- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- e2-600-372/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijai
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei V. V., atsakovės atstovui E. G.
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr.T-99 atsakovė pavedė ieškovei savivaldybės teritorijoje vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą. Šalys 2009 m. liepos 1 d. pasirašė Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo 9išskyrus šalinimą) sistemos administravimo sutartį, kuria ieškovei buvo pavesta administruoti vietinę rinkliavą ir teikti atliekų šalinimo ir surinkimo (vežimo) paslaugas. 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovės įsiskolinimas ieškovei už paslaugas sudarė 991799,28 Lt. Ieškovės duomenimis, savivaldybės gyventojų vietinės rinkliavos įsiskolinimas Šiaulių rajono savivaldybės biudžetui sudarė 579828,25 Lt. 2009 m. gruodžio 31 d. Skolų suderinimo aktu šis vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimas savivaldybės biudžetui buvo užfiksuotas kaip ieškovės įsiskolinimas atsakovei. Pasirašius šį aktą atsakovės įsiskolinimas ieškovei už suteiktas paslaugas buvo sumažintas 579828,25 Lt suma. Aktu buvo atliktas priešinis vienarūšio piniginio reikalavimo įskaitymas.
Ieškovė nurodo, kad norint padengti atsakovės skolą ieškovei, būtina konstatuoti ieškovės įsiskolinimą atsakovei. Nenustačius ginčijamo susitarimo jo sudarymo metu ieškovės pareigos sumokėti atsakovei 579828,25 Lt, šalys negalėjo nei sudaryti tokio susitarimo, nei sutarti dėl jo vykdymo. Skolų suderinimo akte nurodyta, kad ieškovės įsiskolinimo atsakovei pagrindas yra vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimas. Kitaip tariant, ieškovės įsiskolinimu atsakovei laikomas trečiųjų asmenų (vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimas atsakovei. Toks vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimo perkėlimas ieškovei prieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatoms. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą, o jos nesumokėję rinkliavos mokėtojai yra savivaldybės biudžeto, o ne vietinės rinkliavos administratoriaus – ieškovės skolininkai. Kad Skolų suderinimo aktu atliktas įskaitymas yra neteisėtas nurodė ir auditoriai.
Ieškovė nurodo, kad ginčijamu aktu atliktas įskaitymas yra sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kad sandoris galiotų ir sukeltų teisinius padarinius, jį turi sudaryti subjektai, turintys teisę tai daryti. Sandorio turinys turi atitikti įstatymo reikalavimus, išreikšti tikrąją šalių valią bei būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, turi būti taikoma restitucija – šalys turi būti grąžintos iki sandorio sudarymo buvusią padėtį. Turi būti atstatytas 167929,86 Eur dydžio atsakovės skolinis įsipareigojimas ieškovei.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visos sąlygos įskaitymui buvo : atsakovė turėjo prievolę grąžinti ieškovei 991799,28 Lt už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas, o ieškovė turėjo prievolę atsakovei pervesti 579828,25 Lt vietinės rinkliavos lėšų. 2009 m. gruodžio 31 d. Skolų suderinimo aktu 579828,25 Lt vietinės rinkliavos mokėtojų įsiskolinimas savivaldybės biudžetui buvo užfiksuotas kaip ieškovės įsiskolinimas atsakovei, kadangi vietinės rinkliavos įmokos buvo mokamos ieškovei, kuri vėliau jas pervesdavo atsakovei. Šie reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Tarp šalių 2007 m. gegužės 9 d. buvo pasirašyta Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos administravimo už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą sutartis Nr.(duomenys neskelbtini) Vadovaujantis jos 5 punktu, administravimas apima ir vietinės rinkliavos mokesčio dydžio konkrečiam mokėtojui apskaičiavimą, mokėjimo pranešimų (sąskaitų) parengimą ir išsiuntimą mokėtojams; vietinės rinkliavos lėšų pervedimą į savivaldybės biudžetą.
Atsakovė nurodė, kad nors Tarpusavio skolų suderinimo aktas yra įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nurodytos skolos ir reikalavimų dydžio, tačiau šalis, nesutinkanti su juo ar jo dalimi dėl skolos dydžio, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti aktą ar jame užfiksuotus skaičiavimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu, todėl nebūtina jį pripažinti negaliojančiu. Aktas yra išvestinis dokumentas, surašomas pirminiu duomenų pagrindu. Atsakovė sutinka su akte pateiktais duomenimis ir nei akto, nei jame užfiksuotų skaičiavimų neginčija. Ji mano, kad skola buvo teisėta ir pagrįstai padengta Aktu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas nustatė, kad šalys sudarė 2009 m. liepos 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus atliekų šalinimą) sistemos administravimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (8.76) (toliau – Sutartis). Šios sutarties sudarymo pagrindas – Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimas Nr.T-211 „Dėl pavedimo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui administruoti Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus atliekų šalinimą) sistemą ir pritarimo sutarčiai“. 2009 m. gruodžio 31 d. šalys sudarė Skolų suderinimo aktą Nr.1-2, kuriuo Šiaulių rajono vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėtojų įsiskolinimas buvo pripažintas ieškovo skola atsakovei.
