Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovei A. N., jos atstovei advokatei R. P., atsakovui R. N., jo atstovui advokato padėjėjui V. R., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui R. N. dėl žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė A. N., patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašo priteisti iš atsakovo R. N. 81956 Lt ( aštuoniasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt šešis litus) nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. N. su ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 18 d. kilo gaisras gyvenamajame name esančiame Kūlokų km.. Liudvinavo sen.. Marijampolės raj., kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei A. N. ir atsakovui R. N. (1 t., b.l.15 ). Gaisro metu visiškai sudegė atsakovo naudota namo dalis, bei sugadinta ir netinkama naudoti ieškovės naudota namo dalis. Marijampolės rajono apylinkes prokuratūros 2007 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 15-1484 ikiteisminis tyrimas dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo buvo nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika (1 t. b.l. 85).

Ieškovė teigia, kad žala padaryta dėl kaltų atsakovo veiksmų. Tai patvirtina aplinkybė, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalyje eksploatuodamas krosnį ir leisdamas tai daryti tretiesiems asmenims, nesilaikė ir Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių. Ieškovės nuomone, atsakovas, būdamas savininku ir žinodamas, jog jo naudojamoje patalpoje kūrenama kuro krosnis, privalėjo užtikrinti, kad jos eksploatavimas būtų saugus. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas neatliko jokių atsargų ar rūpestingą elgesį su padidinto pavojaus šaltiniu (kieto kuro krosnimi) patvirtinančių veiksmų, t.y. nesielgė taip, kad savo elgesiu nepadarytų žalos kito asmens turtui (nesielgė atsargiai ir rūpestingai), todėl turi prievolę atlyginti žalą.

Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, vadovaujasi 1999-05-25 LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 5. 6. 7.23. 24 bei LRV 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 " Dėl turto vertinimo metodikos" ir 2005-09-29 Nr. 1049 "Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo" bei šiuos norminius aktus atitinkančiu Nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, esančio Kūlokų km., Marijampolės r., papildomos ekspertizės aktu Nr. EP 10-03(3), kuriame teismo ekspertė G. B. apskaičiavo, jog 43, 48 kv.m. gyvenamojo namo atkūrimo kaštai ekspertizės atliko dieną 2010 m. kovo 23 d. yra 98207 litai, o 2006 m. gruodžio 18 d., t.y. gaisro dieną 81956 litai.

Atsakovas R. N. nurodo, kad ieškovė atsakovo veiksmų neteisėtumą įrodinėja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2006 m. gruodžio 22 d. pažyma Nr. 838 „Dėl kilusio gaisro", kurioje nurodyta, kad gaisro priežastis - kieto kuro krosnies įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Tačiau, atsakovo nuomone, minėtoje pažymoje nurodytas išvadas paneigia baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-01484-06 pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvada Nr. 11-1242 (07), kurioje nurodyta, kad dėl pradinių duomenų stokos R. N. ir A. N. priklausančiame gyvenamajame name kilusio gaisro techninės (tiesioginės) priežasties nustatyti negalima. Atsakovas laiko, kad ieškovė neturi jokio pagrindo žalos atsiradimą sieti su atsakovo veikimu arba neveikimu: nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir jų priežastinio ryšio su ieškovo patirtais nuostoliais, civilinė atsakomybė atsakovui negali kilti, todėl ieškinys vien dėl to yra atmestinas.

Atsakovas taip pat nurodo, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Jis pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-01484-06 ieškovė A. N. buvo apklausta kaip liudytoja. Jos parodymai įforminti 2007 m. balandžio 16 d. liudytojo apklausos protokolu ( b.b. b.l. 56-57). A. N. nurodė, kad krosnies neremontavo ir neperstatinėjo ir nesidomėjo kokia buvo kamino ir dūmtraukių būklė. Todėl atsakovo nuomone, ieškovė pripažino faktą, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnyje bendraturčiui nustatytų prievolių nevykdė. Net jei ir būtų teisingos ieškovės prielaidos, kad gaisras kilo dėl palėpėje esančio dūmtraukio konstrukcinių trūkumų, tai vis tiek nebūtų pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų ir tenkinti ieškovės ieškinį, kadangi pareigą užtikrinti dūmtraukio tinkamą būklę turėjo ir ieškovė, tačiau šios pareigos visiškai nevykdė.

