Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- nutraukti jos – ieškovės L. K. – ir atsakovo V. K. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo V. K. kaltės;

- po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. palikti ikisantuokinę pavardę – A.;

- padalinti santuokoje įgytas transporto priemones: automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), po santuokos nutraukimo palikti ieškovei L. K., o automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), – atsakovui V. K..

Teismo posėdžio metu ieškovė L. K. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su atsakovu V. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Ši santuoka jiems abiems ne pirma. Pirmoje santuokoje ji susilaukė keturių vaikų, su atsakovų vaikų nesusilaukė. Šeima gyveno jai su vaikais savivaldybės suteiktame socialiniame būste. Sudarydama santuoką, ieškovė L. K. tikėjosi iš atsakovo V. K. visapusiškos paramos, nes vienai rūpintis keturiais vaikais buvo sunku. Po santuokos sudarymo atsakovo V. K. elgesys pasikeitė – pradėjo naktimis nepareiti namo, kartais negrįždavo kelias savaites, tikino esąs ištikimas, tačiau jo mobilaus ryšio telefone buvo apstu kitų moterų skambučių ir žinučių. Iš žmonių kalbų ji žinojo, kad atsakovas susitikinėja su ne viena moterimi. Žmonės kalba, kad šiuo metu atsakovas gyvena su moterimi, su kuria susilaukė vaiko. Jei reikėtų įrodyti atsakovo neištikimybę, ji galėtų pateikti teismui medicininių dokumentų išrašus iš moterų gydytojo, tačiau nenori kelti viso purvo į viršų ir dar kartą išgyventi emocinio skausmo. 2019 m. birželio pabaigoje atsakovas V. K. išėjo iš namų ir nebegrįžo – paliko šeimą ir nebesirūpina, ką ieškovė L. K. prašo teismo laikyti pagrindine jų santuokos iširimo priežastimi. Paklausta, ieškovė L. K. atsakė, kad iš atsakovo V. K. ji nieko nebesitiki ir nenori: nei išlaikymo, nei kompensacijos, išsaugoti santuokos nebėra galimybės, nes jau daugiau kaip metai gyvena skyrium. Ieškovei visiškai nesuprantamas atsakovo požiūris į šeimą, jai visiškai nepriimtinos jo moralinės nuostatos. Akivaizdu, kad atsakovas negeba gyventi santuokinio gyvenimo, negerbia jos, neremia jos nei moraliai, nei finansiškai. Šiuo metu ieškovei L. K. svarbiausia yra nutraukti santuoką, nes būdama santuokoje negali naudotis valstybės/ savivaldybės teikiamomis lengvatomis. Santuokoje įgyto nekilnojamojo turto neturi, kartu buvo įsigiję du lengvuosius automobilius „VW Passat“. Šiuo metu iš žmonių kalbų jai yra žinoma, kad atsakovo V. K. naudotas automobilis yra parduotas, atsakovas turi kitą automobilį – „BMW“. Po santuokos nutraukimo ieškovė L. K. pageidauja, kad kiekvienam liktų tas automobilis, kuriuo naudojasi. Bendrų kreditorių nėra, ji kreditorių taip pat neturi, o apie atsakovo kreditorius nieko nežino. Paklausta dėl atsakovo V. K. atsiliepime į ieškinį išreikštos pozicijos – šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, – ieškovė L. K. sureagavo labai emocionaliai, pasipiktino, teigė dariusi viską, kad išsaugotų santuoką, prašė atsakovo liautis eiti pas kitas moteris, buvo lojali sutuoktiniui, rėmė jį tiek moraliai, tiek materialiai, mano, jog tinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, bet, jei visiems nuo to bus geriau, lai santuoka būna nutraukta dėl abiejų kaltės, tik kad būtų nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

- ieškovė L. K. (tuo metu – A., a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovas V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) susituokė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5);

- nepilnamečių vaikų šalys neturi (b. l. 9, 20–21);

- pagal 2019 m. liepos 27 d. VĮ „Regitra“ pažymas (b. l. 7–8) ieškovės L. K. vardu 2018 m. registruota viena transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), – atsakovo V. K. – taip pat viena transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Pagal 2020 m. liepos 1 d. Kelių transporto priemonių registro duomenis po santuokos sudarymo atsakovo V. K. vardu – 2020 m. balandį – registruota viena transporto priemonė – automobilis „BMW 320D“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), tačiau ne kaip savininko, o kaip transporto priemonės valdytojo;

- šalys santuokoje įgytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 6);

- 2016 m. ieškovei L. K. (tuo metu – A.) suteiktas savivaldybės socialinis būstas (b. l. 10–14);

- pagal 2019 m. spalio 22 d. išrašą iš Antstolių informacinės sistemos (b. l. 25–44) priverstinis skolų išieškojimas iš šalių nėra vykdomas. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-121-840/ 2017 iš atsakovo V. K. AB SEB bankui priteista 490,78 Eur skolos pagal 2014 m. liepos 3 d. vartojimo kredito sutartį, 5,00 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (b. l. 45). Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta ir teismo sprendimas buvo priimtas dar iki atsakovo V. K. santuokos su ieškove L. K..

