Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-10-16 · Civilinė byla Nr. 2-3164-1081/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
2-3164-1081/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Atsakovas
S. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-3164-1081/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00799-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ieškinį atsakovui S. L. dėl administravimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB ) „Penktas šansas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama iš atsakovo S. L. priteisti 4400,00 Eur administravimo išlaidų atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, įteikiant juos atsakovo mamai, atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku atsakovas nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog 2017 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1186-265/2017 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ARS ET Decus“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas A. S.. 2017 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtinta bankrutuojančios UAB „ARS ET Decus“ 1900,00 Eur administravimo išlaidų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nutarta bankrutuojančiai UAB „ARS ET Decus“ taikyti supaprastintą bankroto procedūrą ir patvirtinta 2500,00 Eur administravimo išlaidų suma, galiosianti nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „ARS ET Decus“ bankroto administratorius A. S. pakeistas ir bendrovės bankroto administratore paskirta MB „Penktas šansas“. 2019 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „ARS ET Decus“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Duomenų, kad bankroto byloje bankroto administratorei teismo nutartimis patvirtintos administravimo išlaidos būtų atlygintos, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1418-730/2016).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „ARS ET Decus“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2001 m. kovo 29 d. iki 2015 m. birželio 25 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje nustatyta, kad UAB „ARS ET Decus“ įmonė ilgą laiką nemokėjo privalomų įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondui, po 2008 m. nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų. 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi konstatuota, jog bendrovė registruoto turto neturi, galimybių atsiskaityti su kreditoriais bei lėšų administravimo išlaidoms apmokėti neturi, todėl nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad bendrovės skolos kreditoriams UAB „Savex“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai kaupėsi nuo 2013 m., Valstybinio socialinio draudimo fondui – nuo 2015 m. Atsakovas, būdamas ilgalaikiu bendrovės direktoriumi ir žinodamas apie sudėtingą įmonės finansinę situaciją, dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nesikreipė. Kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus iniciatyva įmonei iškėlus bankroto bylą, teismo reikalavimo pateikti ĮBĮ numatytus duomenis ir informaciją apie bendrovės finansinę padėtį nevykdė. Tokiais veiksmais (neveikimu) atsakovas pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigą veikti kreditorių bei įmonės interesais.

Teismų praktikoje konstatuojama, kad bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Bankroto byloje patvirtinta administravimo išlaidų suma, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikoma įmonės vadovo padarytos žalos dydžiu. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto. Kreditoriams, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Įmonės bankroto administratorius tai teismo privalomai paskirtas asmuo, kuriam bankroto procedūros vykdymo metu atsirado išlaidų ir priklauso atlyginimas, todėl administravimo išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovas (Šiaulių apygardos teismo 2015-05-07 nutartis Nr. 2A-431-569/2015). Bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovas – įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, konstatuotina, kad tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas, lėmė situaciją, kad įmonė turto neturi, todėl nėra galimybės apmokėti bankroto administratorei teismo patvirtintų administravimo išlaidų. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis).

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl administravimo išlaidų atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybei priteistinas už ieškinį mokėtinas 182,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės bankroto administratorės MB „Penktas šansas“, į. k. 304099424, naudai:

- 4400,00 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus eurų 00 ct) administravimo išlaidų;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. liepos 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priešingu atveju, šis sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Kristina Vorienė