- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-225-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27249-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
- 2.6.16.5Negyvenamųjų patalpų nuoma
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos ir nuostolių priteisimo bei atsakovės A. S. priešieškinį dėl nuomos momento nustatymo, nuomos mokesčio įskaitymo, permokos grąžinimo, sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė prašė priteisti iš atsakovės A. S. ieškovės I. K. naudai
2672,61 Eur dydžio skola už nesumokėtą nuomos mokestį; 1617,08 Eur dydžio skola už neapmokėtus komunalinius ir kitus mokesčius pagal Sutartį; 6829,49 Eur dydžio skola už neapmokėtus remonto darbus; 1505,52 Eur dydžio tiesioginius nuostoliius dėl papildomų išlaidų; 1804,04 Eur dydžio nuostolius už vandentiekio avarijos priežasties pašalinimą; 2733,30 Eur nuostolius dėl negautų pajamų, viso 17162,04 Eur, taip pat po 27,33 Eur negautų pajamų už kiekvieną dieną iki naujos patalpų nuomos sutarties sudarymo dienos; 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, jog 2016 m. liepos 22 d. ieškovė (nuomotoja) ir atsakovė (nuomininkė)
sudarė nuomos sutartį (toliau – Sutartis) dėl komercinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Patalpos). Nuo 2017 m. atsakovė nustojo mokėti nuomos mokestį, per suteiktą papildomą terminą skolos nesumokėjo, todėl nuomos sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva. Ieškovė prašė priteisti skolą už nuomą, patalpų išlaikymą, patalpų remontą, netesybas, tiesioginius nuostolius.
Šalies argumentai
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog sumokėjo ieškovei avansą už nuomą, ieškovė
įsipareigojo suremontuoti patalpas (atlikti apdailos darbus) iki 2016 m. spalio 1 d., ir perduoti patalpas atsakovei, nuo tada turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuomos mokestis. Ieškovė apdailos darbų iki nurodytos datos neatliko, dėl nekokybiškų santechnikos darbų name kilo vandentiekio avarija, atsirado papildomi nenumatyti santechnikos darbai, patalpų įrengimas pradėjo vėluoti, atsakovė patyrė didelių nenumatytų išlaidų ir negalėjo laiku atsiskaityti už nuomą su ieškovė. Pažymėjo, kad nuomos mokestis buvo mokamas tuo metu, kai patalpose buvo atliekami remonto darbai, nors jomis atsakovė negalėjo naudotis dėl ieškovės veiksmų. Faktiškai patalpos atsakovei buvo perduotos 2017 m. sausio 1 d., todėl nuomos mokesčio pradžios terminas skaičiuotinas nuo šios datos. Atsižvelgus į tai, kad sutartis buvo nutraukta 2017 m. kovo 10 d, o patalpomis atsakovė negalėjo naudotis nuo 2017 m. kovo 15 d., nuomos mokesčio mokėjimo skaičiavimo terminas baigėsi kovo 15 d. , tokiu būdu atsakovės sumokėta suma ieškovei yra didesnė nei mokėtinas nuomos mokestis ir ji nėra ieškovei skolinga. Atsakovė iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimu dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių, tačiau nurodė, kad komunaliniai mokesčiai jai skaičiuotini tik nuo patalpų perdavimo, t.y. 2017 m. sausio 1 d. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), nekilnojamo turto mokesčio (toliau –NTM) priteisimu, nors tokią prievolę atsakovė patalpų nuomos sutartimi prisiėmė, tačiau minėti mokesčiai turi būti skaičiuojami nuo patalpų perdavimo dienos (2017 m. sausio 1 d.), antra, ieškovei nebuvo suėjęs terminas nurodytus mokesčius mokėti. Nesuėjus mokesčių mokėjimo terminams, priteisti mokesčių nėra pagrindo, be to, Ieškovei nutraukus nuomos sutartį atsakovei tokia prievolė apskritai išnyko. Atsikirsdama į ieškinio reikalavimą dėl skolos už remonto darbus priteisimo atsakovė nurodė, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, kad atsakovė turėtų sumokėti už ieškovės atliktus darbus, kuriuos ji įsipareigojo atlikti pagal nuomos sutarties nuostatas. Ieškovė tokio reikalavimo nereiškė sutarties nutraukimo metu ir po jos nutraukimo. Nesutikdama su tiesioginių nuostolių, kilusių ieškovei už suteiktas teisines paslaugas ir antstolio surašytą patalpų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą atsakovė pažymėjo, kad minėtos išlaidos atsirado išmintinai dėl ieškovės vienašališkų veiksmų, jos sprendimu, todėl iš atsakovės nepriteistinos. Dėl nuostolių, susijusių su vandentiekio avarijos priežasčių šalinimu ir patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovė nurodė, jog ieškovė savo iniciatyva nusprendė rekonstruoti vonios (WC) patalpą, prisiimdama papildomas išlaidas ir prieš sudarant nuomos sutartį pati ieškovė sutiko su patalpų pertvarkymu vaikų darželio veiklai (įrengiant virtuvėlę ir pertvarkant vonios patalpą. Ieškovės iniciatyva nutraukus sutartį ir jai nusprendus vonios patalpą rekonstruoti, šių išlaidų reikalauti iš atsakovės nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovės nuomone atmestinas ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, nes nuostoliai atsirado dėl neteisėtų ieškovės veiksmų sutartyje nustatytu laiku neperdavus patalpų atsakovei. Atsakovė taip pat prašė netenkinti reikalavimo dėl ieškovei sumokėtų 1600 Eur priteisimo kaip baudos už sutarties nutraukimą prieš terminą, nes šalys niekada nesitarė dėl baudos mokėjimo, o ši suma buvo sumokėta nuomos sutarties galiojimo metu, todėl laikytina nuomos mokesčio mokėjimu. Taip pat nurodė, kad ginčo šalys yra fiziniai asmenys, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.
Šalies argumentai
4. Atsakovė A. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad nuomos
patalpos pagal 2016 m. liepos 22 d. nuomos sutartį buvo perduotos nuomai tik 2017 m. sausio 1 d., įskaityti atsakovės atliktus mokėjimus 2016 m. gruodžio mėnesį (2460,00 Eur) į mokėtiną nuomos mokestį ir priteisti iš ieškovės 810,00 Eur dydžio permoką, pripažinti negaliojančia nuomos sutarties 9 straipsnio 1.4. punktą ir iš ieškovės priteisti 1600,00 Eur; 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5 Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti 210,00 Eur skolą už remonto darbus nutraukė, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 1 650,00 Eur nuomos mokesčio, 548,58 Eur delspinigių, 333,50 Eur skolos už komunalinius mokesčius, 429,00 Eur mokėtino Gyventojų pajamų mokesčio, 476,69 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio, 300,00 Eur skolą už apmokėtus rangos darbus, 1 133,30 Eur negautas pajamas, 1 313,29 Eur išlaidas už ikiteismines teisines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 184,36 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69,28 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priešieškinį atmetė.
7 Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės (nuomotoja) ir atsakovės (nuomininkė) 2016 m. liepos 22 d. buvo sudaryta terminuota patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė atskirais mokėjimais 2016 m. rugpjūčio 13 d. sumokėjo - 1 800 Eur , 2016 m. gruodžio 2 d. - 820 Eur, 2016 m. gruodžio 7 d. – 1640 Eur, 2017 m. kovo 15 d. – 400 Eur . 2017 m. vasario 13 d. nuomotoja informavo nuomininkę apie susidariusį įsiskolinimą, o 2017 m. kovo 1 d. įspėjo nuomininkę apie vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2017 m. kovo 10 d. Nuomininkė 2017 m. kovo 15 d. išvyko iš patalpų, palikusi dalį savo daiktų patalpose, o patalpų spyną pakeitė nuomotoja. Patalpos nuomotojai perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotos 2017 m. kovo 31 d., ką patvirtino abi sutarties šalies.
