- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- T-124-963/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42536-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Nuteistasis
- S. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme nuteistajai S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., gyvenančiai (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. kovo 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu S. G. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi jai paskirta laisvės apribojimo bausmė 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi S. G. skirtas įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 7 d.
2022 m. kovo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme nuteistajai S. G., kuriame nurodoma, kad S. G. pažeidė teismo skirtą įpareigojimą – būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišdirbo 150 valandų nemokamų darbų, vengia atlikti jai skirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, siūloma S. G. paskirtą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Teismo posėdžio metu nuteistoji S. G. parodė, kad nesutinka su probacijos teikimu, jos atžvilgiu laisvės apribojimą pakeisti areštu, kadangi teismo jai paskirtų įpareigojimų nevykdė nepiktybiškai, o susiklosčius sunkioms asmeninėms aplinkybėms. Paaiškino, kadangi nuo tos dienos, kai jai buvo paskirta nurodyta bausmė ir įpareigojimai, visą laikotarpį pati viena augino mažametį vaiką, dukrą, kuriai yra tik trys metai, neturėdavo kur jos palikti, ji dažnai susirgdavo, todėl negalėjo išdirbti jai paskirtų 150 valandų. Vaikui darželį gavo tik nuo 3 metų. Šiuo metu neturi taip pat galimybės atidirbti įpareigotų valandų, kadangi jai reikia lankytis pas psichologę, psichiatrą, priklausomybės ligų centre, taip pat lankyti tėvų įgūdžių kursus, kas užima labai daug laiko, ko pasėkoje, nespėja išdirbti numatytų valandų. Tikrai nevengia išdirbti jų piktybiškai. Iš viso dvejose įstaigose išdirbo po 4 valandas kiekvienoje, viso 8 valandas per 2 metus. Gyvena su sugyventiniu, tačiau jis negali padėti su vaiko priežiūra, nes pats dirba per du darbus, plaukioja į jūrą, taip pat dirba dar ir krovėju, visiškai neturi laiko. Turi tėtį, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, su juo ryšiai nėra stiprūs, su anūke nebendrauja, yra vartojantis alkoholį, jam negerai su sveikata. Turi brolį, kuris gyvena Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Brolis nevedęs, ilgą laiko tarpą dirbo užsienyje, neseniai grįžo, įsidarbino. Pati šiuo metu nedirba niekur, jai reikia rasti tokį darbą, jog spėtų nuvesti į darželį ir pasiimti vaiką iš darželio. Turi 10 klasių išsilavinimą su įgyta floristikos specialybe. Gyvena iš darbo biržos mokamos išmokos. Pripažįsta, jog turi rimtų problemų su alkoholio vartojimu, nesugeba jo atsisakyti, dėl šios priežasties savanoriškai lankosi priklausomybės ligų centre, sekasi gerai, vartoja vaistus mažinančius alkoholio poreikį. Visus tris užfiksuotus administracinius nusižengimus, kai vartojo alkoholį prie mažamečio vaiko, vertina labai blogai. Ne kartą informavo probacijos tarnybą, apie priežastis, dėl kurių jai nepavyksta išdirbti įpareigotų valandų, pavykdavo susitarti su probacija. Šiuo metu iš jos yra paimtas vaikas, kuris gyvena pas globėjus, gyvens pas juos iki kol ji susitvarkys visus reikalus, paskirtus vaiko teisių tarnybos. Sakė, kad gegužės mėnesį bus sprendimas ir tikriausiai vaikas bus jai grąžintas, kadangi mato, kad viską baigia susitvarkyti ir stengiasi. Kai buvo pašalinta iš „Gerovės“ centro, maždaug nuo tada vaikas gyvena pas globėjus, t. y. apie mėnesį laiko. Būtent per tą mėnesį ir atidirbo 4 valandas vienoje įstaigoje. Pas psichologą, psichiatrą lankosi kas savaitę, pokalbiai trunka apie 1 valandą, juos eina, nes nori atgauti vaiką, į priklausomybės ligų centrą užsirašė savanoriškai. Sugyventinis dirba kiekvieną dieną, tačiau jo darbas nėra oficialus, šiuo metu lankosi pas gydytojus, kad susitvarkytų medicininę knygutę. Jei teismas netenkins probacijos teikimo, per likusią savaitę yra pasiruošusi, kiek įmanoma daugiau išdirbti paskirtų valandų.
Teismo posėdžio metu prokurorė Viktorija Giniotienė nurodė, kad yra matomi tam tikri nuteistosios padaryti pažeidimai. Ji neišdirbo nemokamų valandų. Tačiau atsižvelgtina į tai, jog nuo vasario mėnesio probacijos atstovas V. S. vykdo nuteistosios priežiūrą, bet žiūrint bendrai, nuteistosios priežiūra vykdoma nuo 2020 metų. Buvo matoma, kad nuteistoji nedirba tų valandų visą šį laikotarpį, tuomet probacijos tarnybos pozicija keista, jog kreipiasi su teikimu į teismą, kai baigiasi bausmės atlikimo laikas, nes jau nuteistoji fiziškai neturės galimybės išdirbti paskirtų valandų. Pabrėžtina, kad tai nepateisina nuteistosios elgesio, jog prisidengdama vaiku, reikalų tvarkymu, bando pateisinti savo elgesį. Nežiūrint į tai, atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad ji stengiasi susigrąžinti vaiką, savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo, reikia patikėti žmogumi, tikėtina, kad pavyks pakeisti gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus laisvės apribojimo bausmę į areštą, kokie tikslai bus pasiekti, tai reiškia negalės lankyti kursų, ieškotis darbo. Mano, kad šį kartą galima butų švelniau pasižiūrėti į pažeidimus ir teikimo netenkinti
Teismo posėdžio metu probacijos atstovas V. S. parodė, kad S. G. turėjo 2 metus laiko atidirbti nemokamus darbus. 3 kartus gėrė prie nepilnamečio vaiko, lanko kursus tam, kad per 6 mėnesių laikotarpį galėtų susigrąžinti vaiką. Buvo kalbėta su ja, jeigu neatidirbs nemokamų darbų, bus kreiptasi į teismą ir apribojimo bausmė bus pakeista į areštą, taip bus apsunkintos galimybes atsiimti vaiką. Ji nerodo noro atlikti bausmę už padarytą veiką. Prašo teikimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teikimas netenkintinas.
Laisvės apribojimas yra bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. G. į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registrą įtraukta 2020 m. balandžio 9 d. 2020 m. balandžio 20 d. supažindinta su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, apie galimas teisines pasekmes už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, vengimą atlikti bausmę. Iki 2021 m. birželio 7 d. dirbo „Lietuvos paštas“, nuo 2021 m. birželio 7 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus negauta. Tačiau 2020 m. birželio 26 d. bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 73 straipsnio l dalį (psl. 27), panaudojo tėvų valdžią priešingą vaiko interesams. 2021 m. liepos 19 d. 22 val. 30 min. buvo nerasta namuose, 2021 m. liepos 22 d. paaiškinime (psl. 34) nurodė, kad buvo išgėrusi alkoholio ir negirdėjo, kaip beldėsi į duris. 2021 m. gruodžio 23 d. apsigyveno „Šeimos ir vaiko gerovės centre“, (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 28 d. skirtas įspėjimas pagal ANK 73 straipsnio l dalį, nes 2021 m. gruodžio 17 d. būdama su mažamete dukra vartojo alkoholinius gėrimus, panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. 2022 m. vasario 4 d. buvo pašalinta iš „Šeimos ir vaiko gerovės centro“, nes vartojo alkoholį, pradėta administracinė teisena pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį (psl.46). Taip pat per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišdirbo 150 valandų nemokamų darbų. 2022 m. kovo 1 d. gautas žiniaraštis iš VšĮ „Taikos Karalienės globos namų“, kur nurodyta, kad 2022 m. vasario 14 d. išdirbo 4 valandas.