Teismas sprendžia, kad Skolų suderinimo aktu baigiama prievolė šalims atsiskaityti pagal Sutartį. Šiame akte pripažinta, kad atsakovė skolinga ieškovei 991799,28 Lt už ieškovei pavestus atlikti ir atliktus darbus. Ginčo dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės nebuvo. Atliekų tvarkymo aktai buvo pasirašyti abiejų šalių atstovų, dėl to ginčo nėra. Skolų suderinimo akte Nr.1-2 konstatuota, kad Šiaulių rajono vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėtojų įsiskolinimas sudarė 579828,25 Lt. Šiame akte iš esmės konstatuotas faktas, kad gyventojų ir įmonių nesumokėta rinkliava savivaldybei yra ieškovės skola atsakovei, t.y. atliktas įskaitymas. Nė viena iš šalių neginčija debeto ir kredito sumų. Teismas pripažįsta, kad nurodytu Skolų suderinimo aktu negali būti atliktas įskaitymas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymas – tai vienašalis sandoris, jo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir
požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovė iš viso neturėjo prievolės sumokėti atsakovei už trečiųjų asmenų - atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėtojų įsiskolinimą, sudarantį 579828,25 Lt sumą. 2009 m. liepos 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus atliekų šalinimą) sistemos administravimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) (8.76) 11 punkte išvardinta, kokie veiksmai, procesai bei procedūros apima administravimą. Nė vienas iš šiame punkte nurodytų privalomų vykdyti veiksmų nenumato jos pareigos sumokėti atsakovei už atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėtojų rinkliavos įsiskolinimą. Tokiu atveju įskaitymas kaip sandorius laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Jame turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pamario produktai“ v. UAB „Nordnet“,bylos Nr. 3K-3-445/2013, ir joje nurodytą praktiką). Teismas pripažįsta, kad Skolų suderinimo aktas nėra sandoris, kurį galėtų ginčyti ieškovė. Šis dokumentas yra tik įrodymas, patvirtinantis faktą, kad šalys atliko įskaitymą, įformintą nurodytu aktu.
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu; CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus miesto savivaldybė v. S. L., bylos Nr. 3K-3-511/2014; 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybė v. UAB „Kuprijus“, bylos Nr. 3K-3-502/2015; kt.). Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t.
Teismas sprendžia, kad esant galiojančiai 2009 m. liepos 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus atliekų šalinimą) sistemos administravimo sutarčiai Nr.(duomenys neskelbtini) (8.76), buvo sudaryta įskaitymas, kuris prieštaravo šios Sutarties 11 punkto nuostatoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nė viena iš šalių jos neginčija, ji yra vykdoma ir toliau. Taigi, įskaitymas šiuo atveju negalimas, nes jis prieštarautų nurodytoms aplinkybėms ir turi būti vertinamas kaip imperatyvios normos pažeidimas, darantis šalių sudarytą įskaitymą negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento
(CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Tokio įskaitymo atlikimas pažeidžia ir kitų ieškovės dalininkų – Šiaulių miesto ir Pakruojo, Joniškio, Kelmės, Radviliškio ir akmenės rajonų savivaldybių interesus. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, finansuojamas minėtų savivaldybių. Atsakovei nesumokėjus ieškovei, ji vis tiek privalėjo vykdyti savo įsipareigojimus. Tai reiškia, kad dalis tiekėjų atliktų darbų galimai buvo apmokama iš kitų dalininkų skirtų lėšų, kadangi atsakovės skola buvo žymi. Taip pat galima spręsti, kad trūkdama lėšų pagal sąmata, ieškovė buvo priversta kurioje nors sąmatos pozicijoje neatlikti savo įsipareigojimų Kaip matyti iš Šiaulių rajono vietinės rinkliavos administravimo išlaidų sąmatos, metinė šių išlaidų suma sudarė 207240 Lt, o tai yra beveik 2 metų sąmatos skirtos išlaidos (b.l.46). Teismas įvertina ir tai, kad toks įskaitymas buvo atliktas tik vieną kartą – 2009-12-31. Likusiais metais jo nebuvo, nors tebegaliojo ta pati Sutartis.
Ieškovė reikalauja taikyti restituciją. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju restitucija negalima dėl to, kad atsakovė būtent nurodytos sumos yra nesumokėjusi ieškovei. Tokiu atveju yra priteisiama suma, kurios nesumokėjo atsakovė už jau suteiktas ir aktais įformintas paslaugas. Atstatyti šalis į pradinę padėtį galima tik priteisiant nesumokėtą sumą.
Tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 2128 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu tarp ieškovo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (įmonės kodas 145787276, buveinė Jurgeliškių k. 9, Šiaulių r.sav.) ir atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188725051, buveinė Vilniaus g. 263, Šiaulių m.) sudarytą įskaitymą, įformintą 2009 m. gruodžio 31 d. Skolų suderinimo aktu.
Priteisti iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188725051, buveinė Vilniaus g. 263, Šiaulių m.) atsakovei VšĮ Šiaulių regiono atliekų centrui (įmonės kodas 145787276, buveinė Jurgeliškių k. 9, Šiaulių r.sav.) 167929,86 Eur ( vieną šimtą šešiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt devynis eurus 86 centus) skolos už nesumokėtas suteiktas paslaugas ir 2128 Eur ( du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Reikalavimą dėl restitucijos taikymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.