Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jurgita Mačionytė, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant prokurorei E. G., nuteistojo N. S. gynėjui advokatui V. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. ir nuteistas 27 (dvidešimt septynioms) paroms arešto.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. ir 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, N. S. paskiriant 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, N. S. paskiriant galutinę subendrintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d. ir 2 d., į paskirtą bausmę įskaitytas N. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendyje įskaitytus terminus.

N. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent jis: 2014 m. rugpjūčio 6 d., apie 21.05 val. iš UAB „Palink“ priklausančios parduotuvės „IKI Express“, esančios Kalvarijų g. 105, Vilniuje, alkoholio skyriaus nuo lentynos paėmė ir laikydamas rankose iš parduotuvės pasikėsino pagrobti 79,99 litų vertės 0,7 l talpos viskį „J. D.“, 54,99 litų vertės 0,7 l talpos viskį „Ballantines“, taip pat gretimame skyriuje paėmė 1 l talpos 4,39 litų vertės sulčių pakuotę „Tymbark“, bendra prekių vertė – 139,37 litai, kurias laikydamas rankose ir už jas nesumokėjęs, išėjo iš prekybos salės pro įėjimo vartelius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „Palink“ apsaugos darbuotojui V. Ž. užblokavus pagrindines parduotuvės išėjimo duris, buvo jo sulaikytas. Tokiais veiksmais N. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendį: N. S. veiką perkvalifikuoti iš LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. į LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., paskiriant N. S. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. ir 3 d., prie šios bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – 4 MGL (520 litų) dydžio baudą ir dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp. pagrindu arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, paskiriant N. S. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai N. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. Jo veiksmų teisinė kvalifikacija yra tinkama, atitinka BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos aplinkybėmis, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą prokuroro apeliacinio skundo argumentų kontekste, sutikti su prokuroro vertinimu, jog nuteistojo N. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., požymius, nėra teisinio pagrindo.

Sutinkamai su LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, teismas savo išvadas grindžia tais įrodymais, kurie įvertinti LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant N. S. kaltės klausimą jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. N. S. kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį grindė teisme ištirtais įrodymais, juos pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Analizuojant apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad N. S. kaltinimai buvo pareikšti pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., kaip pasikėsinimas įvykdyti atvirąją vagystę (b. l. 43-45). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, išklausęs proceso dalyvių vertinimų, liudytojų bei nuteistojo parodymų, 2014 m. rugsėjo 24 d. teisiamojo posėdžio metu, vadovaudamasis LR BPK 255 str., 256 str., informavo N. S., kad jam inkriminuojama nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama pagal kitą LR BK straipsnį. Tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas tokiam teismo pareiškimui neprieštaravo (b. l. 75-80). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, atsižvelgdamas į teisiamojo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismas N. S. veiksmus, nenustačius vagystę kvalifikuojančių požymių bei atsižvelgdamas į pagrobto turto vertę, vertino kaip slaptą vagystę, nutrūkusią pasikėsinimo stadijoje, todėl nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. perkvalifikavo į LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. Su šia apylinkės teismo išvada visiškai sutiktina.

Pažymėtina, kad pagal LR BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal LR BK 178 str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-428/2011). Aptariamame LR BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Šių duomenų kontekste įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. S. veiksmuose atvirosios vagystės požymių nebuvo.

Nuteistasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, aiškindamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes parodė, kad įvykio metu parduotuvėje buvo žmonių, tačiau jis nežinojo, ar kas nors mato, kaip jis paima du butelius viskio ir vieną pakelį sulčių. Jis, galvodamas, kad vaizdo kameros yra įrengtos tik prie pagrindinio įėjimo į parduotuvę, stengėsi pagrobtas prekes nešti taip, kad apsaugos darbuotojas per vaizdo kameras to nepastebėtų, taip pat stengėsi prekes pridengti ir nuo aplinkinių žmonių.