Šalies argumentai
8 Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės nuomos mokestį teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 2 460 Eur nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti faktą, kad patalpos perduotos nuomai tik 2017 m. sausio 1 d., todėl nuomininkės mokėtinas nuomos mokestis sudaro 2 050,00 Eur (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki kovo 15 d.). Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nuomos mokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo 2017 m. sausio 1 d. Byloje atsakovė pripažino, kad patalpos kartu su raktais jai buvo faktiškai perduotos 2016 m. liepos mėnesį, nuo to laiko atsakovė galėjo naudotis patalpomis ir vykdyti būtinus remonto darbus. Nuomos sutarties sąlygos nesiejo nuomos mokesčio mokėjimo pradžios nuo tinkamų naudoti patalpų perdavimo momento, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė turi pagrįstą teisę reikalauti mokėti nuomos mokestį nuo 2016 m. spalio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
9 Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuomos mokestį už 2017 m. kovo mėnesį pažymėjo, kad pati ieškovė 2017 m. kovo 15 d. savo veiksmais, pakeisdama patalpų spyną, apribojo atsakovės galimybes patekti ir naudotis patalpomis bei pasiimti iš patalpų likusius savo daiktus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį patenkintas iš dalies priteista nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 dienos iki 2017 m. kovo 15 dienos, viso 1 650 Eur. Dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių, teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl atsakovės atliktų mokėjimų (2 460 Eur) įskaitymo į mokėtiną nuomos mokestį ir 810,00 Eur permokos priteisimo atsakovei.
10 Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo teismas tenkino ieškinio reikalavimus dėl netesybų, skolos už komunalines paslaugas priteisimo už laikotarpį iki 2017 m. kovo 15 d., taip pat patenkino ieškinio reikalavimus dėl Gyventojų pajamų mokesčio ir Nekilnojamo turto mokesčio priteisimo, nes šalys laisva valia sutarties 6.1 punkte įtvirtino tokią sąlygą, todėl atsakovei atsirado pareiga nurodytus mokesčius sumokėti.
11 Teismas nesutiko su priešieškinio argumentais pripažinti negaliojančia nuomos sutarties 9 straipsnio 1.4 punkto sąlygą, nes ji sukūrė sutarties šalių esminę nelygybę. Minėta sutarties nuostata numatė, kad nutraukus sutartį prieš laiką avansas pasilieka nuomotojui, o sutarties 10 straipsnio 1 dalies nuostatos numatė, jog nuomininkas, pasirašant sutartį sumoka nuomotojui šios sutarties pagrindu 1 600,00 Eur mokestį, pervesdamas į nuomotojos sąskaitą. Prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, o tarp šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog pažeidus sutartį atsakovė patyrė sutartyje nustatytą sankciją, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie tokios sąlygos neteisėtumą, be to, ginčijama sąlyga yra būdinga tokios rūšies sandoriams. Teismas reikalavimą priteisti iš ieškovės sumokėtą 1600 Eur dydžio avansą atmetė kaip nepagrįstą.
12 Dėl negautų pajamų tuo pagrindu, kad ieškovė negalėjo išnuomoti patalpų iki 2017 m. liepos mėnesio 10 dienos naujam nuomininkui, teismas konstatavo, jog ieškovei, nutraukus nuomos sutartį su atsakove nuo 2017 m. kovo 10 d., ir patalpas nuomininkei atlaisvinus nuo 2017 m. kovo 31 dienos, ieškovė patyrė realius nuostolius negaudama nuomos mokesčio nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 10 d, ir tuo pagrindu ieškovė patyrė 2 733,30 Eur nuostolių (3 mėn. x 820,00 Eur + 27,33 Eur x 10 d.). Priteisęs 1600 Eur ieškovei kaip netesybas, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 1 dalimi įskaitė minėtas netesybas į ieškovės reikalaujamą priteisti nuostolių sumą, todėl ieškinio reikalavimą dėl 2 733,30 Eur nuostolių (negautų nuomos pajamų) priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 1 133,30 Eur (2 733,30 Eur – 1 600,00 Eur) nuostolių atlyginimą.
13 Atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl 6 829,49 Eur priteisimo, kurią ieškovė už atsakovę sumokėjo rangovams teismas pasisakė, kad abi sutarties šalys nebuvo sudariusios rašytinės rangos sutarties su meistrais dėl remonto darbų atlikimo, todėl iš byloje esančių įrodymų negalima nustatyti kokios apimties darbai buvo atlikti kiekvienos iš ginčo šalies naudai, todėl padarė išvada, jog bylos duomenimis labiau tikėtina, jog ieškovės atlikti mokėjimai remonto darbus atlikusiam asmeniui buvo ne prievolės vykdymas už trečiąjį asmenį, bet savo kaip patalpų savininkės interesų tenkinimas, siekiant užbaigti patalpų įrengimą, ko neneigė ir pati ieškovė, teikdama paaiškinimus teismui, kad ji atliko minėtus mokėjimus siekdama greitesnio patalpų įrengimo ir jų tinkamo naudojimo pagal nuomos sutartį. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės prievolės remontą atlikusiam meistrui (R. R.) 5 919,49 Eur sumai, kurią įvykdė ieškovė, todėl ieškovės sumokėta suma rangovui nepriteisė iš atsakovės, remiantis CK 6.50 straipsnio nuostatomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės teisę reikalauti iš atsakovės 300 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo už atsakovę kreditorei E. T. už parengtus reikalingus patalpų brėžinius, minėtas aplinkybes patvirtina susirašinėjimas tarp ieškovės ir E. T., taip pat pateikti brėžiniai, kurie užsakovę įvardija A. (atsakovę).
14 Pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti 1 505,52 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu bei su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (1 313,29 Eur suma mokėta už teisines paslaugas advokatų profesinei bendrijai, 60,00 Eur už spynos pakeitimą ir 132,23 Eur už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą) teismas atkreipė dėmesį, kad nėra pagrindo priteisti išlaidų už spynos pakeitimą, nes jos neatitinka būtinumo kriterijaus byloje ieškovei nepaneigus fakto, buvus nuomininkės geranoriškam siūlymui perduoti patalpų pakeistos spynos raktus. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė rėmėsi antstolio faktinių aplinkybių protokolu užfiksuotomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovės, nes jos yra procesinio pobūdžio, kadangi minėtu protokolu buvo remtasi byloje įrodinėjant ieškinio pagrįstumą. Teismas įvertino tai, kad atsakovė neturėjo reikiamų teisinių žinių, todėl turėjo pagrįstą pagrindą pasitelkti teisines žinias turinčius atstovus, siekiant atlikti reikiamus skolos išieškojimo ir nuomos sutarties nutraukimo ne teismo tvarka veiksmus. Įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų apimtį teismas laikė 1 313,29 Eur išlaidas pagrįstomis ir jas priteisė.
15 Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl nuostolių šalinant vandentiekio avariją priteisimo, nes įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo daryti tikėtiną išvadą, kad ieškovė 2017 m. birželio-liepos mėnesiais pakartotinai šalino atsakovės (nuomininkės) samdytų rangovų (santechnikų) darbo trūkumus, patirdama 1 804,04 Eur nuostolių sumą. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, jog nenustatytas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Byloje esantys liudytojo paaiškinimai suponavo išvadą, jog dėl įvykusios vandentiekio avarijos ieškovės prašoma atlyginti žala atsirado (galėjo atsirasti) dėl pačios ieškovės pasirinkto elgesio modelio, nors ir plačiąja prasme sietino su tinkamu santechnikos WC patalpoje įrengimu.
16 Teismas palaikė atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus, kad bylos šalys yra fiziniai asmenys, kuriems taikomos 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteisiamos sumos.
5. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17 Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 300,00 Eur skolos už apmokėtus rangos darbus, 1133,30 Eur negautų pajamų, 1313,29 išlaidų už teisines ikiteismines paslaugas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, atmesti šiuos reikalavimus. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 300 Eur skolos CK 6.50 straipsnio pagrindu, nes ji interjero dizainerės paslaugų neužsakinėjo, minėtas paslaugas užsakė ieškovė, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dizainerė bendravo su ieškove, paslaugas buvo užsakytos ieškovės iniciatyva, todėl nebuvo pagrindo priteisti ieškovės dizainerei sumokėtus 300 Eur iš atsakovės. Dėl nuostolių už negautas nuomos pajamas apeliantė pagrindė tuo, jog nuomos sutartis buvo nutraukta ieškovės (nuomotojos) vienašališku sprendimu, todėl ieškovė turėjo suprasti, kad nutraukusi nuomos sutartį, pajamų už nuomą ateityje iš atsakovės nebegaus. Sprendžiant dėl negautų pajamų kaip nuostolių kvalifikavimo vertintina ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar buvo pagrįstai tikėtasi tokias pajamas gauti esant normaliai veiklai ar jos nebuvo gautos dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Apeliantės nuomone ieškovei priėmus sprendimą nutraukti nuomos sutartį, nebuvo pagrįstai tikimasi gauti nuomos mokestį iš atsakovės po nuomos sutarties nutraukimo momento, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti negautų pajamų, kurias gauti atsisakė pati ieškovė savo atlikais aktyviais veiksmais. Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaidų už ikiteisminį skolos išieškojimą priteisimo apeliantė nurodė, kad šios išlaidos atsirado dėl pačios ieškovės veiksmų jai nusprendus bendrauti su atsakove per tarpininkus (advokatą, advokato padėjėją), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas priteisė. Nuomos sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų, jos nutraukimui būtinumo parengti didelės apimties pranešimus dėl sutarties nutraukimo prieš terminą ar spręsti kitus iškilusius klausimus nebuvo, tokius veiksmus šalys galėjo atlikti tarpusavio susirašinėjimu elektroniniu paštu, todėl nebuvo būtinumo didinti patiriamas išlaidas, kreipiantis į teisinių žinių turinčius tarpininkus, kad pastarieji veiktų ieškovės interesais. Apeliantė nurodė, kad laiko nepagrįstomis išlaidas susijusias su prašymo antstoliui parengimu, konstatuoti faktines aplinkybes..
18 Ieškovė su pateiktu apeliaciniu skundu nesutiko, nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė už atsakovę sumokėjo interjero dizainerei už brėžinių pateikimą, darbai buvo užsakyti pačios atsakovės, atsakovės vardas buvo nurodytas kaip užsakovės brėžiniuose, todėl ieškovė, įvykdžiusi prievolę už atsakovę, įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovės kaip skolininkės. Pasisakydama dėl negautų pajamų kaip nuostolių priteisimo ieškovė pažymėjo, kad ji nuostolius patyrė realiai, negaudama nuomos mokesčio nuo tos dienos, kai atsakovė atlaisvino patalpas iki buvo surastas naujas nuomininkas, ir tokie nuostoliai buvo sukelti neteisėtas nuomininkės veiksmais. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad laikytina protingomis ir pagrįstomis visos jos patirtos išlaidos dėl nuostolių išieškojimo neteismine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtas išlaidas priteisė iš atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
19 Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
20 Byloje nustatyta, kad apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteistos 300 Eur skolos už dizainerės paslaugas, priteistus nuostolius dėl negautų pajamų ir išlaidų už teisinę pagalbą neteisminio skolos išieškojimo metu.
Dėl 300 Eur už dizaineres paslaugas.
21 Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteistų 300 Eur dydžio skolos už išlaidais rangos darbams, t. y. dizainerės E. T. atliktus darbus. Tokį reikalavimą apeliantė grindžia tuo, jog minėtus darbus užsakė atsakovė, ji su minėta dizainere nebendravo, jos darbų neužsakinėjo, minėti darbai buvo užsakyti ieškovės iniciatyva, todėl teismas nepagrįstai priteisė minėtą skolą iš atsakovės (apeliantės). Pažymėjo, kad dizainerės atlikti darbai yra susiję su tais darbais, kuriuos ieškovė (nuomotoja) turėjo atlikti pagal nuomos sutartį, todėl būtent ieškovė buvo suinteresuota samdyti dizainerę. Papildomai apeliantė nurodė, kad ieškovės pretenzijoje nebuvo nurodoma, kad ji yra skolinga už dizainerės suteiktas paslaugas.