Iš to, kas išdėstyta, teismo vertinimu, yra pagrindas daryti išvadą, kad nuteistoji jai paskirtus įpareigojimus – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis – netinkamai vykdo. 2021 m. liepos 19 d. 22 val. 30 min. patikrinimo metu buvo nerasta namuose, 2021 m. liepos 22 d. paaiškinime (psl. 34) nurodė, kad buvo išgėrusi alkoholio ir negirdėjo, kaip beldėsi į duris. Tris kartus bausta administracine tvarka, už tai, kad panaudojo tėvų valdžią priešingą vaiko interesams, t. y. buvo rasta vartojanti alkoholinius gėrimus, šalia esant jos mažamečiui vaikui. Per dviejų metų laikotarpį iš jai teismo paskirtų 150 valandų, išdirbo 8 valandas. Nors probacijos teikime nurodytas pažeidimas dėl įpareigojimo išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis - teismo pripažintinas sistemingu, bet taip pat matyti, kad S. G. vis dėl to stengiasi keisti gyvenimo būdą teigiama linkme, kaip nurodė teismo posėdžio metu, savanoriškai užsiregistravo į priklausomybės ligų centrą, kur stengiasi išsigydyti priklausomybę nuo alkoholizmo, pati pripažįsta ir neneigia, kad turi dėl to problemų, lankosi pas psichologą, psichiatrą, lanko tėvų įgūdžių kursus, kadangi yra pasiryžusi atgauti teisę auginti vaiką. Nors iš nuteistosios elgesio pastebimas pasyvus elgesys ir pastangos įvykdyti jai paskirtą teismo įpareigojimą išdirbti paskirtas valandas, tačiau atsižvelgtina į tai, kad nuteistoji stengiasi bendradarbiauti su probacijos tarnyba, praneša apie savo įpareigojimų nevykdymo priežastis. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistajai paskirtos bausmės ir įpareigojimų pabaiga yra 2022 m. balandžio 9 d. Teismo posėdžio metu prokurorė Viktorija Giniotienė parodė, kad atsižvelgiant į tai, kad probacijos tarnyba su teikimu į teismą kreipėsi beveik sulaukę bausmės vykdymo pabaigos, t. y 2022 m. balandžio 9 d., nors nuteistosios įpareigojimų nevykdymas, vengimas išdirbti jai paskirtas 150 valandų jau buvo nevykdomas beveik visą bausmės vykdymo laikotarpį, į tai, kad nuteistoji savanoriškai užsirašė gydytis nuo alkoholizmo, lankosi pas psichologą, psichiatrą, tėvų įgūdžių kursuose, matyti realus S. G. noras pakeisti savo gyvenimą teigiama linkme, atgauti vaiką, šiuo atveju probacijos teikimo patenkinimas, neatitiktų bausmės tikslų ir siekio pakeisti nuteistosios elgesį teigiama linkme, suteikti jai šansą pradėti gyvenimą iš naujo. Pakeitus laisvės apribojimo bausmę į areštą, nuteistoji netektų progos užbaigti gydymosi nuo alkoholizmo programos, užbaigti konsultacijų pas psichologą bei psichiatrą, taip prarasdama galimybę kuo greičiau susigrąžinti vaiką. S. G. turi mažametį vaiką, kuris šiuo metu gyvena pas globėjus, naujų nusikalstamų veikų nedaro, kritiškai vertina savo elgesį, deda visas pastangas pakeisti gyvenimo būdą ir susigrąžinti iš jos paimtą vaiką, prašė teikimą atmesti. Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovas V. S. palaikė teikimą.
Iš išdėstytų aplinkybių, galima daryti išvadą, kad S. G. iš tikrųjų nori susitvarkyti gyvenimą, nes stengiasi bendradarbiauti su probacija, nors ir nepavyksta tinkami laikytis visų įpareigojimų, bet apie pažeidimų priežastis ji praneša probacijos tarnybai, savanoriškai pradėjo gydytis priklausomybės ligų centre nuo alkoholizmo, lankosi tėvų įgūdžių kursuose, psichologo, psichiatro konsultacijose, naujų nusikalstamų veikų nėra padariusi, kritiškai vertina savo elgesį. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad bausmės vykdymo pabaiga yra 2022 m. balandžio 9 d., o probacijos tarnyba su teikimu dėl įpareigojimų nevykdymo pirmą kartą į teismą kreipėsi tik 2022 m. kovo 10 d. Teismas mano, kad šiuo atveju, nors S. G. pažeidinėjo teismo skirtus įpareigojimus ir probacijos sąlygas, bet atsižvelgiant į tai, kad Probacijos tarnyba dėl jos su teikimu į teismą kreipėsi beveik sulaukusi nuteistajai paskirtos bausmės vykdymo pabaigos, nors įpareigojimų nevykdymas buvo pastebimas viso bausmės vykdymo laikotarpiu, S. G. turi mažametį vaiką, kuris nors gyvena pas globėjus, nuteistoji deda visas pastangas ir vykdo visus Vaiko teisių tarnybos nurodymus, kad susigrąžintų vaiką, savanoriškai pradėjo gydytis nuo alkoholizmo priklausomybės ligų centre, teismas mano, kad šiuo atveju nėra tikslinga keisti S. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę arešto bausme.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių.
Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės keitimo areštu klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Atsižvelgiant į tai, kad arešto bausmė yra susijusi su realiu laisvės atėmimu, į S. G. padarytų pažeidimų visumą, jų padarymo aplinkybes ir priežastis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju keisti laisvės apribojimo bausmę arešto bausme būtų netikslinga ir tai prieštarautų probacijos tikslams ir principams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimo dėl S. G. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-38-361/2020) paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.