- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- 1-508-271/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41472-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- D. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Astos Poškutės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-508-271/2020, kurioje
2017-10-31 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį 30 MGL bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta ? - iki 20 MGL (753,20 Eur), bauda išieškoma,
kaltinamas baudžiamuoju nusižengimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Jis 2019-09-13, apie 15.45 val., Vilniuje, Pylimo g. 63, pristatymo į Vilniaus apskrities VPK OVS metu apgadino tarnybinį automobilį Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t.y. sėdėdamas automobilio gale, tyčia 24 kartus rankomis trenkė į pertvarą, kuri atskiria sulaikytus asmenis nuo automobilio priekyje sėdinčių asmenų, po ko pertvara įtrūko, tokiu būdu sugadino Vilniaus apskrities VPK priklausantį 230 eurų vertės turtą.
Šiais savo veiksmais D. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamojo D. R. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, liudytojo D. B. parodymais, vaizdo įrašo apžiūros protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamasis D. R. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. 2019-09-13 apie 15:45 val. jis su pažįstamais M. V., M. D., V. G. buvo bare, esančiame autobusų stotyje, adresu Sodų g. 22, Vilnius. Vartojo alkoholį ir laukė autobuso į Plungę. Išėjęs iš baro, pamatė du jam nepažįstamus romų tautybės vyrus, kurie pradėjo kabinėtis prie M. V.. Jam priėjus ir paklausus, ko šūkauja, vienas iš jų staiga kumščiu sudavė jam į veidą. Dėl to įvyko konfliktas ir tie du romų tautybės vyrai pradėjo bėgti link Pylimo gatvės. Jis juos vijosi iš paskos. Bėgo ir jo pažįstami. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus, kurie Pylimo g. 63, Vilnius sulaikė tuos du romų tautybės vyrus bei jį su M. V.. Supykęs, kad pareigūnai jį sulaikė neišsiaiškinę aplinkybių, išliedamas pyktį daužė tarnybinio automobilio pertvarą. Kiek kartų trenkė, pasakyti negali, nes neskaičiavo, bet gali būti įtarime nurodytas skaičius – 24 kartai. Dėl to, kad apgadino tarnybinį automobilį, labai gailisi. Yra informuotas apie pareikštą civilinį ieškinį, sutinka jį apmokėti, prašo leisti tai padaryti dalimis (b.l. 48-49).
Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-09-13, apie 15:25 val. patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š.. Būnant iškvietime Pylimo g. prie jų pribėgo apsaugos darbuotojas M. D., kuris paprašė pagalbos, kadangi Pylimo gatvės pabaigoje mušasi daug asmenų. Pribėgęs prie Pylimo g. 63 pastato pastebėjo daug tarpusavyje besimušančių jaunuolių. Juos išvydę keletas jų pabėgo link stoties. Du agresyvius piliečius – M. V. ir D. R. įsodino į savo tarnybinį automobilį. D. R. tarnybiniame automobilyje Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgėsi labai agresyviai, sėdėdamas gale, iš visų jėgų trankė į vairuotojo pusės pertvarą, į pareigūnų pastabas nusiraminti nereagavo, ko pasekoje pertvara įtrūko (b.l. 41).
2019-09-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas policijos tarnybinio automobilio Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) borto numeris (duomenys neskelbtini), skaidrios plastikinės pertvaros skilimo žymės, apie 16 cm ilgio (b.l. 18-20).
Vaizdo įrašo apžiūros protokole, užfiksuota, kad vaizdo įraše matyti, kaip 15:48:30 val. į automobilį įsėda asmuo Nr. 1, apsirengęs baltai juodą sportinį kostiumą, juodais plaukais, su akiniais. 15:48:50 val. į automobilį įsėda asmuo Nr. 2, apsirengęs šviesiai mėlynos spalvos marškinėlius. Asmuo Nr. 2 abiejų rankų kumščiais daužo priešais save esantį objektą (b.l. 31).
2019-11-12 papildomame Vaizdo įrašo apžiūros protokole, užfiksuota, kad vaizdo įraše matyti, kaip D. R. suduoda 24 kartus į automobilio Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) borto numeris (duomenys neskelbtini), pertvarą (b.l. 33-34).