22 Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Visų pirma pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, patalpų funkciniai, naujų pertvarų, ventiliacijos, elektros, naujos sienos planai (I t., b.l. 151 – 156) patvirtina, jog interjero dizainerė E. T. vykdė užsakovo A., t.y. atsakovės užsakymą, nes toks užsakovas nurodytas planuose. Antra, 2016 m. rugpjūčio 25 d. elektroninis susirašinėjimas tarp interjero dizainerės ir ieškovės (I t., b.l. 24, 187) patvirtina susitarimą dėl 300Eur darbų kainos, atsakovė buvo suinteresuota minėtų planų parengimu ir juos užsakė pas interjero dizainerę, su ja aptarė įsikėlimo planus ir galimybę prisijungti greta esančias patalpas, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės užsakytų darbų, už kuriuos sumokėjo ieškovė. CK 6.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad trečiam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Ieškovės atliktas 300 Eur mokėjimas už atsakovę (I t., b.l. 27) patvirtina, kad ieškovės reikalavimas į atsakovė (skolininką) dėl patirtų išlaidų atlyginimo yra pagrįstas. Ieškovė paaiškinimuose patvirtino, kad ji siekė kuo greičiau suremontuoti patalpas siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad minėti dizainerės darbai atlikti ne jos naudai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo dalyje dėl 300 Eur skolos už atliktus rangos darbus panaikinimo.
Dėl negautų nuomos pajamų
23 Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria ieškovei buvo priteisti nuostoliai dėl negautų nuomos pajamų. Tokį reikalavimą apeliantė grindžia tuo, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens nuostoliais laikomos negautomis pajamomis, kurios būtų gautos, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Skunde nurodoma, jog pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant apie nuostolius kaip negautas pajamas vertinama ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar buvo pagrįstai tikimasi tokias pajamas gauti esant normaliai veiklai ir jos nebuvo gautos dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Ieškovei vienašališkai nutraukus nuomos sutartį ieškovė turėjo suprasti, kad nuomos mokestis nebus mokamas, tokia padėtis buvo sukelta pačios ieškovės aktyviais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei negautas nuomos pajamas už laikotarpį nuo 2017 balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 10 d. Apeliacnės instancijos teismas palaiko apeliacinio skundo motyvus, susijusius su negautų nuomos pajamų realumu. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad „nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais, o netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. <…> Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-266-611/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė (nuomotoja) į bylą nepateikė įrodymų, jog ji patyrė nuostolius, kuriuos prašo priteisti, nes kaip nuomos sutarties nutraukimą inicijavusi šalis nuomotoja pagrįstai galėjo tikėtis, kad nutraukus nuomos sutartį ji pajamų negaus. Ieškovė taip pat galėjo pagrįstai tikėtis, kad nuomininkei (atsakovei) nesumokėjus nuomos mokestį, atsiras teisinis pagrindas nutraukti nuomos sutartį. Tai, kad ieškovė informavo atsakovę apie nuomos sutarties nutraukimą nesumokėjus visų įsiskolinimų iki 2017 m. vasario 17 d. patvirtina ieškovės 2017 m. vasario 13 d. elektroninis laiškas (I t., b. l. 13). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ėmėsi priemonių išvengti galimų nuostolių, tuo metu, kada atsakovės galimybes sumokėti visa skolą vertintinos kaip minimalios, o ieškovė ėmėsi priemonių užtikrinti tinkamą ir savalaikę naujo patalpų nuomininko paiešką. Taip pat kolegija atkrepia dėmesį į tai, kad nuomos patalpos nebuvo atlaisvintos iki 2017 m. kovo 31 d. dėl pačios atsakovės veiksmų, kuriais ji apribojo atsakovei galimybę patekti į patalpas ir pasiimti savo daiktus po nuomos sutarties nutraukimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė dėl nutrauktos nuomos sutarties patirtus nuostolius (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos priteisė iš atsakovės. Papildomai pažymėtina, kad sprendžiant priešingai dėl netiesioginių nuostolių dydžio galima situacija, kuomet nuomuotojui nutraukus nuomos sutartį nuomuotojas galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo net ir nedėdamas pastangų kuo greičiau patalpas išnuomuoti, nes kuo ilgiau bus laikomos neišnuomuotos patalpos, tuo didesnius nuostolius nuomuotojas galės reikalauti iš nuomininko, o tokia padėtis prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
Dėl išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu
24 Apeliantė taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu bei su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 1 313,29 Eur išlaidų už ikiteismines teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundu argumentu, kad ieškovė pati galėjo atlikti veiksmus, kuriuos atliko jos atstovai profesionalūs teisininkai, nes įstatymas nedraudžia turėti atstovą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, specialiųjų žinių, todėl pagrįstai kreipėsi į teisinius santykius išmanančius atlygintinas paslaugas teikiančius asmenis. Sutiktina ir su teismo išvada, kad prašoma priteisti 60 Eur suma už durų spynos pakeitimą neatitinka būtinų išlaidų kriterijaus ir nepriskirtina prie nuostolių. Tačiau kolegijos nuomone 132,23 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą taip pat nėra laikytina būtinomis išlaidomis, nes to paties antstolio konstatuotas faktines aplinkybes, durų spynos keitimo faktą, nuomininkės atstovo atvykimą, patalpoje esančių daiktų ir jų dalies išnešimą iš patalpų (I t., b.l. 35) buvo galima nustatyti šalių paaiškinimais nesikreipus į antstolį ir be būtino pagrindo nepadidinus ieškovės prašomų priteisti nuostolių. Ginčo tarp šalių dėl aplinkybių, susijusių su durų spynos keitimu, dalies atsakovės iš patalpų pasiimtų daiktų nebuvo, todėl nėra pagrindo priskirti minėtas aplinkybes fiksavusio antstolio išlaidas susijusiomis su ginčo dalyku. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos nepagrįstai priskyrė išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą prie kitų pagrįstų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai mažinamos.
25 Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, priteisė 6 138,36 Eur (36 procentų ieškinio reikalavimų), taip pat ieškovei iš atsakovės priteisė 709,28 turėtų bylinėjimosi išlaidų (1 970,23 Eur × 0,36).
26 Apeliacinės instancijos teismui iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už nuomą ir patirtų nuostolių dėl žalos įvertinimo ir nuostolių išieškojimo neteismine tvarka dalyje dėl išlaidų už antstolio paslaugas priteisimo, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 5 005,06 Eur (6 138,36 Eur – 1 133,30 Eur ) arba 30 procentus ieškinio reikalavimų (5 005,06 Eur /16 952,04 Eur) x 100). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaidų antstoliui priteisimo ieškovės patirtos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 1 838 Eur (386,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus, 1 452,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 551,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 838 x 0,30). Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 129,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (129,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 1 000,00 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti), atmetus atsakovės priešieškinį, žyminis mokestis nėra įtraukiamas į priteisiamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovei iš ieškovės priteisiama 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ( 1,00 – 0,30) x 1 000 Eur). Subendrinus šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme atsakovei iš ieškovės priteistina 149,60 Eur bylinėjimosi išlaidų
27 Apeliacinės instancijos teismas tenkino apeliacinio skundo reikalavimus 1 133,30 Eur apimtimi, kas sudaro 41 procentą skundo reikalavimų (1 133,30 Eur /2 746,59 Eur) x 100) ir atmetė 59 procentus (100 procentų – 41 procentas) reikalavimų. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 62 Eur bylinėjimosi išlaidų (II t., b.l. 65) todėl atsakovei (apeliantei) iš ieškovės priteistina 25,42 Eur (62 Eur x 0,41) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė prašymą dėl 1815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (II t. b.l. 102 -104). Kolegija sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme viršija maksimalų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininko „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio” (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) įkainį, todėl atsižvelgus į tai, kad byla nėra sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 600 Eur bei ieškovei iš atsakovės priteisiama 354 Eur (600 Eur x 0,59) bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
28 Kiti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
29 Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškovės I. K. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 650,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) nuomos mokesčio, 548,58 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 58 ct) delspinigių, 333,50 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 50 ct) skolos už komunalinius mokesčius, 429,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus mokėtino Gyventojų pajamų mokesčio, 476,69 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 69 ct) Nekilnojamojo turto mokesčio, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) skolos už apmokėtus rangos darbus, 1 313,29 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trylika eurų 29 ct) išlaidų už ikiteismines teisines paslaugas, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (6 184,36 Eur) nuo bylos iškėlimo (2017 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 149,60 (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.“
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 354 Eur (trys šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisti atsakovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 25,42 Eur (dvidešimt penkis eurus 42 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, įskaičius priešpriešinius šalių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisti ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 328,58 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus 58 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.