, savininkus, šį faktą iš esmės patvirtino ir savo atsiliepime į ieškinį, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu atsakovė kelia naują klausimą – ginčija faktą, jog Turgaus g. 13, 15, 17, 19, Tiltų g. 8, Klaipėdoje, aptarnaujanti šildymo sistema yra šių pastatų savininkų bendrojo naudojimo objektas, ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – namo, adresu Turgaus g.13, Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame yra aprašyti visi bendrojo naudojimo objektai, kuriuos bendrosios nuosavybės teise valdo namą, adresu Turgaus g. 13, Klaipėda, bendraturčiai (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į CK 4.84 straipsnio 5 dalyje, CK 4.240 straipsnio 1 dalyje, CK 4.245 straipsnyje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-14 įsakymu Nr. AD1-2279 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai) 5.2 punkte įtvirtintą reguliavimą, pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą sudaro pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintą pavyzdinę formą, kurioje aprašomi visi administruojamo namo ar su namu neatsiejamai susiję bendrojo naudojimo objektai. Kaip matyti, sudarytame namo, esančio Turgaus g.13, Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų apraše yra aiškiai apibrėžta, jog gyvenamuosius namus adresu Turgaus g. 13, 15, 17, 19, Tiltų g. 8, Klaipėda, aptarnaujantis šilumos punktas ir šildymo vamzdynai yra šių namų, įskaitant ir namo, adresu Turgaus g. 13, Klaipėda, savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausantis objektas (t. 2, b. l. 17–21). Pažymėtina, kad nė vienas iš gyvenamojo namo, adresu Turgaus g. 13, Klaipėda, bendraturčių šio bendrojo naudojimo objektų aprašo Administravimo nuostatų 5.2 punkto nustatyta tvarka neginčijo, aprašas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes visiems Turgaus g. 13 namo bendraturčiams, įskaitant ir apeliantę. Tai, kad minėtų namų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio bendrojo naudojimo objekto šildymo sistemos inžinerinės įrangos dalis (šilumokaitis) yra įrengta name Turgaus g. 15, Klaipėda, nepašalina ir negali pašalinti minėtų namų savininkų pareigos išlaikyti gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą. Svarbu pastebėti, kad aplinkybę, jog apeliantė atsijungė nuo bendrojo naudojimo šildymo sistemos ir turi įsirengusi individualų šilumokaitį, patvirtina ir jos pateiktas atsijungimo nuo bendrojo naudojimo šildymo sistemos projektas, kuriame nurodyta, jog parduotuvei „Cronus“, adresu Turgaus g. 13 pagal technines sąlygas projektuojamas atskiras šiluminis modulis ir šildymo sistema, atskiriant nuo gyvenamojo namo šildymo sistemos, bei kita projektinė dokumentacija.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad aplinkybė dėl faktinio atsijungimo nuo namo centralizuotos šildymo sistemos nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl ieškinio, kuriuo prašoma priteisti įsiskolinimą už bendrojo naudojimo objektų laikymą, reikalavimų, nes net ir teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos neturi įtakos iš įstatymo kylančios apeliantės, kaip šildymo sistemos bendraturtės, pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas turiniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1181-125/2012). Taigi, įvertinus tai, kas paminėta, akivaizdu, jog apeliantė privalo prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams, įskaitant ir šildymo inžinerinę įrangą, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti ir šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga apeliantės naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudama priteisti iš apeliantės 7 121,65 Lt skolos už suteiktas daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, adresais Danės g. 21–48 ir Turgaus g. 13–1C, Klaipėda, susidariusios laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2012-04-30. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios kiekvieną mėnesį buvo teikiamos apeliantei, taip pat apeliantes į bylą pateiktų vietinio mokėjimo nurodymų, apeliantė sumokėdavo tik dalį jai suskaičiuotų sumų. Apeliantė, atlikdama mokėjimus, niekada nepareikšdavo, kuriai įsiskolinimo daliai padengti yra skiriama jos įmoka, todėl atsižvelgiant į CK 6.55 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, apeliantė pagrįstai grąžindavo seniausius įsiskolinimus ieškovei, įskaitant ir sumas už bendrojo naudojimo šildymo sistemų inžinerinės įrangos priežiūrą bei išlaikymą. Taigi, apeliantei sumokėjus pagal ieškovės sąskaitas sumokėtas sumas, skirtas bendrojo naudojimo šildymo sistemai išlaikyyi, ši pripažino ir savo prievolę mokėti tokio pobūdžio mokėjimus, todėl akivaizdu, jog apeliantės vienašališkas atsisakymas mokėti už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atmestini apeliantės teiginiai, jog ieškovė neįrodė atsakovei priskaičiuoto įsiskolinimo pagrįstumo. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Ieškovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju liftą, nes nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotoja; ieškovės subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu paslaugų ir šiai daliai tenkančių išlaidų yra ginama, tačiau tai neturi įtakos jos, kaip bendraturtės, pareigoms, kurios kyla iš įstatymo jai suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003). Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi buti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė ieškinyje nurodė kiekvieną mėnesį apeliantei priskaičiuojamų sumų teisinį pagrindą ir priskaičiavimo tvarką, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė detaliai apskaičiuotą įsiskolinimą, suskaičiuotas sumas pagrįsdama rašytiniais įrodymais (defektų nustatymo aktais, sąmatomis, atliktų darbų aktais, rangovų apklausos dokumentais ir kt.), paneigiančiais apeliantės teisę pasinaudoti CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyta patalpų savininkų (naudotojų) teise atsisakyti apmokėti išlaidas, skirtas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti. Šiuo aspektu svarbu tai, kad gyvenamųjų namų, adresu Turgaus g. 13, 15, 17, 19, Tiltų g. 8, Klaipėdoje, šildymo sistemos inžinerinės įrangos remontas buvo atliktas šiai sistemai neatitinkant privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, t. y. trūkus sukorodavusiems pogrindžio kanalo vamzdynams, minėtų namų bendrojo naudojimo šildymo sistemos inžinerine įranga nebuvo įmanoma tiekti šilumos gyvenamiesiems namams, adresu Turgaus g. 13, 15, 17, 19, Tiltų g. 8, Klaipėdoje, o namo Turgaus g. 13, Klaipėdoje, bendraturčiai, kurie naudojasi bendrojo naudojimo šildymo sistema, faktiškai patyrė žalą, buvo suvaržytos jų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Organizuojant šios inžinerinės įrangos remonto darbus buvo atlikta rangovų kainų apklausa, pasirinktas mažiausią darbų kainą pasiūlęs rangovas (t. 1, b. l. 84). Iš bylos duomenų matyti, kad atliktų darbų kaina buvo paskirstyta tarp pastato bendraturčių CK 4.82 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, detali atsakovei priskaičiuotos sumos už atliktus darbus kalkuliacija (t. 1, b. l. 122–124), pagrįsta atliktų darbų aktais, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, galiojančiais vietos savivaldos subjektų priimtais individualiais administraciniais aktais, yra pateikta byloje, todėl nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė UAB „Danės būstas“ savo ieškinio reikalavimus įrodė.

Nepagrįsta ir apeliantės išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei įsirengus individualų šilumokaitį, tai nereiškia atsakovės atsidalijimo nuo bendrosios nuosavybės visame bendrame turte, nepanaikina jos nuosavybės teisės į bendra esančią inžinerinę įrangą. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčydama savo pareigą sumokėti už bendrojo naudojimo šildymo sistemos remontą, tokį teiginį grindžia aplinkybe, jog įsirengusi individualų šilumokaitį tokiais veiksmais atsisakė savo nuosavybės teisių į minėtą bendrojo naudojimo šildymo sistemą. Pabrėžtina, kad toks ieškovės teiginys yra visiškai nepagrįstas ir klaidingas, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje yra konstatuota, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, akivaizdu, jog atsakovės atsijungimas nuo namo bendrojo naudojimo šildymo sistemos negali būti pagrindas pasibaigti bendrosios nuosavybės teisiniams santykiams ir atsakovė išsaugojo visas teises įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka lygiomis teisėmis su kitais šildymo sistemos bendraturčiais valdyti, naudoti ar disponuoti bendrojo naudojimo šildymo sistemos inžinerinę įrangą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė nebėra minėtos šildymo sistemos bendraturtė. Atsakovė visada turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl namo karšto vandens ir šildymo sistemos inžinerinės įrangos valdymo ir naudojimo, o disponuoti minėta inžinerine įranga sistemos bendraturčiai apskritai negali be atsakovės pritarimo, todėl nekyla abejonių, jog atsakovei atsijungus nuo bendrojo naudojimo šildymo sistemos ši ir toliau išliko šildymo sistemos bendraturte.

Atmestini apeliantes teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintus rungimosi bei įrodinėjimo naštos principus, nepagrįstai nustatė atsakovės bendrosios nuosavybės dalį bendrojo naudojimo patalpose Turgaus g. 13, Klaipėdoje. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių tylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Byloje esantys valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie atsakovės valdomas patalpas bei vietos savivaldos subjektų priimti ir galiojantys administraciniai aktai leidžia nustatyti tiek atsakovei priklausančių patalpų naudingojo ploto, tiek gyvenamojo namo Turgaus g. 13, Klaipėda, plotą bei šių plotų santykį, todėl nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovei tenkančios bendrosios nuosavybės dalį, nepažeisdamas CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintų rungimosi bei įrodinėjimo naštos paskirstymo principų.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą palikti nepakeistą.