- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-14
- Bylos Nr.
- 2A-93/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00142-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- Lietuvos
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- J. L. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3640-585/2012 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo J. L. R.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. K. ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2011-12-15 sprendimą drausmės byloje Nr. 12 skirti jam viešai paskelbiamą papeikimą vadovaujantis Advokatūros įstatymo 53 straipsnio 2 punktu. Nurodė, kad jis nesutinka su jam Advokatų garbės teismo paskirtu papeikimu, kadangi sprendimas priimtas šališko ir dėl to neteisėtos sudėties teismo. Be to, nesutinka ir su nustatytais pažeidimais, nes advokato teisinių paslaugų siūlymas klientui nėra draudžiamas, klientė dėl sutarties, su kuria sudarymo pradėtas ieškovo drausmės tyrimas, supranta lietuvių ir rusų kalbas, nuolat yra lydima asmens, suprantančio lietuvių ir rusų kalbas, todėl sutarties sąlygos klientei buvo aiškios. Ieškovas klientei – trečiajam asmeniui šioje byloje pateikė ataskaitą apie atliktą darbą, o ieškovo darbo vieta yra patalpose, kurių neatitiktis advokato darbo vietos reikalavimams konstatuota nepagrįstai. Be to, jis ginčijo pažeidimo dėl draudimo liudijimo nepateikimo konstatavimą, nurodydamas, kad Advokatų taryba, net septynerius metus nekontroliavusi ieškovo pareigos pateikti draudimo polisą nevykdymo, nebeturi teisės tirti šio fakto kaip pažeidimo, kadangi praleistas senaties terminas patraukti ieškovą drausminėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos advokatūra atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčijamą sprendimą priėmusio Garbės teismo nario šališkumas nepatvirtintas, išsprendus šį klausimą vadovaujantis Ginčų dėl teisinių paslaugų teikimo nagrinėjimo tvarkos aprašu. Advokatų garbės teismas netyrė ieškovo darbo vietos buvimo teritorijoje, kurioje vykdomas tam tikras verslas, o tik pasisakė dėl advokato darbo vietos neatitikimo Advokatūros įstatymo 22 straipsniui, o būtent – reikalavimo, kad darbo vietoje būtų sudarytos tinkamos sąlygos klientui priimti. Drausminė nuobauda paskirta ne už patį paslaugų siūlymo faktą, o už siūlymą tam tikru būdu ir tam tikromis aplinkybėmis, t. y. klientei esant pažeidžiamoje padėtyje, iš anksto parengus sutarties tekstą, visas jos sąlygas, taip pat ir apmokėjimo, be išankstinių konsultacijų su klientu, parengus ją lietuviškai, nors klientė akivaizdžiai nesupranta lietuvių kalbos. Visais atvejais, net ir nutraukus teisinių paslaugų sutartį su klientu, advokatui išlieka pareiga be papildomo reikalavimo sumokėti teikti ataskaitą apie suteiktas paslaugas. Ieškovas nuo 2005 metų nevykdė Advokatūros įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatytos pareigos Lietuvos advokatūrai pateikti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją per dešimt dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos, toks pažeidimas vertintinas kaip tęstinio pobūdžio ir sudarė pakankamą pagrindą patraukti ieškovą drausminėn atsakomybėn nepriklausomai nuo to, kad per visą tokios ieškovo pareigos nevykdymo laikotarpį atsakovas nebuvo pareikalavęs (ir neturėjo pareigos, o tik teisę reikalauti) pateikti draudimo liudijimo kopijos.
Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2011-12-15 sprendimu A. K. paskirtą drausmės nuobaudą – viešai paskelbiamą papeikimą.