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovės L. K. ir atsakovo V. K. santuokos iširimo priežasties, t. y. santuokos pasibaigimo pagrindo: dėl vieno sutuoktinio ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė L. K. prašo teismo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo V. K. kaltės, o atsakovas V. K. prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovės L. K. emocionalus pareiškimas, kad, jei visiems nuo to bus geriau, lai šalių santuoka būna nutraukta dėl abiejų kaltės, tik kad būtų nutraukta, nelaikytinas ieškovės sutikimu su atsakavo pozicija ir ieškovės pripažinimu, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/ 2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis Nr. 3K-3-370-687/ 2016).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė L. K. (tuo metu – A.) ir atsakovas V. K. susituokė (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio pabaigos sutuoktiniai gyvena skyrium – atsakovas V. K. išsikėlė. Pažymėtina, kad šios aplinkybės atsakovas V. K. neginčijo. Teismas sutinka, kad ieškovė L. K. neįrodė atsakovo V. K. neištikimybės, tačiau pažymėtina, kad ieškovė atsakovo neištikimybės net neįrodinėjo, nes pagrindine jų santuokos iširimo priežastimi ieškovė nurodė tai, kad 2019 m. birželio pabaigoje atsakovas V. K. išėjo iš namų ir nebegrįžo – paliko šeimą ir jau daugiau kaip metai nebesirūpina ja. Atsakovo V. K. atsiliepime į ieškinį išreikšta pozicija, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes nesutapo jų požiūris į šeimyninį gyvenimą ir abu sutuoktiniai nepateisino vienas kito lūkesčių, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad santuoka ne tik sutuoktinių teisės ir jų lūkesčiai, bet ir sutuoktinių pareigos bei atsakomybė. Atsakovas V. K. nenurodė nė vienos sutuoktinio pareigos, kurią pažeidė ieškovė L. K., ir dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas.

Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė L. K. ir atsakovas V. K. daugiau kaip metus nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio, šiuo metu nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimą, todėl laikytina, kad santuoka faktiškai iširo ir ji nutrauktina dėl atsakovo V. K. kaltės, nes būtent atsakovas V. K. 2019 m. birželio pabaigoje išėjo iš namų ir nebegrįžo – paliko šeimą ir jau daugiau kaip metai nebesirūpina ja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. paliktina ikisantuokinė pavardė – A. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas V. K. po santuokos sudarymo pavardės nekeitė, todėl, nutraukiant santuoką, spręstinas tik ieškovės pavardės klausimas.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė L. K. ir atsakovas V. K. santuokoje vaikų nesusilaukė, vienas iš kito išlaikymo nereikalauja, todėl spręstini tik bendro jų turto padalijimo klausimai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis), nustato turto vertę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.119 straipsnis), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnis). Pažymėtina, kad sutuoktiniams privalu nurodyti teismui santuokoje įgytą ir dalintiną turtą, taip pat ir prievoles kreditoriams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktiniu turtu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-18 nutartis Nr. 3K-3-308/2007, 2007-06-29 nutartis Nr. 3K-3-301/2007, 2009-05-11 nutartis Nr. 3K-3-207/2009).

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.100 straipsnis), tarp jų ? nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė L. K. ir atsakovas V. K. santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo (b. l. 6). Pagal 2019 m. liepos 27 d. VĮ „Regitra“ pažymas (b. l. 7–8) ieškovės L. K. vardu 2018 m., t. y. santuokos metu, registruota viena transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), – atsakovo V. K. – taip pat viena transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), tačiau pagal 2020 m. liepos 1 d. Kelių transporto priemonių registro duomenis po santuokos, t. y. po (duomenys neskelbtini), sudarymo atsakovo V. K. vardu – 2020 m. balandį – registruota tik viena transporto priemonė – automobilis „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ne kaip savininko, o kaip transporto priemonės valdytojo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad santuokos nutraukimo metu dalintina tik viena transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), – šalių įgyta santuokos metu, kuria visada naudojosi ir tebesinaudoja ieškovė L. K.. Po santuokos nutraukimo ieškovė L. K. pageidauja, kad ši transporto priemonė atitektų jai. Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškovės L. K. ieškinį neprieštaravo dėl ieškovės siūlomo santuokoje įgyto turto padalijimo ir nepareiškė priešpriešinio reikalavimo dėl šio automobilio, o ieškovė L. K. teismo posėdžio metu pareiškė, kad pretenzijų dėl bendro turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), – atsakovui V. K. neturi, kompensacijos nereikalauja. Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, jog ieškovės L. K. reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra tenkintinas – po santuokos nutraukimo automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), paliktinas ieškovės L. K. asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. K. nepranešė teismui, jog yra automobilio „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, ir nepateikė automobilio valdymą pagrindžiančių įrodymų, t. y. teismui nėra žinomas šio automobilio valdymo pagrindas, todėl nagrinėjamu atveju nespręstinas valdymo teisės po santuokos nutraukimo klausimas. Pažymėtina ir tai, kad automobilio „BMW 320D“ valdymo teisę atsakovas V. K. įgijo jau nebegyvendamas su ieškove L. K..

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad priverstinis skolų išieškojimas iš šalių nėra vykdomas (b. l. 25–44). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-121-840/ 2017 iš atsakovo V. K. AB SEB bankui priteista 490,78 Eur skolos pagal 2014 m. liepos 3 d. vartojimo kredito sutartį, 5,00 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (b. l. 45). Vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta ir teismo sprendimas buvo priimtas dar iki atsakovo V. K. santuokos su ieškove L. K., t. y. iki (duomenys neskelbtini) Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šalys bendrų kreditorių neturi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos, pavyzdžiui, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 96 straipsniai).

Ieškovei L. K. ir atsakovui V. K. šioje byloje teikta 100,00 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 15–16, 91–95), t. y. abi šalys atleistos nuo visų bylinėjimosi išlaidų, todėl, patenkinus ieškovės L. K. ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, iš atsakovo V. K. nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis ir 99 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. K. ieškinį tenkinti.

Nutraukti L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl V. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. K. palikti iki santuokos turėtą pavardę – A..

Po santuokos nutraukimo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), palikti L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) asmenine nuosavybe.

Bylinėjimosi išlaidų valstybei iš V. K. nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.