Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui R. P. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, byloje teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui R. P. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Institucija, byloje pateikusi išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria, kad E. P. ir E. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina J. J., kad iš atsakovo dukrų išlaikymui būtų priteista kas mėnesį po 150 Eur, nes tokią sumą prašo priteisti ieškovė ir nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką. Mano, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir atitinkantys vaikų interesus. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti dukros E. P. ir E. P. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienai dukrai po 150 Eur kas mėnesį. Patikslino reikalavimą priteisti periodinį išlaikymą ne nuo ieškinio padavimo teismui dienos, bet nuo 2019 m. balandžio 1 d., nes atsakovas už praėjusius mėnesius išlaikymą sumokėjo pravesdamas lėšas į ieškovės sąskaitą. Kadangi atsakovas gyvena Vokietijoje prašo nustatyti bendravimo tvarką su dukromis, nori, kad ryšys tarp dukrų ir tėvo nenutrūktų. Su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, vyresnioji dukra E. su tėvu bendrauja. D. E. gimė neišnešiota, mergaitę kas 2-3 mėnesiai reikia vežioti į Kauno klinikas pas gydytojus tikrinti vystymosi raidą. Šiuo metu gyvena socialiniame būste, tačiau žiemą kelsis į nuosavą būstą. E. lanko anglų būrelį už kurį moka 12 Eur per mėnesį, taip pat šokių būrelį už 10 Eur, buto išlaikymui su minėtomis išlaidomis reikia apie 200 Eur per mėnesį. Iš pirmos santuokos augina visiškos negalios sūnų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. P., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime tėvais nurodyti R. P. ir J. J. (b. l. 6); E. P., gim. (duomenys neskelbtini) tėvais gimimo įraše nurodyti R. P. ir J. J. (b. l. 5); atsakovės pajamas apie 600 Eur per mėnesį sudaro socialinės išmokos (b. l. 7); Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis J. J. vardu registruoto nekilnojamojo turto neįregistruota (b. l. 20); Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovei suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, teisinės pagalbos išlaidas sudaro 182 Eur (b. l. 4, 13); Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašai iš kurių matyti, kad E. P., gim. (duomenys neskelbtini) gimusi neišnešiota, į gydymo įstaigą vyksta patikrinimui dėl vystymosi (b. l. 21-25); mokėjimo pranešimo kvitai (b. l. 27-30).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą atsižvelgia į vaiko interesus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taip pat nustatytini teisiškai reikšmingi faktai, tokie kaip vaiko prisirišimo laipsnis, brolių, seserų tarpusavio santykiai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, dalyvavimą vaiko auklėjime, santykiai su vaiku, taip pat galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena Vokietijoje, jis sutinka, kad dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina. Atsakovas su vyresniąja dukra E. bendrauja, jaunesnioji dukra E. dar maža. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Abi mergaitės nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, jas sieja stiprus emocinis ryšys, mama užtikrina tinkamas sąlygas dukrų vystymuisi, E. turi sveikatos problemų, mama ją nuolat vežioja į gydymo įstaigas, užtikrina saugias gyvenimo sąlygas. Ieškovė taip pat augina visiškos negalios sūnų iš pirmosios santuokos. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ja, kenktų vaikų interesams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl to neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečių E. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina J. J. jos gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams priteisimo

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimalia mėnesine alga, kurios dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dukrų išlaikymui kas mėnesį reikia apie 300 eurų. Atsakovė niekur nedirba nes augina neįgalų sūnų ir dvi mažametes dukras, moteriai mokamos socialinės išmokos (šalpos neįgalumo pensija, slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, išmoka vaikui ir kt.), kurias sudaro apie 600 Eur per mėnesį. Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, jis gyvena ir dirba Vokietijoje, sutinka išlaikymui mokėti po 150 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai.

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, įvertinus vaikų amžių (mergaitėms šešeri ir vieneri metai), bendra 300 Eur suma skiriama abiejų tėvų būtų patenkinama tenkinant būtiniausius vaiko poreikius. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis E. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini) pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 1 d., kaip to prašo ieškovė, iki dukrų pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis)

Ieškovė skirtina nepilnamečiams vaikams mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik dukrų interesams. (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

Teisme nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nėra, atsakovas ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštaravo. Institucija, byloje teikianti išvadą, pritarė ieškovės pasiūlytai bendravimo su nepilnametėmis mergaitėmis tvarkai, todėl šis prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas su dukromis gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į dukrų poreikius ir interesus, užtikrinant jų saugumą, jeigu tai neprieštarauja vaikų interesams.

Išaiškintina šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio jiems, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, tėvo ir dukrų pasimatymų trukmę ir laiką keisti abipusiu susitarimu.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, augant vaikams, jų poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat gali būti keičiama vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.169 straipsnio 3 dalis), nustatoma bendravimo su vaikais tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 182 Eur (b. l. 4, 13), ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas po 150 Eur kas mėnesį (t. y. už metus 3 600 Eur abiems vaikams), valstybei iš atsakovo už išlaikymo priteisimą priteistinas 108 Eur dydžio žyminis mokestis ir 100 Eur žyminis mokestis už neturtinio pobūdžio reikalavimą (vaiko gyvenamosios vietos nustatymą), iš viso 208 Eur.

Taip pat iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteista 182 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau atsižvelgiant į šios bylos pobūdį, į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko, byla išnagrinėta pirmojo teismo posėdžio metu ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais minėtos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 85 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios didesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 92 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės E. P., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jų motina J. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki jų pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų uzufruktore (tvarkytoja) paskiriant J. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukromis E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę netrukdomai bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į dukrų poreikius ir interesus, užtikrinant jų saugumą, jeigu tai neprieštaraus dukrų interesams.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 208 Eur (du šimtus aštuonis Eur) žyminio mokesčio ir 8,50 Eur (aštuonis Eur 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.