Šias aplinkybes, o būtent tai, kad N. S. kėsinosi pagrobti parduotuvei priklausantį turtą taip, kad niekas šio fakto nepastebėtų, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta O. K., nurodžiusi, kad kaltinamąjį pastebėjo tik kai apsaugos darbuotojas nuotoliniu būdu užrakino parduotuvės įėjimo duris ir bėgo jį sulaikyti, vagystės fakto ji nematė.

Šiuos duomenis patvirtina ir UAB „Palink“ parduotuvės „IKI Express“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip nuteistasis užeina į parduotuvę, iš skirtingų skyrių, kuriuose vaikšto žmonės, nekreipdami dėmesio į nuteistąjį, paima prekes ir labai greitai iš parduotuvės išeina tiesiai pro duris, rankose laikydamas pagrobtas prekes, tačiau stengdamasis jas uždengti ir atvirai nerodydamas.

Vertinant aptartas aplinkybes matyti, kad N. S., būdamas parduotuvėje, paėmęs du butelius viskio ir sulčių pakelį, visą laiką stengėsi pagrobtas prekes paslėpti ir iš parduotuvės išsinešti taip, kad niekas iš parduotuvėje įvykio metu buvusių asmenų, įskaitant ir kasininkes bei parduotuvės apsaugos darbuotojus, to nepastebėtų. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina ir tai, kad nuteistasis iš parduotuvės išėjo ne pro kasas, o tiesiai pro išėjimą, kur nebuvo kasininkių, galinčių pastebėti jo daromą nusikalstamą veiką.

Vien tai, kad N. S., išeidamas iš parduotuvės su pagrobtomis prekėmis, prasilenkė su į parduotuvę užeinančiais pirkėjais, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neleidžia neabejotinai spręsti apie tai, kad šie žmonės suvokė, jog nuteistasis rankose turėtas prekes iš parduotuvės pagrobė, kas atitiktų atvirosios vagystės, numatytos LR BK 178 str. 2 d, požymius. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nors vienas iš parduotuvėje įvykio metu buvusių žmonių pastebėjo patį vagystės faktą ir leido N. S. suprasti, jog nusikalstamą veiką jis daro matant kitiems asmenims. Konstatuojant šią išvadą, pabrėžtina, kad nuteistasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nedviprasmiškai patvirtino, kad nežinojo, jog kas nors iš parduotuvėje įvykio metu buvusių asmenų matė, kaip jis paėmė du butelius viskio ir sulčių pakelį, o parduotuvėje esančias vaizdo stebėjimo kameras jis ignoravo tik manydamas, jog jos įrengtos tik prie pagrindinio įėjimo į parduotuvę. Tuo tarpu bylos duomenimis, o būtent parduotuvės apsaugos darbuotojo V. Ž. parodymais, nustatyta, kad N. S., įėjęs į parduotuvę, apsaugos darbuotojui pasirodė įtartinas dėl jo pamuštos akies, o tuo metu kai jis nuėjo į alkoholio skyrių ir nuo lentynos paėmė du butelius alkoholinio gėrimo, apsaugos darbuotojas stebėjo jį iki pat kasų, norėdamas įsitikinti, kad asmuo už paimtas prekes atsiskaitys. Pastebėtina ir tai, kad apsaugos darbuotojas V. Ž., aiškindamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, pažymėjo, jog jis visus asmenis, einančius iš alkoholio skyriaus, palydi iki kasų, iš ko darytina pagrįsta išvada, kad N. S. nagrinėjamu atveju buvo sulaikytas ne dėl to, kad jo atliekamus neteisėtus veiksmus matė kiti asmenys, buvę parduotuvėje, bet dėl apsaugos darbuotojo specifinio požiūrio į pirkėjus, perkančius alkoholinius gėrimus. Todėl vien ta aplinkybė, kad nuteistasis buvo pastebėtas apsaugos darbuotojo per vaizdo stebėjimo kameras, neduoda pagrindo spręsti, kad pastarasis įvykdė atvirąją vagystę.

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pateiktus argumentus, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendį, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino juos pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR BPK 20 str. 5 d).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą.