- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 2-316-370/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00149-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo BUAB „RVDB Transport“ bankroto administratorės UAB „Finigna“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1120-2524/2015, dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Bankroto administratorės UAB „Finigna“ įgaliotas asmuo UAB „RVDB Transport“ bankroto byloje pateikė skundą, jame teismo prašė: 1) panaikinti 2015 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą septintuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos perduoti nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimas priėmė ir patvirtino kreditorių V. D. ir UAB „Dainsida“, kurių reikalavimai sudaro 67,946 proc. visų finansinių reikalavimų, pasiūlytą nutarimo projektą – nustatyti bankroto administratoriui 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą už visą įmonės bankroto procesą. Nustatytas dydis yra per mažas, nes bankrutuojanti įmonė turi ilgalaikio turto, kurio realizavimas užtruks pakankamai daug laiko, turės nemažai sąnaudų. Analogiškose situacijose būna tvirtinama ne mažesnė kaip 5 000 Eur administravimo išlaidų suma, kuri atitinka ĮBĮ nuostatas, yra teisinga ir protinga. Bankroto administratorė nurodė, kad iki šios dienos nėra sau išmokėjusi atlyginimo, administravimo išlaidos iki šios dienos sudarė 935 Eur, jas administratorė padengė savo lėšomis, nes jokių įmonės pajamų nėra gavusi. Atkreipė dėmesį, kad kreditoriai neskyrė lėšų būtiniausioms ir neišvengiamoms išlaidoms, kurias tenka mokėti viso bankroto proceso metu. Be to, kreditoriai įpareigojo administratorę inicijuoti teisminį ginčą, bet lėšų tam nenumatė.
Kreditoriai V. D. ir UAB „Dainsida“ su skundu nesutiko, nurodė, kad administratorės teiginiai yra nepagrįsti įrodymais. Įmonė veiklos netęsia, išskyrus krovininį automobilį ir priekabą, jokio kito turto neturi, teismuose nėra pareikšta civilinių ieškinių, kurie lemtų papildomas administravimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi bankroto administratorės skundą atmetė. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta administravimo išlaidoms apmokėti skirti 1 000 Eur su mokesčiais visam bankroto proceso laikotarpiui, prieštarautų ĮBĮ bei suformuotai teismų praktikai. Administravimo išlaidų klausimų sprendimas, tarp jų ir administratoriaus atlyginimo nustatymas, priklauso kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai. Administravimo išlaidų dydis priklauso nuo bankrutuojančios įmonės turto vertės, nes lėšos administravimo išlaidoms apmokėti turi būti formuojamos iš visų gautų ir išieškotų bankrutuojančios įmonės lėšų, gautų pardavus įmonės turtą (ĮBĮ 36 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonė turi tik krovininį automobilį, kurio vertė 8 447, 7 Eur, ir priekabą, kurios vertė 8 788,33 Eur, o įmonei pareikšti finansiniai reikalavimai yra 24 235,93 Eur, taip pat bankroto administratorei nepagrindus buhalterinės apskaitos paslaugų išlaidų būtinybės, o byloje nesant duomenų dėl ypatingai sudėtingų ir didelės apimties bankrutuojančios įmonės bankroto procedūrų, teismas konstatavo, kad kreditoriai bankroto administratorei nustatė teisingą atlyginimą. Tuo atveju, jei administratorius turės papildomų išlaidų, susijusių su įmonės turto paieška, žalos išieškojimu, kreditorių susirinkimas jo darbo apmokėjimo klausimus spręs papildomai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Bankroto administratorė (toliau – apeliantė) atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti BUAB „RVDB Transport“ 2015 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 7-uoju darbotvarkės kausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos, ir klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos perduoti nagrinėti iš naujo BUAB „RVDB Transport“ kreditorių susirinkimui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo to, ar įmonė tęsia (vykdo) veiklą; atsižvelgiant į parduodamo įmonės turto rūšį bei kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį. Nors įmonė veiklos tęsti nesiruošia, tačiau turi turto (krovininį automobilį ir priekabą), kuris bus parduodamas ĮBĮ 33 str. nustatyta tvarka. Bankrutavusių įmonių turto realizavimo procedūra trunka ilgai. VSDFV ir VMI prie FM, dalyvaudamos bankroto procesuose ir spręsdamos klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos, visuomet siūlo ne mažesnę kaip 5 000 Eur sumą, skirtą administravimo išlaidoms visam įmonės bankroto procesui. Tokia suma būtų pagrįsta, atitinkanti ĮBĮ 36 str. ir CK 1.5 str. nuostatas. Pažymėjo, kad šią dieną apeliantė nėra sau išmokėjusi atlyginimo už teikiamas bankroto administravimo paslaugas. Vien ilgalaikio turto transportavimo, saugojimo ir kitos išlaidos bus didesnės nei 1 000 Eur. Iki skundžiamo kreditorių susirinkimo įmonės išlaidos sudarė 935 Eur, jas dengė pati bankroto administratorė savo lėšomis. Už visą laikotarpį nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki skundžiamo kreditorių susirinkimo bankroto administratorei nebuvo išmokėtas atlyginimas už teikiamas bankroto administravimo paslaugas.Įmonės kreditoriai neskyrė lėšų būtiniausioms ir neišvengiamoms išlaidoms, kurias tenka mokėti visų bankroto procesų metu (VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“), tačiau pirmosios instancijos teismas dėl būtiniausių administravimo išlaidų nepasisakė apskritai. Įmonės kreditoriai neskyrė lėšų pašto ir kanceliarinėms išlaidoms, kurios taip pat yra būtinos ir neišvengiamos bankroto proceso metu. Kreditoriai 2-uoju darbotvarkės klausimu nusprendė įpareigoti bankroto administratorę inicijuoti teisminį ginčą, tačiau tam piniginių lėšų neskyrė. Toks kreditorių nustatytas įpareigojimas prieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p., ir 9 p.), taip pat formuojamai teismų praktikai šiuo klausimu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditoriai V. D. ir UAB „Dainsida“ teismo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi UAB „RVDB Transport“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Finigna“ (b. l. 5-6) (nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 21 d.). Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatyta, kad UAB „RVDB Transport“ administravimui būtinos lėšos sudaro 1 500 Eur mėnesiui be mokesčių valstybei ir socialiniam draudimui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo (b. l. 7). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, sudarančius 24 235,93 Eur.
2015 m. rugsėjo 7 d. įvykusiame kreditorių susirinkime 7-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos“ 67,946 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos dauguma priimtas nutarimas: „patvirtinti administratoriaus atlyginimą – 1 000 Eur kartu su visais priklausomais mokėti mokesčiais. Nėra pateikta administravimo išlaidų detalizacija, todėl šiuo metu nėra galimybės pasisakyti dėl administravimo išlaidų dydžio“.
Bankroto administratorė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti BUAB „RVDB Transport“ 2015 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 7-uoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos ir šį klausimą perduoti nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui.
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi bankroto administratorės skundą atmetė, nurodė, kad nustatytas 1 000 Eur atlyginimas bankroto administratorei, atsižvelgiant į bylos aplinkybes (įmonės turimą turtą, patvirtintų finansinių reikalavimų dydį ir kt.), yra teisingas ir pagrįstas. Bankroto administratorė atskiruoju skundu prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2015 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 7-uoju darbotvarkės klausimu, ir klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos perduoti nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankroto administratoriaus prašymas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 7-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos“ atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Nagrinėjamu atveju aktuali ĮBĮ redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-01-01. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Atsižvelgiant į tai, bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas, kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 str.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Taigi, nurodytos ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).
Kaip matyti iš bankroto administratorės skunde ir atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 7-uoju darbotvarkės klausimu, nėra ginčijamas dėl procedūrinių pažeidimų, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertins pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo priimto nutarimo panaikinimo, teisėtumą ir pagrįstumą, tik priimto nutarimo turinio (o ne procedūriniu) aspektu.
Bankroto administratorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad kreditorių susirinkimo (iš esmės vien tik kreditorių UAB „Dainsida“ ir V. D. balsais) patvirtina 1 000 Eur suma administravimo išlaidoms visam įmonės bankroto procesui neatitinka ĮBĮ 36 str., CK 1.5 str. nuostatų, nagrinėjamu atveju turėtų būti patvirtina 5 000 Eur administravimo išlaidų sąmata. Nurodė, kad vien ilgalaikio turto transportavimo, saugojimo ir kitos išlaidos bus didesnės nei 1 000 Eur, be to, kreditoriai neskyrė lėšų būtiniausioms ir neišvengiamoms išlaidoms, kurias tenka mokėti viso bankroto proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto administratorės nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
ĮBĮ 36 str. 3 d. nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas, pagal kurį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (ĮBĮ 36 str. 4 d.). Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 str. 5 d.). Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą darytina išvada, kad administravimo išlaidas sudaro atlyginimas bankroto administratoriui už jo teikiamas paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios bankroto procesu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto administratorė nagrinėjamu atveju nepagrįstai tapatina šias dvi kategorijas, nurodydama, kad 1 000 Eur suma, skirta visam bankroto procesui, yra per maža, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Kaip matyti iš bylos medžiagos (kreditorių susirinkimo protokolo), 7-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintas tik atlyginimas bankroto administratoriui (1 000 Eur), tačiau nesant pateiktos administravimo išlaidų detalizacijos, nenuspręsta dėl administravimo išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas ginčijamu nutarimu patvirtino tik bankroto administratoriaus atlyginimą už bankroto administratorės funkcijų vykdymą bankroto procese, tačiau ši suma neapima ir nelaikytina administravimo išlaidomis plačiąja prasme, t. y. dėl administravimo išlaidų, susijusių su bankroto procesu (bankroto administratorės nurodomų būtinųjų išlaidų vykdant bankroto procedūrą) turėtų būti sprendžiama kituose kreditorių susirinkimuose, nes kreditorių susirinkimui pavesta teisė tvirtinti, keisti administravimo išlaidų sąmatą ir nustatyti disponavimo administravimo išlaidomis tvarką (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, visi bankroto administratorės atskirojo skundo argumentai, susiję su išlaidomis bankroto procedūroms (neskaitant bankroto administratorės atlyginimo už atliekamas funkcijas) atmetami kaip nepagrįsti ir teismas dėl jų nepasisako. Kartu teisiškai nereikšmingais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas dėl būtiniausių administravimo išlaidų nepasisakė, taip pat, kad bendra administravimo išlaidų suma bankroto procesui turėtų būti ne mažesnė kaip 5 000 Eur, nes, kaip minėta, šiuo atveju nustatyta, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas tik bankroto administratoriaus atlyginimas visam bankroto procesui, kaip administravimo išlaidų sudedamoji dalis (ĮBĮ 36 str. 3 d.), tačiau nespręstas kitų administravimo išlaidų dydžio klausimas, nepateikus administravimo išlaidų detalizacijos.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal formuojamą teismų praktiką bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo tenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Atitinkamai nepagrįstai didelio administravimo išlaidų dydžio nustatymas pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtus interesus ir viešąjį interesą. Administravimo išlaidų dydžiui (tiek atlyginimui administratoriui, tiek kitoms išlaidoms) taikytinas pagrįstumo kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1631-302/2015).
Vertinant, ar kreditorių susirinkimo patvirtintas bankroto administratoriaus 1 000 Eur atlyginimas (kartu su visais priklausomais mokesčiais) atitinka ĮBĮ 36 str., teisingumo ir protingumo principus, svarbi ĮBĮ 36 str. 5 d., kurioje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant spręstina dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio. Pagal minėtą įstatymo nuostatą administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad administratoriaus atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-24-302/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad įmonė veiklos tęsti nesuruošia, turi tik krovininį automobilį MAN TGA, 2005 m., kurio vertė 8 447,70 Eur, ir priekabą Krone SD, 2008 m., kurios vertė – 8 788,33 Eur. Kreditoriai nusprendė šį turtą parduoti be varžytynių ir, nepardavus šio turto, mažinti kainą. Iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratorės, ieškinių įmonės vardu pareiškusi nėra, o civilinės bylos, kuriose UAB „RVDB Transport“ buvo patraukta atsakove, išnagrinėtos dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo (CPK 179 str. 3 d.). Įmonės kreditorių patvirtinti finansiniai reikalavimai yra 24 235,93 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, kad bankroto administratorei patvirtintas 1 000 Eur atlyginimas už atliekamas funkcijas bankroto procese yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis ĮBĮ 36 str. nustatytus kriterijus, taip pat bankroto administratorės vykdomos veiklos mastą bei kreditorių ir bankroto administratorės interesų pusiausvyros principo reikalavimus, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, o taip pat ginčijamą kreditorių susirinkimą, nėra teisinio pagrindo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bankroto administratorei patyrus papildomų išlaidų, susijusių su įmonės turto paieška, žalos išieškojimu, kreditorių susirinkimas jos darbo apmokėjimo klausimus gali spręsti papildomai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas bankroto administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo panaikinimo, priėmė teisėtą nutartį, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.