Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. prašymą dėl teismo leidimo atsisakyti nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.1. Nurodė, kad yra klaidinga manyti, jog pareiškėjas 2018 m. balandžio 20 d. kreipdamasis į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio sūnaus N. R. vardu išdavimo pareiškė tapatų reikalavimą, koks yra nagrinėjamas šioje byloje, kadangi šis reikalavimas buvo priešingas pirmajam, todėl pareiškėjui sukuria visai kitas teisines pasekmes.

4.2. Nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 20 d. išduoto teismo leidimo priimti nepilnamečio sūnaus N. R. vardu palikimą nepanaudojo, nes paaiškėjo aplinkybės, kurios yra nepalankios nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams. Teigia, jog pareiškimo notaro biurui dėl palikimo priėmimo pareiškėjas taip ir nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo atsisakyti nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).

9. Įstatymas numato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įstatymas taip pat numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį (prašymą pareiškimą), jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio sūnaus N. R. vardu. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-2038-1068/2018 pareiškėjo prašymą patenkino ir pareiškėjui A. R. leido priimti L. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą nepilnamečio vaiko N. R. vardu. Nutartis įsiteisėjusi.

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas teigia, jog 2018 m. balandžio 24 d. išnagrinėtas prašymas nėra tapatus šioje byloje nagrinėjamam prašymui, kadangi šis reikalavimas buvo priešingas pirmajam, todėl pareiškėjui sukuria visai kitas teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Ieškinių (prašymų, pareiškimų) tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio (prašymo, pareiškimo) dalyką ir pagrindą. Šiuo atveju nustatyta, jog proceso šalys yra tos pačios (pareiškėjas A. R. prašo leisti atlikti veiksmus nepilnamečio vaiko N. R. vardu). Prašymo dalykas ir pagrindas taip pat sutampa, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju pareiškėjas prašo išspręsti klausimą, kylantį iš palikimo priėmimo teisinių santykių. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su tapačiu reikalavimu, kai dėl tokio reikalavimo jau yra priimtas teismo sprendimas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

12. Nors pareiškėjas atskiruoju skundu nurodė, jog 2018 m. balandžio 24 d. išduoto teismo leidimo priimti nepilnamečio sūnaus N. R. vardu palikimą nepanaudojo ir pareiškimo notaro biurui dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau šios aplinkybės teisinės reikšmės šio skundo teisingam išnagrinėjimui neturi. Byloje neginčytinai nustatyta, jog Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi yra išspręstas klausimas dėl leidimo pareiškėjui A. R. priimti L. L. palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą nepilnamečio vaiko N. R. vardu. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Priėmus ir patenkinus šį pareiškėjo prašymą būtų sukuriama netoleruotina situacija, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai, o tokia situacija keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

13. Apeliacinės instancijos teismas papildomai išaiškina, jog pareiškėjui manant, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. balandžio 24 d. išduotas teismo leidimas prieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, jis turi teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir prašyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-2038-1068/2018 ir šiame procese apginti pareiškėjo nepilnamečio sūnaus N. R. galbūt pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad kiti argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

15. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.