- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- eI-4439-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03540-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Z. N., L. V. P.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. K., Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjui A. K., atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. N. ir L. V. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2014 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovė arba Ministerija) sprendimą Nr. (1.16.)7R-4267 ir įpareigoti teisingumo ministrą iškelti drausmės bylą šiems bendrai pažeidimą įvykdžiusiems advokatams: L. V. P. ir Z. N.. Nurodo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 52 str. 2 d., 2014 m. birželio 11 d. pateikė prašymą teisingumo ministrui iškelti drausmės bylą advokatams L. V. P. ir Z. N.. Pažymėjo, jog 2011 m. gruodžio 15 d. Advokatų garbės teismas priėmė sprendimą išnagrinėtoje jo drausmės byloje Nr. 12. Advokatų garbės teismą sudarė šie nariai: M. K., Z. N., E. B., Robertas Ivanauskas, Algirdas Matuiza. Atkreipė teismo dėmesį į tai, jog 2014 m. balandžio 14 d. toje pačioje drausmės byloje, teikiant kasacinį skundą, advokatas L. V. P., tuometinis Advokatų tarybos pirmininkas, ir advokatas Z. N. (Advokatų garbės teismo teisėjas) sudarė atstovavimo sutartį Nr. 376, kuria jam (Z. N.) buvo pavesta atstovauti Lietuvos advokatūrą, surašyti ir pasirašyti kasacinį skundą Nr. 2-55-3-00142-2012-7. Pareiškėjo teigimu, proceso šalies ir teisėjo byloje bendrininkavimas prieš kitą proceso šalį yra labai negarbingas veiksmas, diskredituoja teisingumo idėją, teismo nepriklausomumo principą, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Advokatų etikos kodekso 11.3 p. ir Advokatūros įstatymo 25 str. 3 d. Pažymėjo, jog teisėjas, byloje įgydamas vienos iš šalių atstovo statusą, diskredituoja teisingumo idėją. Teisėjas, kuris turi būti objektyvus ir nepriklausomas, atskleidžia savo suinteresuotumą bylos baigtimi. Advokatūros įstatymo 52 str. 1 d. nustato, kad advokatui už šio įstatymo pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovės priimtu sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta iškelti minėtiems advokatams drausmės bylas. Atmeta atsakovės argumentus dėl kompetencijos trūkumo spręsti drausmės bylų iškėlimo klausimą ir nurodo, jog remiantis Advokatūros įstatymo 52 str. 2 d., drausmės bylą advokatui iškelia Advokatų taryba arba teisingumo ministras. Mano, jog Ministerija neteisėtai atsisakė iškelti drausmės bylą, nes profesinis pažeidimas ir jo subjektai daugiau nei akivaizdūs – pažeidimas įformintas raštu ir pačių pažeidėjų pasirašytas.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą prašė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukti, kadangi skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Nurodo, kad minėtas atsakymas pareiškėjui nėra administracinio pobūdžio sprendimas, kadangi nesukėlė ir negalėjo sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Mano, jog šis raštas nėra valinis viešojo administravimo subjekto patvarkymas, kuris būti pagrindu administraciniams teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Atsižvelgiant į tai, nurodo, jog administracinės bylos nagrinėjimo dalyku negali būti pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę iškelti drausmės bylas nurodytiems advokatams.
Atsakovės teigimu, ji ginčijamu 2014 m. birželio 19 d. sprendimu tinkamai atsakė pareiškėjui į jo prašymą. Nurodo, jog pagal Advokatūros įstatymo 56 str., Lietuvos advokatūra įgyvendina advokatų savivaldą ir nėra pavaldi Teisingumo ministerijai, todėl Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų vertinti, ar kitaip aiškintis Lietuvos advokatūros organų veiksmų, neveikimo ir priimtų sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo. Be to, pažymėjo, jog pagal Advokatūros įstatymo 52 str. 1 d., advokatui drausmės byla gali būti keliama tik už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus, t.y. būtina advokato drausminės atsakomybės sąlyga yra advokato padarytas profesinis nusižengimas. Atsakovės nuomone, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios su Lietuvos advokatūros organų veikla sudarant sutartį dėl kasacinio skundo surašymo ir atstovavimo byloje. Todėl mano, kad nėra pagrindo iškelti drausmės bylas minėtiems advokatams.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė administracinę bylą nutraukti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. N. atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas skunde neatskleidė, kaip konkrečiai jo atstovavimas Lietuvos advokatūrai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą bei Advokatų etikos kodekso 11.3 p. numatytą reikalavimą advokatui apie ketinimą priimti pavedimą atstovauti klientui pranešti kitam advokatui, kuris turi ir vykdo tokį pavedimą. Dėl Advokatūros įstatymo 25 str. 3 d., kuri numato, jog advokatas negali būti atstovu ar gynėju byloje, kurioje jis inter alia dalyvavo kaip teisėjas, Z. N. pažymėjo, kad jis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. ieškinį Lietuvos advokatūrai nedalyvavo kaip teisėjas, todėl mano, kad jo teisė atstovauti Lietuvos advokatūrą nėra varžoma. Taip pat pažymėjo, jog pagal Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo aprašą, paskelbto teisingumo ministro 2012-06-15 įsakymu Nr. 1R-160 (toliau – ir Aprašas) 77 p., bylose pagal skundus dėl Advokatų garbės teismo sprendimo kartu su atsakovu įtrauktos Lietuvos advokatūros (jos organo) atstovu Lietuvos advokatūrai (jos organui) gali atstovauti Advokatų garbės teismo pirmininkas ar Advokatų garbės teismo narys, buvęs pranešėju drausmės byloje, kurios sprendimas yra ginčijamas. Todėl mano, kad jis, būdamas pranešėjas advokato A. K. drausmės byloje, kurioje sprendimas buvo ginčijamas teismine tvarka, sudarydamas atstovavimo sutartį, surašydamas ir pasirašydamas su Lietuvos advokatūros atstovu, Advokatų tarybos pirmininku L. V. P., atstovavimo sutartį ir kasacinį skundą, Lietuvos advokatūros ir advokatų veiklą reglamentuojančių normų nepažeidė.
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo Z. N. su pareiškėjo skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. V. P. atsiliepimo į pareiškėjo skundą neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla nutrauktina.
2011 m. gruodžio 15 d. Advokatų garbės teismas sprendimu Nr. 12 išnagrinėjo advokato A. K. drausmės bylą ir nutarė jam skirti viešai paskelbiamą papeikimą.
2014 m. balandžio 14 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis Nr. 376, kuria advokatui Z. N. buvo pavesta atstovauti Lietuvos advokatūrą ir surašyti, pasirašyti bei pateikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-93/2014 dėl drausminės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui A. K.. Atstovavimo sutartį pasirašė Advokatų tarybos pirmininkas L. V. P. ir advokatas Z. N..
2014 m. balandžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui civilinėje byloje Nr. 2A-93/2014 buvo pateiktas atsakovo Lietuvos advokatūros kasacinis skundas, kurį surašė ir pasirašė advokatas Z. N. bei Advokatų tarybos pirmininkas L. V. P..
2014 m. birželio 12 d. Teisingumo ministerijoje buvo gautas pareiškėjo advokato A. K. prašymas iškelti drausmės bylas advokatams L. V. P. ir Z. N..
2014 m. birželio 19 d. Teisingumo ministerija sprendimu Nr. (1.16.)7R-4267 atsakė pareiškėjui į jo prašymą ir nurodė, jog nėra teisinio pagrindo spręsti dėl drausmės bylos iškėlimo minėtiems advokatams.
Byloje spręstinas ginčas dėl Teisingumo ministerijos 2014 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (1.16.)7R-4267 ir įpareigojimo atlikti veiksmus teisėtumo bei pagrįstumo. Be to, atsakovė byloje kelia klausimą dėl bylos priskirtinumo nagrinėti administraciniam teismui.
ABTĮ 22 str. 1 d. nustato, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tačiau pagal ABTĮ 5 str. 1 d. nuostatas teismas imasi ginti tik pažeistą ar ginčijamą teisę. ABTĮ 2 str. 14 ir 15 d. teisės aktus apibrėžia kaip individualius teisės aktus ir administracinius aktus, kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes tam tikriems subjektams.
Reikalavimas administraciniam teismui turi būti suformuluotas atsižvelgiant į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 str.. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis paminėtomis ABTĮ nuostatomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. ir 22 str. 1 d. reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia spręsti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Vertinant ginčijamo Ministerijos 2014 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (1.16)7R-4267 turinį, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo sprendimu pareiškėjui nėra suteikiamos jokios naujos teisės ir(ar) nesukuriamos pareigos, t.y. ginčijamas administracinis aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo teisę paduoti skundą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo užtikrina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Šiuo atveju remiantis VAĮ 2 str. 14, 15 ir 16 d., kuriose apibūdinamos skirtingos asmenų kreipimosi į viešojo administravimo institucijas formos ir būdai, laikytina, kad pareiškėjas Ministerijai pateikė ne prašymą (skundą) dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pranešimą (informaciją) apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Pažymėtina ir tai, kad tarnybiniu nusižengimu gali būti pažeidžiamos tik tos institucijos teisės ir teisėti interesai, kurioje tokie pažeidimai daromi, šiuo atveju - Lietuvos advokatūrai. Todėl institucija sprendžia dėl savo teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo ir turi pareigą tik informuoti pranešimą apie nusižengimą pateikusį asmenį, kaip reaguota į jo pranešimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Ministeriją kreipėsi prašydamas iškelti drausmės bylas advokatams L. V. P. ir Z. N. dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Advokatų etikos kodekso 11.3 p., ir Advokatūros įstatymo 25 str. 3 d. pažeidimus. Ministerija ginčijamu sprendimu pareiškėjui nurodė, jog spręsti dėl drausmės bylos iškėlimo advokatams Z. N. ir L. V. P. nėra pagrindo. Remiantis LVAT suformuota praktika, tarnybinio/drausminio pažeidimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos [...] šiais teisės pažeidimais nėra pažeidžiami privataus asmens interesai. Tai reiškia, kad pareigūno nenubaudimas už padarytą ar tariamą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą negali būti laikomas kito privataus asmens įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiam asmeniui neatsiranda teisė kreiptis į teismą reikalaujant tokį pareigūną nubausti (LVAT 2013-05-08 nutartis Nr. AS438-379/2013).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo ginčyti atsakovės 2014-06-19 rašto Nr. (1.16)7r-4267, todėl administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu. Tais pačiais motyvais nutrauktina ir byla dėl išvestinio reikalavimo - įpareigoti teisingumo ministrą iškelti drausmės bylą šiems bendrai pažeidimą įvykdžiusiems advokatams: L. V. P. ir Z. N..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 105-106 str., 149 str.,
nutaria:
administracinę bylą Nr. eI-4439-643/2015 pagal A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. N. ir Leonui L. V. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.
Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.