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas galėjo būti traukiamas drausminėn atsakomybėn, perduodant svarstyti jo drausminės atsakomybės klausimą atsakovo organui – Advokatų garbės teismui nustačius, kad ieškovas nuo 2005 m. nebuvo pateikęs atsakovui galiojančio profesinės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo kopijos, nors rūpintis tuo yra paties advokato pareiga, šios pareigos nevykdymas buvo tęstinio pobūdžio (Advokatūros įstatymo 20 str. 7 d.). Vadovaudamasis advokato veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, Advokatūros įstatyme įtvirtinta kliento teise pasirinkti advokatą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog ieškovas, būdamas advokatas, neturėjo teisės inicijuoti sutarties sudarymo konkrečiomis, advokato pasiūlytomis sąlygomis konkrečiam jo paties pasirinktam asmeniui, juo labiau, kai toks asmuo gyveno valstybės taikomų apribojimų sąlygomis ir akivaizdžiai nemokėjo kalbos, kuria ieškovas pasiūlė pasirašyti iš anksto parengtą, su klientu nesuderinus nei teisinių paslaugų apimties, nei teikimo, nei apmokėjimo sąlygų, sutartį. Ieškovo, pareikalavusio iš kliento atlyginimo už suteiktų paslaugų ataskaitą ir susiejusio ataskaitos teikimo atsisakymą su sutarties nutraukimu bei kliento nesumokėjimu pagal sutartį už suteiktas paslaugas, veiksmai neatitiko reikalavimo advokatui būti lojaliam savo klientui, veikti jo interesais pagal aukščiausius rūpestingumo ir pagarbos klientui bei advokato profesijai standartus. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog ieškovas patalpą savo darbo vietai naudojo būdu, priešingu nustatytai šios patalpos paskirčiai (patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), buvo registruota kaip statinys, kurio paskirtis – dirbtuvės), tai prieštarauja įstatymui.
Įvertinęs tai, kad atsakovas pripažino, kad jog Advokatų garbės teismo narys, kartu ir šio teismo pirmininkas, buvo šališkas ieškovo atžvilgiu nagrinėjant dalį ieškovo drausmės bylos klausimų, o tai savaime reiškia pripažinimą, kad toks teismo narys buvo šališkas be išlygų, kadangi šališkumas yra tarpasmeninio santykio išraiška, reikšminga pirmiausia pačiam asmeniui, kurio byla nagrinėjama, o ne atskirai nagrinėjamam klausimui, teismas konstatavo, kad ieškovo drausmės byla Advokatų garbės teisme išnagrinėta dalyvaujant šališku paties Advokatų garbės teismo paskelbtam teisėjui, todėl buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties, neužtikrinant ieškovui teisės į teisingą jo drausmės bylos nagrinėjimą, ir skundžiamą atsakovo sprendimą paskirti ieškovui drausminę nuobaudą panaikino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos advokatūra prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, iš esmės patvirtinęs visas ieškovo ginčytas Advokatų garbės teismo išvadas, tarp jų ir tas, kuriomis buvo pagrįstas sprendimas paskirti ieškovui drausminę nuobaudą, Advokatų garbės teismo sprendimą panaikino padaręs neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad ieškovo drausmės byla Advokatų garbės teisme išnagrinėta dalyvaujant šališku paties Advokatų garbės teismo paskelbtam teisėjui, buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties, neužtikrinant ieškovui teisės į teisingą jo drausmės bylos nagrinėjimą.
Advokato drausmės bylos nagrinėjimas ir atsakomybės taikymas yra Lietuvos advokatūros savivaldos prerogatyva. Ieškovo drausmės bylos nagrinėjimo metu galiojęs Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2007-04-20 visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-07-11 įsakymu Nr. 1R-278, nenumato nei Advokatų garbės teismo nušalinimo pagrindų ar aplinkybių, kurioms esant Advokatų garbės teismo narys negali dalyvauti drausmės bylos nagrinėjime, nei nušalinimo tvarkos ar sąlygų, todėl būtent Advokatų garbės teismui suteikta diskrecija spręsti visus jo nario ar narių nušalinimo klausimus.
Teismų nešališkumo bei nepriklausomumo garantijos, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, užtikrinamos teismuose nagrinėjamų bylų procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, į kuriuos, vertinant Advokatų garbės teismo funkcijas ir jam keliamus reikalavimus, mutatis mutandis privaloma atsižvelgti sprendžiant Advokatų garbės teismo nario nušalinimą, tačiau tai nevaržo Advokatų garbės teismo nušalinti jo narį ir kitais pagrindais, apimtimi ir sąlygomis, taip pat ir ne dėl nario šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi. Todėl teismas šioje byloje netinkamai taikė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 27 ir 47 punktus.
Šalies argumentai
Nagrinėjamo ginčo atveju Advokatų garbės teismo narys ir jo pirmininkas M. K. savo išankstinę nuomonę pareiškė ne dėl ieškovo, jo drausmės bylos esmės ir netgi ne dėl jo pateikto prašymo grąžinti drausmės bylą parengti nagrinėti išsprendimo rezultato, bet dėl Advokatų garbės teismo galių ir procedūros, kuria, šio nario nuomone, prašymai ir byla gali būti sprendžiami, aptardamas konkrečias teisės normas, t. y. preliminariai įvertino ieškovo pateikto prašymo teisinį pagrindą, todėl tai negali būti laikoma Advokatų garbės teismo nario šališkumu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių M. K. subjektyvų ar objektyvų šališkumą ieškovo atžvilgiu
Taip pat nurodo, kad civilinė byla negali būti laikoma išspręsta teisingai, kadangi buvo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai. Sprendimu panaikinus ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą, liko neišspręsta ieškovo drausmės bylos eiga. Teismas motyvuojamojoje dalyje pasisakė, kad ieškinys yra tenkinamas, o skundžiamas atsakovo sprendimas paskirti ieškovui drausminę nuobaudą panaikinamas, nors rezoliucinėje dalyje nusprendė panaikinti ne sprendimą, o paskirtą drausminę nuobaudą. Teismas nenurodė teisės akto, kuriuo vadovavosi priimdamas tokį sprendimą, toks atvejis iš esmės atitinka CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, reglamentuojančią absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas turėjo perduoti ieškovo drausmės bylą nagrinėti Advokatų garbės teismui iš naujo. To nepadarius, šioje byloje konstatuotų ieškovo veikslo pažeidimų kontekste darant prielaidą, kad ieškovo drausmės bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Advokatų garbės teismas, buvo pažeista ne tik ieškovo teisė į nešališką bei nepriklausomą teismą ir teisingą jo drausmės bylos nagrinėjimą, bet ir atsakovo savivaldos ir savireguliacijos teisė bei drausminių nuobaudų skyrimą už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir advokato veiklos pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos advokatūros Advokatų taryboje gautas J. L. R. pranešimas dėl nesąžiningo advokato A. K. elgesio (drausmės b. l. 1). Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2011-07-13 sprendimu iškėlė advokatui drausmės bylą dėl Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 7 dalies, Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3 ir 6.6 punktų pažeidimo (drausmės b. l. 23-24). Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas 2011-12-15 sprendimu ieškovui nutarė paskirti drausminę nuobaudą – viešai paskelbiamą papeikimą.
Apeliantas sutinka su teismo išvadomis, kuriomis iš esmės patvirtintos visos ieškovo ginčytos Advokatų garbės teismo išvados, taip pat ir su tomis, kurios buvo pagrindas sprendimui paskirti ieškovui drausminę nuobaudą, tačiau nesutinka su teismo motyvais, kad Advokatų garbės teismas išnagrinėjo ieškovo drausmės bylą neteisėtos sudėties, neužtikrinant ieškovui teisės į teisingą jo drausmės bylos nagrinėjimą, taip pat, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindus, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų, neišeidama už apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str.).
Kaip matyti iš drausmės bylos duomenų, t. y. 2011-10-20 vykusio Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo posėdžio protokolo, ieškovas pareiškė nušalinimą Garbės teismo pirmininkui M. K. motyvuodamas tuo, kad pirmininkas vienasmeniškai išsprendė klausimą, kurį turi išspręsti visa teismo sudėtis, todėl jis viršijo savo įgaliojimus ir demonstruodamas žinojimą, kad jo prašymas bus atmestas, jis turi ketinimų daryti poveikį kitiems Garbės teismo nariams. Klausimą dėl Garbės teismo nario nušalinimo išsprendė kiti teismo nariai ir nutarė patenkinti A. K. prašymą iš dalies – nušalino M. K. tik nuo A. K. 2011-10-06 protokoline nutartimi prašymo dėl bylos grąžinimo parengti nagrinėjimui sprendimo, o nušalinti nuo visos bylos nagrinėjimo priežasčių ir pagrindo nenustatė (drausmės b. l. 68-69). Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas, susidedantis iš teismo narių M. K. (posėdžio pirmininko), E. B. (sekretoriaus), Z. N., R. I. ir A. M., 2011-12-15 sprendimu paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą (Advokatūros įstatymo 53 str. 3 p.). Apeliantas pripažįsta teismo padarytą išvadą, kad drausmės bylos turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstytus principus ir taisykles, tai yra numatyta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-07-11 įsakymu Nr. 1R-278 patvirtintas Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 47 punktas, tačiau nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo Advokatų garbės teismo nario M. K. šališkumą, neatsižvelgė į tai, kad šio teismo narys gali būti nušalinamas bet kuriuo pagrindu ar bet kuria apimtimi, kai tai nepažeidžia drausminėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į nešališką ir nepriklausomą teismą bei teisingą jo drausmės bylos nagrinėjimą, be to, preliminarus ieškovo pateikto prašymo teisinio pagrindo įvertinimas negali būti laikomas Advokatų garbės teismo nario šališkumu, byloje nėra įrodymų apie M. K. šališkumą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, kadangi atsakovas nepateikia įrodymų, kad M. K. buvo nušalintas nuo ieškovo prašymo dėl drausmės bylos grąžinimo parengti nagrinėjimui dėl kitų, ne su šališkumu susijusių aplinkybių. Priešingai, apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. K. buvo nušalintas nuo 2011-10-06 prašymo nagrinėjimo siekiant pašalinti bet kokias galimas ieškovo abejones dėl teisingo jo prašymo grąžinti bylą parengti nagrinėti išsprendimo bei išvengti net šališkumo regimybės, toks nušalinimo pagrindas tik patvirtina, kad šio teismo nario dalyvavimas nagrinėjant minėtą klausimą kitiems Advokatų garbės teismo nariams sukėlė abejonių dėl jo šališkumo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovui pripažinus, jog Advokatų garbės teismo narys buvo šališkas ieškovo atžvilgiu nagrinėjant dalį ieškovo drausmės bylos klausimų, tai savaime reiškia pripažinimą, jog šis narys buvo šališkas be išlygų, kadangi šališkumas pirmiausia siejamas ne su atskirai nagrinėjamu klausimu, o su asmeniu, kurio byla yra nagrinėjama.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikinto Advokatų garbės teismo sprendimą, kuriuo paskirta drausminė nuobauda ieškovui, kaip priimtas neteisėtos sudėties teismo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi panaikinęs Advokatų garbės teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, neperdavė jo iš naujo nagrinėti. Iš dalies sutiktina su šiuo argumentu, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad sprendžiant advokato drausminės atsakomybės klausimą, būtina atsižvelgti į tai, ar nėra suėjęs terminas, per kurį advokatui už profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą galėjo būti skirta drausminė nuobauda, t. y. drausminės atsakomybės taikymo senatis, kadangi nuo to priklauso, ar asmuo gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn ar ne. Vadovaujantis minėtu Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 20 punktu, bendras drausminės atsakomybės taikymo senaties terminas – 6 mėnesiai nuo advokato veiksmų, kuriais padarytas profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas. Jei advokato veiksmai, kuriais padarytas profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas, buvo nežinomi, slepiami arba konstatuojami teismo, 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo sužinojimo apie advokato veiksmus dienos arba nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos (21 p.). Šioje byloje nustačius, kad ieškovo padaryti profesinės veiklos pažeidimai paaiškėjo pareiškėjai J. L. R. kreipusis 2011-06-17 su prašymu į Advokatų tarybą, o 2011-12-15 Advokatų garbės teismo sprendimas skirti ieškovui drausminę nuobaudą panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2012-10-23 sprendimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas peržiūrėtas apeliacine tvarka šia nutartimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes yra suėję nustatyti terminai dėl drausminės atsakomybės ieškovui taikymo, todėl nebėra pagrindo iš naujo perduoti Advokatų garbės teismui nagrinėti drausmės bylą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl drausminės nuobaudos panaikinimo keistina, ją tikslinant bei išsprendžiant drausmės bylos eigos klausimą, t. y. nutraukiant ieškovo A. K. drausmės bylą Nr. 12 (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą tokia apimtimi, kad iš esmės apeliacinis skundas yra atmestinas atsižvelgiant į priimtą procesinį rezultatą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
nutaria:
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo dalį dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, ją išdėstant taip:
panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2011-12-15 sprendimą drausmės byloje Nr. 12, kuriuo ieškovui A. K. paskirta drausminė nuobauda – viešai paskelbiamas papeikimas, ir A. K. drausminę bylą Nr. 12 nutraukti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.