2019-12-12 D. R. (skolininkas) su Vilniaus apskrities VPK (kreditoriumi) sudarė taikos sutartį, kuria kreditorius sutartimi atsisakė civilinio ieškinio dėl 399,30 Eur atlyginimo, o skolininkas įsipareigojo dalimis atlyginti 399,30 Eur turtinę žalą dėl automobilio Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo (b.l. 66).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvusis – kaltė (tyčia). Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra ne mažesnė nei 3 MGL, bet ne didesnė nei 5 MGL. Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos.).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad D. R. veikdamas tiesiogine tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, nurodydamas, kad būdamas pasipiktinęs sulaikymu trankė policijos automobilio pertvarą. Šiuos jo veiksmus paliudijo policijos pareigūnas D. B., be to jie užfiksuoti vaizdo įraše, iš kurio turinio matyti, kad kaltinamasis tikslingai, stipriai ir intensyviai trankė kumščiais į pertvarą, kuri galiausiai dėl kaltinamojo veiksmų buvo apgadinta – perskilo, t.y. dėl kaltinamojo veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Turto apgadinimas užfiksuotas daiktų apžiūros protokole, prie policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo pridėtose nuotraukose (b.l. 16-28). Sugadintos pertvaros vertė viršija 3 MGL, bet nesiekia 5 MGL. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės aiškios. Nusikalstama veika Vilniaus apskrities VPK buvo padaryta materialinė žala (bendra naujos pertvaros su jos pakeitimo darbais kaina – 399,30 Eur), tačiau kaltinamasis susitarė su Vilniaus apskrities VPK dėl žalos atlyginimo dalimis, todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l.69).
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad D. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: D. R. praeityje teistas, teistumas neišnykęs. Baustas administracine tvarka už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, nuobaudos galiojančios (b.l.57-62). Nedirba.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes tikslinga D. R. skirti prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma bausmė yra adekvati bausmė kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką ir nėra pagrindo ją mažinti. Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė tebesant neišnykusiam teistumui už kitą nusikaltimą, akivaizdu, jog ankstesnė baudos bausmė teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu teismo sprendimu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad D. R. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Nors prokurorė prašė kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.), tačiau teismas atsižvelgdamas, kad kaltinamasis nedirba, neturi lėšų iš karto atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, mano, kad papildoma finansinė sankcija kaltinamajam netaikytina, kadangi jinai apsunkintų ir taip ribotas kaltinamojo galimybes atlyginti žalą ir dėl to gali nukentėti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens interesai.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus - naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. R. galutinę bausmę nustatyti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu:
1) be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos;
2) per septynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo atlyginti turtinę žalą;
3) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Patvirtinti kaltinamojo D. R. (skolininko) 2019-12-12 sudarytą susitarimą su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (kreditoriumi) dėl žalos atlyginimo šiomis sąlygomis:
1) Kreditorius Sutartimi atsisako civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-41472-19 dėl 399,30 Eur žalos,
2) Skolininkas privalo Kreditoriui Sutartyje nustatyta tvarka sumokėti 399,30 Eur dėl padarytos turtinės žalos, apgadinus Kreditoriaus tarnybinį automobilį Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (borto Nr. (duomenys neskelbtini)),
3) Skolininkas įsipareigoja atlyginti Kreditoriui 399,30 Eur dydžio žalą, mokėdamas ją dalimis kas mėnesį po 50 Eur, o paskutinę įmoką - 49,30 Eur,
4) Skolininkas įsipareigoja 399,30 Eur dydžio turtinę žalą mokėti reguliariai, ir ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį iki kiekvieno mėnesio 23 dienos. Pirmąją 50 Eur dydžio dalį sumokant iki 2019 m. gruodžio 23 d., Likusią sumą iki kiekvieno mėnesio 23 d. po 50 Eur iki visiško apmokėjimo. Paskutinę įmoką 49,30 Eur sumokant iki 2020 m. liepos 23 d.
5) Skolininkui įvykdžius Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atlyginus padarytą 399,30 Eur dydžio turtinę žalą, Kreditorius neturės pretenzijų dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusio su Skolininko galimai padaryta nusikalstama veika, apgadinus Kreditoriaus tarnybinį automobilį Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (borto Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41472-19,
6) Šalys patvirtina, kad joms yra aiškios bei žinomos visos Sutarties pasirašymo teisinės pasekmės.
Išaiškinti, kad teismo patvirtintas šalių taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.).
Iki teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės, kardomąją priemonę D. R. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.