Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-119-667/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-25
Bylos Nr.
II-119-667/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00295-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Pareiškėjas
D. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-119-667/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00295-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Vildai Verikaitei,dalyvaujant pareiškėjui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. sausio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-626-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2019 m. sausio 10 d. priėmė nutarimą skirti D. J. nuobaudą – 300 eurų baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Nutarime nurodyta, kad D. J. 2018 m. gruodžio 15 d., 10.47 val. Kaune, Radvilėnų pl. vairavo transporto priemonę – automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,52 promilių girtumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. J., nesutikdamas su Institucijos 2019 m. sausio 10 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Skunde nurodė, kad jis pripažįsta vartojęs alkoholį ir vairavęs automobilį būdamas neblaivus, tačiau už vairo sėdo manydamas, kad jau yra išsiblaivęs, nes alkoholį vartojo iš vakaro. Pareiškėjui užfiksuotas nedidelis neblaivumas – 0,52 promilių. Pareiškėjas neblaivus vairavo Kauno mieste, leistino greičio neviršijo. Jis vairavo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus. Šio nusižengimo padarymo metu jokie kiti nusižengimai neužfiksuoti, kas rodo, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Nusižengimas padarytas 10.47 val., šveisiu paros metu, kas mažino tikimybę sukelti eismo įvykį. Pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovas, turi šeimą, du vaikus. Nutarimu paskirtą baudą jau sumokėjo. Iki šio nusižengimo pareiškėjas nėra padaręs panašių nusižengimų, kas rodo, kad padarytas nusižengimas nėra būdingas ir dėsningas jo elgesio rezultatas. Teisę vairuoti jis turi daugiau nei 22 metus. Pareiškėjas nurodo, kad neturėdamas teisės vairuoti jis negalės išlaikyti turimos darbo vietos, nes darbas yra keliuose objektuose vienu metu, į kuriuos nuvykti reikia individualiai. Pareiškėjas gyvena užmiestyje, viešasis transportas šioje vietovėje nevažiuoja, todėl teisė vairuoti jam būtina ir nuvykimui į darbą bei buitinių poreikių tenkinimui. Pareiškėjas nurodė, kad jo dukra serga cukriniu diabetu, dėl to tenka kartas nuo karto važiuoti į sveikatos priežiūros įstaigas. Pareiškėjas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jo padarytas nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių. Mano, kad ir švelnesnė nuobauda bus pakankama administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti.

Atsiliepimas

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – Institucija) atsiliepime į pareiškėjo D. J. skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracine nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007,2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr’-l396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinus bylos medžiagą, tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apelianto padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Darydamas tokį pažeidimą, apeliantas pats prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Šioje byloje ANK 34 straipsnio 5 dalis apelianto atžvilgiu netaikytinas. Apeliantas nurodo, jog jo administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas, nes jis padarytas vietovėje, kur eismas nėra itin intensyvus. Nors mieste ir greitkeliuose eismas intensyvesnis, tačiau ten įrengtos techninės saugumo priemonės (atitvarai, borteliai ir pan.), o eisme dalyvaujantys asmenys yra daug atidesni galimam pavojui, tuo tarpu ramiuose kaimo vietovių keliukuose, nors eismas ir mažiau intensyvus, tačiau dažnai kelio danga nėra atskirta nuo kelkraščio, o eisme dalyvaujantys asmenys nėra tokie atsargūs ir pasiruošę skubiai reaguoti į staiga iškilusį pavojų. Tai patvirtina ir teismų praktika, iš kurios matyti, jog tiek intensyviuose keliuose, tiek. ir kaimo vietovėse neblaivūs asmenys sukelia itin skaudžius eismo įvykius, kurių metu sužeidžiami ar žūva eismo dalyviai. Tai, kad asmuo teigia, jog vairavimas kaime būnant neblaiviam yra saugesnis ir nesukelia didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams parodo, kad apeliantas tinkamai neįvertina šio pažeidimo pavojingumo, stengiasi jį minimalizuoti, savo elgesį bando racionalizuoti ir pateisinti nelogiškais argumentais. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog apeliantui be paskirtos administracinės nuobaudos turi būti skiriama administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas, kad jis suprastų savo padaryto pažeidimo pavojingumą ir daugiau nebesėstų prie vairo būdamas neblaivus. Apelianto padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus jis valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, šioje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. J. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pripažįsta padaręs nusižengimą. Iš vakaro jis vartojo alkoholį, tačiau ryte jautėsi gerai, todėl vairavo. Prašė atsižvelgti į tai, kad neturėdamas teisės vairuoti jis negalės nuvykti į darbą. Viešojo transporto pas juos nėra, kitu būdu pasiekti darbovietę jam būtų sudėtinga. Jis turi šeimą, du vaikus. Dukra serga cukralige. Šeimoje be jo vairuoja dar ir žmona. Nutarimu paskirtą baudą jis sumokėjo, prašo neatimti teisės vairuoti arba sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. sausio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-626-2019 D. J. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą buvo paskirta 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 15 d., 10.47 val. Kaune, Radvilėnų pl. vairavo transporto priemonę – automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,52 promilių girtumas. Šiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

ANK 422 straipsnyje numatyta atsakomybė už vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos – administracinio nusižengimo protokolo, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, D. J. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai jam nustatytas 0,52 promilių neblaivumas, nubaustas pagrįstai. Nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę (D. J. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, D. J. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 300 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas minimaliam laikotarpiui – 1 metams.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Pareiškėjas prašo neatimti jam teisės vairuoti arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad be teisės vairuoti jis negalės atlikti darbinių funkcijų, be to, jis gyvena kaime, kuriame nėra viešojo transporto, sunku nuvykti į darbą ir atgal. Neturint teisės vairuoti sunku rūpintis ne tik savo darbine veikla, bet ir rūpintis šeimos poreikiais. Nurodė, kad jis gyvena su žmona ir dviem vaikais, iš kurių viena dukra serga diabetu. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. J. gyvena užmiestyje, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovu (b. l. 10–15), turi šeimą, du vaikus, dukra yra neįgali (b. l. 16–18, 25). Pažymėtina tai, kad šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-296-873/2018).

Pareiškėjas vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,52 promilių girtumas. Toks įstatymo nesilaikymas visuomenėje vertinamas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, nusižengimu, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, jog skiriama nuobauda turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėta, kad nuobaudos skyrimo procese įvertinamas kiekvienos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę.

Pareiškėjas D. J. prisipažino ir gailėjosi padaręs administracinį nusižengimą, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas nusižengimas realių pasekmių nesukėlė. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas neturi šiuo metu galiojančių nuobaudų, paskutinį kartą administracine tvarka buvo baustas 2016 metais. Tačiau, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, praeityje D. J. ne kartą baustas administracine tvarka už leistino greičio viršijimą, taip pat 2014 m. rugpjūčio 5 d. vairavo dviratį neblaivus, kai jam nustatytas 1,19 promilės girtumas. Šios nuobaudos pareiškėją charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad šis pažeidimas nebuvo atsitiktinis, nes už šiukščius kelių eismo taisyklių pažeidimus pareiškėjas jau yra baustas ir išvadų dėl to nepadarė. Teismas mano, jog vien administracinės nuobaudos – baudos be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas apeliantui, šiuo konkrečiu atveju neleistų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų (ANK 22 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė.

Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. J. skundą atmesti.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. sausio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-626-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius