Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė, veikdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vardu,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. M. ir R. M. ieškinį dėl skolos pagal nuomos sutartį priteisimo atsakovei M. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

6. Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas K. M. su atsakove M. M. sudarė vieno kambario buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį vieneriems metams, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. (el. b. l. 6-9, 15-16, 17-18). Ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą atsakovei (nuomininkei) laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui. Atsakovė įsipareigojo už buto nuomą mokėti 400 Eur mėnesinį nuomos mokestį ir mokesčius už butui teikiamas paslaugas: šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas pagal skaitiklių parodymus ir mokamuosius pranešimus (Sutarties 3.1., 3.5. punktai). Atsakovei buvo perduota naudojimuisi gyvenamoji patalpa. Pasirašant sutartį atsakovė sumokėjo ieškovui 400 Eur depozitą (Sutarties 3.2. punktas). 2023 m. rugpjūčio 28 d. šalys nuomos sutartį pratęsė vieneriems metams, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. (el. b. l. 10-11). Sutarties sąlygos iš esmės nepasikeitė. Nuomos mokesčio dydis, atsakovės pareiga papildomai mokėti buto išlaikymo mokesčius nesikeitė (Sutarties 5.1., 5.4. punktai).

7. 2024 m. kovo 19 d. atsakovė iš nuomojamo buto išsikraustė ir apie išsikraustymą ieškovams pranešė SMS pranešimu, buto perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas nebuvo. Nuo šios datos šalys laiko nuomos sutartį nutraukta.

8. Taip pat nustatyta, kad iki 2023 m. lapkričio 28 d. atsakovė tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal sutartį, tarp šalių ginčų dėl nuomos sutarties vykdymo nekilo. 2023 m. lapkričio mėnesį atsakovei kilo finansinių sunkumų vykdant mokėjimus pagal sutartį. Pastarąją aplinkybę atsakovė pripažįsta, tačiau nesutinka su ieškovų paskaičiuota ir prašoma priteisti įsiskolinimo suma.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.576 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

10. CK 6.39 straipsnis, reglamentuojantis prievolės įvykdymo būdą, nustato, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą (CK 6.44 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju 2022 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos sutarties 3.6 punkte buvo nustatyta, kad nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas mokamas grynaisiais pinigais. 2023 m. rugpjūčio 28 d. pasirašytos nuomos sutarties (susitarime dėl nuomos sutarties pratęsimo) tekste sąlygos dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais nebuvo, tačiau didžiąją dalį mokėjimų už nuomą ir komunalines, ir kitas butui teikiamas paslaugas atsakovė perduodavo ieškovui grynaisiais pinigais, išskyrus keletą mokėjimų pavedimu, atliktų į ieškovo sąskaitą banke. Banko pavedimais viso sumokėta 1 715 Eur suma.

12. Ieškovų paskaičiavimu iki 2024 m. kovo 1 d. atsakovė buvo skolinga 1 178 Eur, atskaičius jos sumokėtą 400 Eur depozito sumą - 778 Eur. Į šią sumą nebuvo įskaičiuoti 126,46 Eur buto išlaikymo ir komunaliniai mokesčiai bei 100 Eur už naudojimąsi butu kovo mėnesį iki 19 d. Visa atsakovės skola sudaro 1 004,46 Eur.

13. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų kopijų apie butui, adresu (duomenys neskelbtini), priskaičiuotus mokesčius už šildymą, vandenį, administravimą, elektrą, komunalines paslaugas matyti, kad 2023 m. lapkričio mėnesį mokesčiai sudarė - 109,12 Eur, 2023 m. gruodžio mėnesį - 130,55 Eur, 2024 m. sausio mėnesį - 148,48 Eur, 2024 m. vasario mėnesį - 119,63 Eur (el. b. l. 93 -112). Iš į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovės mamą M. M. dėl atsakovės savalaikiai neatliekamų mokėjimų pagal sutartį, taip pat nurodė, kad pati atsakovė neatsiliepia, neatrašo. 2024 m. vasario 26 d. žinutės tekste nurodoma, kad atsakovės skola sudaro 1 178 Eur. 2024 m. kovo 10 d. žinutės tekste nurodoma, kad skola iki mėnesio galo, be buto mokesčių, bus 1 578 Eur, į ką pateikiamas atsakymas „SND sekmadienis, algų dar nemokėjo. Apie skolą žinoma“ (el. b. l. 115-124). Nesulaukę mokėjimų 2024 m. kovo 13 d. ieškovai išsiuntė atsakovei „Pretenziją-įspėjimą“ ir pareikalavo iki 2024 m. kovo 18 d. išsikelti iš buto, kovo 19 d. 9.00 val. jį perduodant ieškovams ir pasirašant buto priėmimo – perdavimo aktą (el. b. l. 12). Pastarajame rašte taip pat nurodoma, kad atsakovės įsiskolinimas sudaro 1 178 Eur, atskaičius sumokėtą depozitą – 778 Eur.

14. Atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindžia atsiliepime išdėstytais paaiškinimais, jog 2024 m. kovo 1 d. jos skola sudarė 650 Eur neatskaičius depozito, o atskaičius – 250 Eur, vengdama kontakto su ieškovu ji išsikraustymo dieną paliko bute 350 Eur (250 Eur skola ir 100 Eur už patarnavimus vasario mėnesį) grynaisiais pinigais. Teismo posėdžio metu liudytoja M. M. patvirtino, jog rėmė dukrą materialiai, prieš dukrai išsikraustant persiuntė dukrai pinigų atsiskaityti su nuomotoju, dukra sakė, jog grynus pinigus paliko nuomotame bute.

15. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

16. CK 6.65 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys į įstatymo nustatytą prezumpciją – pagal CK 6.65 straipsnį skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas šią prezumpciją nuginčyti, turėtų įrodyti, jog yra priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas, priimdamas atsakovės atsiskaitymus grynaisiais pinigai, neišduodavo jai pakvitavimų, tokia praktika šalių santykiuose nebuvo taikoma. Vertinant šią aplinkybę byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumoje, ji nesudaro pagrindo teismui abejoti ieškovų sąžiningumu vykdant sutartį (CPK 185 straipsnis). Kaip jau minėta, iki 2023 m. lapkričio mėnesio tarp šalių ginčų nekilo, vėliau kilo ginčai dėl atsakovės neatsiskaitymo pagal sutartį. Į bylą pateiktas susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovai ragino atsakovę atsiskaityti, o atsakovės mama vis žadėjo padengti skolą, nesulaukęs mokėjimo ieškovas vėl siųsdavo raginimus vykdyti prievoles pagal sutartį. Dėl atsakovės nevykdomų atsiskaitymų, ieškovas 2024 m. kovo 11 d. atvyko į nuomojamą butą, tačiau atsakovė jo neįsileido, buvo kviečiama policija, po ko ieškovai pranešė atsakovei apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo atsakovę išsikraustyti iš buto. Bylos duomenimis po 2023 m. lapkričio mėnesio atsakovė ieškovui mokėjimo pavedimais viso sumokėjo 409 Eur sumą: 2023 m. gruodžio 29 d. – 109 Eur, 2024 m. sausio 15 d. - 200 Eur, 2024 m. sausio 31 d. - 100 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, apie kitus atsakovės ginčo laikotarpiu ieškovui atliktus mokėjimus grynaisiais pinigais, ir atsakovė tokių duomenų teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu, ieškovų paaiškinimai, paskaičiavimai ir pateikti įrodymai, neprieštarauja atsakovės atliktų mokėjimų duomenims, juos atitinka, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovų nurodytomis aplinkybėmis ir jas vertina kitų įrodymų kontekste.

18. Pažymėtina, kad tinkamai atsiskaityti už naudojimąsi butu, mokėti jo išlaikymo mokesčius yra atsakovės prievolė, kurią ji turėjo įvykdyti atlikdama mokėjimus tiesiogiai nuomotojui (CK 6.44 straipsnio 1 dalis 6.576 straipsnis). Būtent tiesioginis pinigų perdavimas ieškovui buvo įprastas šalims vykdant sutartį, atsakovės atliekamus mokėjimo pavedimus ieškovas taip pat priimdavo. Bylos duomenimis atsakovė, siekdama išvengti tiesioginio kontakto su ieškovu, turėjo visas galimybes atlikti mokėjimus ieškovui pavedimu, tačiau to nepadarė. Liudytojos M. M. paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog prieš dukrai išsikraustant ji persiuntė dukrai pinigų atsiskaityti su nuomotoju, dukra sakiusi, jog grynus pinigus paliko nuomotame bute, vertinant juos kitų įrodymų kontekste, nelaikytini pakankamais visiškam ar daliniam atsiskaitymo faktui konstatuoti. Jų nepatvirtina šalių susirašinėjimo turinys, kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai. Atsakovė neįrodė, jog išsikraustydama iš buto prievolę pagal sutartį įvykdė ar iš dalies sumažino.

19. Apibendrindamas nustatytas byloje aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovai suteikė gyvenamosios nuomos paslaugas atsakovei, tačiau atsakovė tinkamai neatsiskaitė su ieškovai ir liko skolinga 1 004,46 Eur už nuomą, buto išlaikymą ir komunalinius patarnavimus. Ieškovų reikalavimu atsakovės įsiskolinimas už jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto nuomą priteistinas abiem ieškovams, nurodant priteistas sumas sumokėti į ieškovo K. M. banko sąskaitą.

20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio nagrinėjimo pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidarysiantiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Atsakovei M. M. tinkamai neįvykdžius sutartinių prievolių, tenkintinas ieškovų reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 004,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, kitų klausimų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovams: 23 Eur žyminis mokestis, 150 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisines paslaugas, viso 173 Eur (CPK 79, 80, 88, 93, 96 straipsniai). Ieškovų prašomos atlyginti išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti buvo būtinos, ieškovų procesinis elgesys buvo tinkamas. Šios išlaidos yra realios, jas patvirtina pateikti apmokėjimo dokumentai.

23. Byloje susidarę procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 7,93 Eur neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos dydžio, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

24. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Byloje nėra duomenų neabejotinai patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsakovė teikdama prašymus dėl procesinių terminų pratęsimo, parengiamųjų teismo posėdžių atidėjimo, grindė juos kartu pateikiamais dokumentais apie nedarbingumą. Atsakovė yra jauno amžiaus, akivaizdžiai neturinti patirties teisminiame procese. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovų atstovės prašymo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 004,46 Eur (vieną tūkstantį keturis eurus 46 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 004,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 173 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovams K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigus pervedant į ieškovo K. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.