Atsakovas nurodo, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovė. Ieškovė savo patirta žala (nuostoliais) laiko gaisravietės valymo darbų kaštų (2886 Lt) ir jai priklausančios gyvenamojo namo dalies atkūrimo kaštų (79070 Lt) sumą, skaičiuojant vertes 2006 m. gruodžio 18 dienai. Su tokiu atlygintinų nuostolių skaičiavimu atsakovas nesutinka. Jo nuomone, atsižvelgus į papildomos ekspertizės akte Nr. EP 10-03(3) pateiktas išvadas, darytina išvada, kad ieškovei padaryta žala galėtų būti laikoma gaisravietės valymo darbų kaštų (2507 Lt) ir jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rinkos vertės iki gaisro 2010 m. kovo 23 datai (3000 Lt) sumai, kuri sudarytų 5507 Lt.

Civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant tam tikroms sąlygoms: padaryta žala, priešingas teisei skolininko elgesys, priežastinis ryšys bei skolininko kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Esant vien tik žalos padarymo faktui, civilinė atsakomybė neatsiranda. Turi būti įrodytos ir kitos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kutriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Nagrinėjamuoju atveju, ieškovė atsakovo veiksmų neteisėtumą įrodinėja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2006 m. gruodžio 22 d. pažyma Nr. 838 „Dėl kilusio gaisro", kurioje nurodyta, kad gaisro priežastis - kieto kuro krosnies įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-01484-06 pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvada Nr. 11-1242 (07), kurioje nurodyta, kad dėl pradinių duomenų stokos R. N. ir A. N. priklausančiame gyvenamajame name kilusio gaisro techninės (tiesioginės) priežasties nustatyti negalima. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovui R. N. priklausančia namo dalimi naudojosi – jame gyveno atsakovo motina, kuri gaisro metu žuvo. Ieškovė jai priklausančia namo dalimi nesinaudojo, ten negyveno. Teismas sutinka su ieškovės motyvais, kad pagal metų laiką (gruodžio 18 diena) gyvenamasis namas, kuriame gyveno žmogus, turėjo būti šildoma. Atsakovas, būdamas savininku ir žinodamas, jog jo naudojamoje patalpoje kūrenama kuro krosnis, privalėjo užtikrinti, kad jos eksploatavimas būtų saugus (CK 6.246, 6.263, 6.266, straipsniai). Be to, baudžiamojoje byloje liudytoju apklaustas R. N. parodė, jog namo perdanga buvo apipilta spaliais, jis dūmtraukį buvo taisęs prieš 8-10 metų iki gaisro, dūmtraukį apžiūrėdavo kartą per metus (1 t. b.l. 85). Taigi, atsakovas neatliko jokių atsargų ar rūpestingą elgesį su padidinto pavojaus šaltiniu - kieto kuro krosnimi, patvirtinančių veiksmų, t.y. nesielgė taip, kad savo elgesiu nepadarytų žalos kito asmens turtui (nesielgė atsargiai ir rūpestingai), todėl turi prievolę atlyginti žalą. Kad žala padaryta dėl kaltų atsakovo veiksmų, patvirtina ir tai, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalyje eksploatuodamas krosnį ir leisdamas tai daryti tretiesiems asmenims, nesilaikė ir Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 139.144 punktų nuostatų; Statybos techninio dokumento „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998, patvirtintų Aplinkos ministerijos 1998 08 31 įsakymu Nr. 162, 4.4. 4.7. 4.12. 4.17. 4.18. 4.26 punktų nuostatas, aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento SRT 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" patvirtinimo", patvirtinto Statybos techninio reglamento SRT 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 250.3.3, 251 punktų nuostatų.

