Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Z. patikslintą ieškinį atsakovui G. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo, išvadą teikiančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Kauno apylinkės teisme 2017 m. birželio 21 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės S. Z. ieškinį atsakovui G. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo (el. b. l. 1-4). 2017 m. rugpjūčio 7 d. teisme priimtas patikslintas ieškovės S. Z. ieškinys, kuriuo prašoma (el. b. l. 37-40): nustatyti nepilnamečių vaikų M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove S. Z.; priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S. ir G. S. iš atsakovo G. S. po 190 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės; priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams M. S. ir G. S. iš G. S. už vieną mėnesį (po 190 Eur), iš viso 380 Eur; nepilnamečių vaikų M. S. ir G. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. Z.; priteisti iš atsakovo G. S. bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)ieškovei ir atsakovui gimė sūnus M. S., o (duomenys neskelbtini) – sūnus G. S.. Ieškovė su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, tačiau gyveno kartu ieškovės tėvams priklausančiame name, vedė bendrą ūkį, augino vaikus. 2017 m. santykiai ėmė prastėti, o 2017 m. balandžio 30 d. atsakovas išsikraustė iš ieškovės tėvams priklausančių namų ir grįžo gyventi pas savo tėvus. Nuo to laiko atsakovas tik vieną kartą aplankė vaikus, tačiau išlaikymo jiems neteikė. Sūnumis nuo pat gimimo rūpinasi ir juos prižiūri ieškovė, vaikai su ja jaučiasi saugūs, mylimi, jiems sudarytos tinkamos sąlygos augti ir tobulėti. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vaikams išlaikyti reikėtų mažiausiai 380 Eur, t. y. po 190 Eur iš kiekvieno tėvo kiekvienam vaikui. Ieškovė yra dirbanti, jos pajamas sudaro 450-500 Eur per mėnesį. Vaikus išlaikyti padeda ieškovės tėvai.

Ieškovės atstovė advokatė Eglė Janulienė (el. b. l. 14-15) teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį palaiko, jį grindžia į bylą pateiktais įrodymais, liudytojos bei ieškovės paaiškinimais, todėl jį prašo tenkinti visiškai.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jam buvo įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai (el. b. l. 56). Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovui taip pat buvo pranešta tinkamai (el. b. l. 72, 79), tačiau atsakovas teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Liudytoja V. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės mama ir kad ieškovė su draugu G. S. gyveno kartu jų namuose, susilaukė vaikų, padėjo juos auginti. Atsakovas buvo mėgstantis išgerti, kartais ir patriukšmauti. Kai dirbo, atlyginimą leisdavo alui, cigaretėms, draugams, ir tik kartais vaikams nupirkdavo maisto, žaislų, dujų balioną kartais papildydavo. Šiuo metu ieškovei vaikus išlaikyti padeda ji ir jos vyras – perka drabužius, maistą, visa kita. Atsakovas yra kilęs iš probleminės šeimos – tėvo nebuvo, motina gerianti, todėl jie norėjo jam padėti, mokydavo, kad nereikia alaus gerti, kad reikia vaikams daugiau padėti, tačiau vėliau tarp jų prasidėjo nesutarimai, atsakovas nesirūpino vaikais, nenuveždavo net į darželį, nors į susirinkimus nueidavo. Pinigų jis niekada nesiuntė, vaikams neskambina, tik labai retai žinute paklausia kaip vaikai. Net ir gyvenant kartu, atsakovas su vaikais neleisdavo laiko. Liudytojos žiniomis, atsakovas dirbti gali, turi teisę vairuoti traktorių, yra gabus, net ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai iš pradžių gyrė, kad labai gerai dirba. Atsakovas turėjo bėdų dėl akies traumos, bet fizinį darbą gali dirbti, neįgalumo neturi. Kitų nepilnamečių vaikų neturi. Liudytoja nurodė, jog jos dukra uždirba apie 450 Eur, o ji su vyru – apie 1 000 Eur, be to ji dar moka būsto paskolą, tačiau kiek gali, tiek su vyru prisideda ir stengiasi, kad vaikams nieko netruktų.

Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje (el. b. l. 33-34, 55) nurodė, kad skyriaus specialistė lankėsi ieškovės ir vaikų M. S. bei G. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad ieškovė su sūnumis gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame individualiame dviejų aukštų name su visais patogumais. Namo plotas apie 110 kv. m., apšildomas kietu kuru. Name gyvena ir ieškovės tėvai. Ieškovė su vaikais šiame name gyvena panaudos teisėmis, jiems skirtas atskiras 16 kv. m. miegamasis antrame namo aukšte, kuriame vaikams skirtos atskiros vaikiškos lovos, yra kiti reikiami baldai, sudarytos sąlygos vaikų poilsiui, miegui, žaidimams. Mindaugas ir G. S. lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“. Vaikai sveikatos sutrikimų neturi. G. nešioja akinius dėl toliaregystės. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna minimalų darbo užmokestį. Darbo grafikas slenkantis (4 dienas dirba, 4 dienos laisvos), darbo laikas nuo 6.30 val. iki 18.30 val. S. Z. darbo dienomis vaikais pasirūpinti padeda ieškovės tėvai. Įvertinus gautą informaciją, skyriaus manymu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarautų jų interesams. Ieškoves šeima nėra įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Įvertinus vaikų amžių ir poreikius, skyrius mano, kad ieškovės prašymas nepilnamečiams sūnums išlaikymui iš tėvo priteisti po 190 Eur per mėnesį užtikrintų jų poreikių patenkinimą, o pasitvirtinus ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, tikslinga būtų priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimo dydį vaikams už ieškovės prašomą laikotarpį. Skyriaus atstovė E. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko raštu pateiktą išvadą ir mano, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas.

Išvadą teikianti institucija Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje (el. b. l. 41-42, 58) nurodė, kad G. S. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiuo metu G. S. gyvena pas savo motiną L. S., jai priklausančiame 2 kambarių (39,05 kv. m.) bute, su daliniais patogumais (vandentiekis). Tuose pačiuose namuose dar gyvena L. S. nepilnametis sūnus J. S.. G. S. šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Pagrindinės jo pajamos yra gaunamas atlygis iš atsitiktinių darbų. Vyras sutinka, kad vaikų M. S. ir G. S. gyvenama vieta būtų nustatyta su jų motina S. Z., jos gyvenamojoje vietoje. Vyro teigimu, jis visada stengiasi palaikyti ryšį su vaikais, dažnai bendrauja telefonu, internetinėmis priemonėmis, buvo nuvykęs birželio mėnesį aplankyti vaikų jų gyvenamojoje vietoje. G. S. neprieštarauja mokėti išlaikymą savo vaikams, tačiau mano, kad mokama suma neturėtų viršyti 80 Eur. Skyriuje nesant duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą, priešingą nepilnamečių vaikų interesams, esamas tinkamas gyvenimo sąlygas, manytina, kad M. S. ir G. S. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, atitinkamai išlieka tėvo teisė maksimaliai bendrauti su vaikai, jei tai neprieštarauja vaikų interesams. Taip pat atsižvelgiant į tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, šiuo atveju priteistinas iš tėvo vaikams išlaikymas. Dėl išlaikymo dydžio spręstina vaikų naudai, proporcingai vertinant vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Nustatyta, jog ieškovė S. Z. ir atsakovas G. S. turi du nepilnamečius vaikus – G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7, 8). S. Z. pateiktoje vaiko vidutinių poreikių lentelėje nurodyta, kad kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 380 Eur suma (el. b. l. 5). S. Z. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna vidutiniškai apie 480 Eur atlyginimą (el. b. l. 9-10), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (el. b. l. 11). Šalių nepilnamečiai vaikai G. S. ir M. S. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupes, kuriame už kiekvieną lankytą dieną taikomas 2,74 Eur mokestis už maitinimą bei ugdymo reikmėms ir edukacinei aplinkai gerinti (el. b. l. 12, 13, 85). Nepilnamečiui vaikui G. S. 2016 m. lapkričio 18 d. nuolatiniam dėvėjimui išrašyti akiniai (el. b. l. 86), už kuriuos sumokėta 33,60 Eur (el. b. l. 87-88). Byloje pateikti pirkinių kvitai (el. b. l. 89, 95-99). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas šiuo metu niekur nedirba (el. b. l. 104-115). G. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (el. b. l. 116).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta tinkamai, nedalyvavo, todėl darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams, be to, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje (el. b. l. 33-34) nurodė, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarautų jų interesams, tam pritarė ir Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris savo išvadoje taip pat nurodė, jog ir G. S. sutinka, kad vaikų M. S. ir G. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina S. Z., jos gyvenamojoje vietoje (el. b. l. 42-43). Vaikai nuo pat gimimo gyvena su motina ir seneliais (ieškovės tėvais), seneliams priklausančiame individualiame dviejų aukštų name su visais patogumais, kuriame vaikai su motina turi atskirą kambarį, vaikams sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, žaidimams. Be to, ieškovės bei liudytojos teigimu, tėvas su vaikais neturi glaudaus ryšio, retai bendrauja, nuo tada kai pradėjo gyventi atskirai, vaikus aplankė tik vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat vertinant aplinkybę, kad mažamečiams vaikams daugiau reikia motinos globos, jos rūpesčio, nepilnamečių M. S. ir G. S. gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina ieškove S. Z..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė S. Z. teismo prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S. ir G. S. iš atsakovo G. S. po 190 Eur kiekvienam vaikui, kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės bei 380 Eur išlaikymo įsiskolinimą už vieną mėnesį.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys asmeninės nuosavybės teise kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame name, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovei išlaikyti vaikus padeda jos tėvai. Ieškovės teigimu, atsakovas savo išlaikymo pareigos vaikams visiškai nevykdo nuo 2017 m. balandžio 30 d., kuomet išėjo gyventi pas savo motiną, į jai priklausantį dviejų kambarių butą su daliniais patogumais (vandentiekiu). Ieškovė vykdydama savo pareigą vaikams pagal savo finansines galimybes užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaikų poreikius, nes byloje duomenų apie vaikų teisių pažeidimus ieškovės atžvilgiu neregistruota. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad vaikai yra ugdomi, lanko darželį, rūpinamasi jų sveikata, G. S., atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas, nupirkti akiniai. Duomenų, jog atsakovas rūpintųsi nepilnamečiais vaikais, byloje nėra. Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, tėvas vaikus nuo to laiko kai pradėjo gyventi atskirai lankė tik vieną kartą, ką patvirtino ir ieškovė bei liudytoja teismo posėdžių metu. Taigi, teismui nekyla abejonių, jog ieškovė savo pareigas vaikams vykdo tinkamai, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje taip pat nurodė, kad vaikų interesai ieškovės šeimoje nepažeidžiami.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas niekur nedirba, tačiau yra jauno, darbingo amžiaus, teismas duomenų apie tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jo įsidarbinimas yra apsunkintas ar negalimas, neturi, disponuoja tam tikromis pajamomis, kadangi pats pragyvena, be to, ieškovės bei Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teigimu, dirba neoficialiai atsitiktinius darbus. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį informuotas tinkamai, nedalyvavo, t. y. atsakovas visiškai nesidomėjo nei bylos eiga, nei jos baigtimi Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – teikti savo vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Tai, kad teismas neturi visų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį negali būti pagrindas priteistiną išlaikymo dydį mažinti, kadangi teismo gauti duomenys neparodo tikrosios atsakovo turtinės padėties. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Šalių vaikai šiuo metu yra mažamečiai, lanko darželį. Jų sparčiai augantiems organizmams neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos vaikų laisvalaikiui, doriniam ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jie būtų paruošti tapti pilnateisiais visuomenės nariais. Šalių nepilnamečiui sūnui G. S. išrašyti nuolatiniam dėvėjimui akiniai, tačiau kitokių specialių sveikatos poreikių vaikai neturi, vis dėl to, įvertinus tokius faktorius kaip pačių vaikų amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, vaikų išlaikymo išlaidos didėja ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 380 Eur suma, kurią ieškovė detalizavo vaikų poreikių lentelėje (el. b. l. 5). Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaikų amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje taip pat nėra nepagrįstai padidintos. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinami. Natūralu, kad vaikams taip pat tenka ir išlaidų būstui, komunaliniams mokesčiams, dalis. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Be to, kaip jau minėta, priteisiant išlaikymą turi būti siekiama patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau priteistino išlaikymo dydis turi būti orientuotas į vaikų ateitį. Abu vaikai netrukus lankys mokyklą, dėl ko vaikų išlaikymo išlaidos tik didės, nes reikės pirkti mokymosi priemones (knygas, pratybų sąsiuvinius ir kt.), vaikai norės lankyti būrelius ir pan.

Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu visa vaikų išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei, kuri nors ir yra dirbanti, tačiau jos turtinė padėtis yra sunki, o susirasti papildomą darbą, viena augindama du mažamečius vaikus, ji neturi galimybės. Nors ieškovei padeda jos tėvai, tačiau jie taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų, moka paskolą už būstą. Akivaizdu, jog ieškovė viena nepajėgi patenkinti visus vaikų poreikius. Ieškovės sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad jai yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (el. b. l. 14-15). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikams išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi, atsakovas privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams tinkamą išlaikymą.

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaikais, atsižvelgiant į institucijų, teikiančių išvadą byloje, išvadas, ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikomi pagrįstais ir tenkinami – iš atsakovo G. S. priteisiamas išlaikymas M. S. ir G. S. po 190 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. birželio 20 d.) iki jų pilnametystės, taip pat iš atsakovo G. S. priteisiamas 380 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams (kiekvienam po 190 Eur) už vieną mėnesį (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnis).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė motina S. Z., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2017 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiams vaikams M. S. ir G. S. priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Ieškovei byloje buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (el. b. l. 14-15). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-10071 patvirtina, kad valstybė byloje patyrė 282,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (el. b. l. 90), kurios visiškai patenkinus ieškinį priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 99 straipsnis). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos 9,67 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei 142 Eur žyminis mokestis (31 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir 111 Eur už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimą), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. birželio 20 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaikų motiną S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19719-955/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 151,67 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro 67 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 282,75 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 75 ct) valstybei už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.