Tauragės apylinkės teismo nutarimas

institucijos, pateikusios pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, UAB „Kaltveža“ vadovas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. sausio 5 d. Šilalės rajono apylinkės teismas pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento direktorės G. R. pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą J. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „Kaltveža“ vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pakartotinai nevykdė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016-05-01 iki 2016-08-31, nustatyta, kad UAB „Kaltveža“ turėjo galimybę laiku sumokėti deklaruotą Gyventojų pajamų mokestį bei Pridėtinės vertės mokestį, tačiau mokesčių nemokėjo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, todėl savo neveikimu bendrovės vadovas pakartotinai pažeidė kreditoriaus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos interesus. Tokiu būdu J. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs pažeidimą. Nurodė, jog žino, kad visų pirma reikia sumokėti mokesčius valstybei, ir tik po to atsiskaityti su kitais kreditoriais, tačiau tada nežinojo apie skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tikrai ne specialiai, ne iš piktnaudžiavimo nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio. Tiesiog įvyko klaida. Kai jis pirko kieto kuro katilą, kondicionierių, nežinojo, kad yra nesumokėti mokesčiai, nes tuo metu įmonėje buvo pinigų ir jis tikrai būtų galėjęs sumokėti mokesčius, juolab, kad skola buvo nedidelė. Per penkerius metus, gal tik porą kartų vėlavo sumokėti mokesčius. Šeip mokesčiai visada mokami laiku. Bendrovė visų pirma atsiskaitė su UAB „Bitė Lietuva“, UAB „CRT Partner“, nes be šių kreditorių bendrovė negalėtų vykdyti veiklos, t. y. neatsiskaičius už kurą įmonė, užsiimanti krovinių pervežimu, negalėtų važiuoti, vykdyti veiklos, o telefonas yra pagrindinis vairuotojų darbo įrankis. Kieto kuro katilą pirko vasarą todėl, kad jo kaina perpus mažesnė nei žiemą, todėl taip sutaupoma pinigų. Kondicionierius taip pat buvo būtinas, nes per vasaros karščius kabinete be jo neįmanoma dirbti. Prašė skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes priešingu atveju, įmonė bankrutuotų, kadangi jos finansinė padėtis yra sunki. Paskyrus sankcijoje numatytą baudą prašė jos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Bendrovė nesilaikydama CK 6.930¹ nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.

ANK 120 straipsnis administracinę atsakomybę numato už kreditorių teisių pažeidimą. ANK 120 straipsnio 2 dalyje dėl pakartotinio kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą ar pavėluotą pateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Pažymėtina, kad UAB „Kaltveža“ vadovas J. J. kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ANK 120 straipsnį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.

J. J. kaltė, be jo prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: 2016 m. lapkričio 18 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (14.12) FR1042-7978, Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 23 d. Integruotos mokesčių informacinės sistemos (Balansas) išrašų kopijomis, AB DNB banko sąskaitos išrašu laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., Swedbank, AB sąskaitos išrašu periodu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., PVM sąskaita faktūra serija SS Nr. 33304502993, PVM sąskaita faktūra serija SS Nr. 33170608861, 2016 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-327-606/2016.

Aptartais įrodymais administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. J., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pakartotinai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. Tokiu būdu J. J. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 2700 eurų iki 6000 eurų. J. J. prašo teismo skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta minimali sankcijoje. Nurodė, jog įmonės finansinė padėtis sunki, todėl net minimali bauda privestų įmonę prie bankroto.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

ANK 34 straipsnio 5 dalis iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas apie ATPK 30¹ straipsnį, yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamu atveju įvertinus J. J. dėstomas nusižengimo padarymą sąlygojusias aplinkybes, matyti, jog įmonės vadovas siekė išsaugoti veikiančią įmonę, todėl darė atsiskaitymus su kreditoriais, kurie tiekia įmonės veiklai būtinas prekes bei paslaugas, t. y. kurą, mobilaus ryšio paslaugas ir pan. Kieto kuro katilas buvo įsigytas dėl didelės jam taikomos nuolaidos, dėl ko tokiu būdu buvo siekiama sutaupyti įmonės lėšų. Be to, kaip nurodė J. J. gyventojų pajamų mokestis VMI buvo nesumokėtas per klaidą, neapsižiūrėjus. Taigi atsižvelgiant į visa tai, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas iš esmės nebuvo piktybinis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų, apie J. J. teistumus bylos medžiagoje nėra.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis kaip įmonei nebuvo didelis, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 500 eurų dydžio baudą. Teismas mano, kad net ir minimali už jam inkriminuojamą nusižengimą numatyta nuobauda būtų neadekvati ir akivaizdžiai neproporcinga padarytam nusižengimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 500 € (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis: A6.-26-999-2017, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.