Atsakovas teigia, kad nagrinėjamuoju atveju yra aktuali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-01484-06 ieškovė A. N. buvo apklausta kaip liudytoja. Jos parodymai įforminti 2007 m. balandžio 16 d. liudytojo apklausos protokolu (b.l. 56-57). A. N. nurodė, kad krosnies neremontavo ir neperstatinėjo ir nesidomėjo kokia buvo kamino ir dūmtraukių būklė. Todėl atsakovas įsitikinęs, jog ieškovė pripažino faktą, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnyje bendraturčiui nustatytų prievolių nevykdė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo gyvenamajame name yra tik vienas kaminas, esantis atsakovui priklausančioje namo dalyje, ieškovė savo namo dalimi nesinaudojo ir negyveno, o atsakovas priešingai – jo nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje gyveno atsakovo motina, krosnis buvo naudojama, vadinasi, ir turėjo būti prižiūrima. Atsakovas nepateikė jokių argumentų ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl ieškovė turėjo rūpintis jo eksploatuojama krosnimi ar kaminu. Byloje taip pat nėra duomenų, ar atsakovas kada nors ragino ieškovę imtis kokių nors krosnies, kamino ar dūmtraukio remonto ir priežiūros darbų.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.251 str. nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

Žalos dydis – fakto klausimas, žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Pastatų atkuriamosios vertės nustatymas (apskaičiavimai, kiek kainuotų atkurti sunaikinimo metu buvusios fizinės būklės ir eksploatacinių bei naudingumo savybių pastatus) reikalauja specialių žinių, todėl tikslinga skirti ekspertizę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009, kat. 44.2.4.1; 44.2.4.2; 114.9.6.3; 114.10;)

Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, vadovaujasi papildomos ekspertizės aktu Nr. EP 10-03(3), kuriame nurodoma, jog 43, 48 kv.m. gyvenamojo namo atkūrimo kaštai ekspertizės atlikimo dieną 2010 m. kovo 23 d. yra 98207 litai, o 2006 m. gruodžio 18 d., t.y. gaisro dieną 81956 litai. Ieškovė pasirinko gaisro dienai apskaičiuotą gyvenamojo namo atkūrimo kaštų sumą – 81956 Lt (3 t. b.l. 29).

Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Kaip minėta, civilinės atsakomybės viena iš funkcijų kompensuoti patirtus nuostolius, t.y. grąžinti pažeistą teisę į buvusią iki pažeidimo padėtį ir neleisti nukentėjusiam nepagrįstai praturtėti. Ieškovė savo patirta žala (nuostoliais) laiko gaisravietės valymo darbų kaštų (2886 Lt) ir jai priklausančios gyvenamojo namo dalies atkūrimo kaštų (79070 Lt) sumą, skaičiuojant vertes 2006 m. gruodžio 18 dienai. Su tokiu atlygintinų nuostolių skaičiavimu negalima sutikti. Ieškovės nurodyti nuostoliai kelis kartus viršija viso gyvenamojo namo rinkos vertę, nustatytą papildomos ekspertizės akte Nr. EP 10-03(3), ir neatitinka protingumo reikalavimų. Ieškovės reikalavimas taikyti tokios apimties civilinę atsakomybę neatitinka civilinės atsakomybės kaip teisės instituto paskirties - kompensuoti patirtus nuostolius, t.y. vietoj vienos prarastos vertybės grąžinti jos ekvivalentą.

Nepriklausomai nuo to, koks turto vertinimo metodas bebūtų taikomas, visais atvejais apskaičiuojant žalą būtina atsižvelgti į sužaloto turto nusidėvėjimo laipsnį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau - Metodika) 34 punkte nurodyta, kad atstatomosios vertės metodu turto vertė nustatoma dviem etapais: nustatomi vertinamo objekto atstatymo kaštai; nustatoma vertinamo objekto nusidėvėjimo vertė. Bendroji atstatomosios vertės metodu nustatyta vertinamo objekto vertė yra vertinamo objekto atstatymo kaštų ir nusidėvėjimo vertės skirtumas (Metodikos 47 p.). Papildomos ekspertizės akte Nr. EP 10-03(3) nurodyta, kad 1/3 gyvenamojo namo nusidėvėjimo vertė 2006 m. gruodžio 18 d. iki gaisro buvo 73140 litų. Ieškovės nurodytas priteistinos žalos dydis apskaičiuotas neatėmus 1/3 gyvenamojo namo nusidėvėjimo vertės ir tai reiškia, kad jis apskaičiuotas nesilaikant Metodikos reikalavimų bei ignoruojant papildomos ekspertizės akte Nr. EP 10-03(3) pateiktas išvadas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Papildomos ekspertizės akte Nr. EP 10-03(3) nurodyta, kad 1/3 gyvenamojo namo dalies likutinė vertė iki gaisro 2010 m. kovo 23 datai sudaro 3000 (trys tūkstančiai) litų.

Remiantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, bei atsižvelgus į papildomos ekspertizės akte Nr. EP 10-03(3) pateiktas išvadas, teismas daro išvadą, kad ieškovei padarytą žalą sudaro vertinamo objekto atstatymo kaštų ir nusidėvėjimo vertės skirtumas (ieškovės pasirinkta verčių nustatymo data gaisro dienai - 2006-12-18): 81956-73140=8816 Lt (eksperto išvada, 3 t. b.l. 29). Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Ieškinį patenkinus dalinai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 10% : 68,78 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 5), 94,40 Lt už UAB „Skena“ ekspertizės atlikimą (1 t. b.l. 11), 310 Lt už advokato pagalbą (1 t. b.l. 40), 300 Lt už UAB „Naujas būstas“ ekspertizės atlikimą (2 t. b.l. 35); UAB „Naujas būstas“ naudai 600 Lt už papildomos ekspertizės atlikimą (3 t. b.l. 28).

Iš atsakovo taip pat priteistina 5,75 Lt teismo pašto išlaidų (CPK 93, 96 str.).

Iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai, t.y. 90%: 810 Lt už advokato paslaugas (2 t. b.l. 10-12, 70), 762,30 Lt gaisro padarytos žalos gyvenamajam namui rinkos vertės apskaičiavimą (2 t. b.l. 8-9).

Iš ieškovės priteistina 51,70 Lt teismo pašto išlaidų valstybei; 5400 Lt - UAB „Naujas būstas“ už papildomos ekspertizės atlikimą (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo R. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės A. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 8816 Lt (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus šešiolika litų) žalos atlyginimo, 68,78 Lt žyminio mokesčio, 94,40 Lt už UAB „Skena“ ekspertizės atlikimą, 310 Lt už advokato pagalbą, 300 Lt už UAB „Naujas būstas“ ekspertizės atlikimą.

Priteisti iš atsakovo R. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), UAB „Naujas būstas“, į/k 135238069, buveinė Miško g. 30-25, Kaune, naudai 600 Lt už papildomos ekspertizės atlikimą.

Priteisti iš atsakovo R. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5,75 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovės A. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., atsakovo R. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 810 Lt už advokato paslaugas, 762,30 Lt už gaisro padarytos žalos namo rinkos vertės apskaičiavimą.

Priteisti iš ieškovės A. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., UAB „Naujas būstas“, į/k 135238069, buveinė Miško g. 30-25, Kaune, naudai 5400 Lt už papildomos ekspertizės atlikimą.

Priteisti iš ieškovės A. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 51,70 Lt teismo paštų išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.