Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Adm. byla Nr.I-4393-142/08 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.8

2008 m. lapkričio 20 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. A., jo atstovui Martynui Ausčiui, atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Egidijui Šiaudikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro, tretieji suinteresuoti asmenys Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde paaiškina, kad iki 2008 02 13 dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – LKPB) 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose. LKPB viršininko 2008 02 11 įsakymu Nr. 38-TE-48 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas nuobaudą skundė teismui ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 07 25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3042 LKPB viršininko 2008 02 11 įsakymas Nr. 38-TE-48 buvo panaikintas.

Tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūra bei nuobaudos paskyrimu pareiškėjui buvo užkirstas kelias pretenduoti į aukštesnio laipsnio suteikimą ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Tuo pareiškėjui buvo padaryta materialinė žala – negautos pajamos, kurias pareiškėjas būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų – tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Aiškina, kad nei Valstybės tarnybos įstatymas nei Vidaus tarnybos statutas nereglamentuoja materialinės žalos atlyginimo sąlygų, todėl pareiškėjo manymu būtina remtis Darbo kodeksu – 248 straipsniu ir 249 straipsniu, kurie nukreipia į Civilinį kodeksą.

Žalą pareiškėjas apskaičiuoja remdamasis Vidaus tarnybos statuto 35 straipsniu. Paaiškina, kad, pareiškėjui nesuteikus laipsnio suėjus Statuto 14 straipsnyje numatytam terminui, kas mėnesį susidarė negautų pajamų dalis – 0,1 bazinio dydžio, t. y. 49 Lt kiekvieną mėnesį. Negautas pajamas pareiškėjas skaičiuoja nuo 2008 m. vasario mėnesio iki vyresniojo leitenanto laipsnio suteikimo momento – Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2008 09 17 įsakymo Nr. TE-494 priėmimo. Paaiškina, kad ir ateičiai aukštesnių laipsnių suteikimas dėl neteisėto LKPB įsakymo jam uždelsiamas 7 mėnesiais. Už atimtą galimybę kiekvienos pakopos laipsnį gauti laiku teismo prašo priteisti 343 Lt. Iš viso už aukštesnių laipsnių trijų pakopų suteikimo neteisėtą nukėlimą vėliau prašo priteisti turtinės žalos – 1029 Lt. Atkreipia dėmesį į tai, kad ši suma yra minimali, kadangi Statutas numato galimybę, kad laipsnis būtų suteikiamas ir anksčiau.

Paaiškina, kad paskyrus tarnybinę nuobaudą paskutinėmis tarnybos LKPB dienomis, pareiškėjas patyrė ne tik materialinę žalą, bet buvo pakenkta ir jo dalykinei reputacijai, jis buvo pažemintas ne tik buvusių kolegų akyse, bet ir naujo darbdavio – VSAT prie VRM vadovybės, kartu dirbančių pareigūnų ir kitų kolegų akyse, jo garbė ir orumas tokiu būdu buvo pažeminti, jis buvo priverstas bylinėtis teisme ir įrodinėti tiesą. Bylinėjimasis visada yra susijęs su emocine įtampa, stresu ir kitais neigiamais išgyvenimais, dėl kurių pareiškėjas buvo priverstas lankytis pas psichologą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėtos nuobaudos paskyrimas sukėlė pareiškėjui ilgalaikių neigiamų padarinių. Dabartinėje darbovietėje pareigūnai skatinami piniginėmis premijomis atsižvelgiant į jų tarnybos rezultatus, todėl pareiškėjui užkirstas kelias būti paskatintam. Remiasi Vidaus tarnybos statuto 23 str. 4 d. Tai taip pat užkirto kelią pareiškėjo dabartiniam vadovui panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą už gerus tarnybos rezultatus. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas taip pat patyrė gilius, neigiamus išgyvenimus.

Pareiškėjas remiasi Vidaus tarnybos statuto 5 str. 2 d. ir Darbo kodekso 248 str., kuriame numatytas ir neturtinės žalos atlyginimas.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus. Prašė žalą priteisti iš LKPB arba solidariai iš LKPB ir valstybės. Dėl tinkamo atsakovo šioje byloje paliko spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.

Remiasi Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialiųjų nekarinių laipsnių suteikimo taisyklių 14 punktu, 15 punktu ir aiškina, kad VSAT vadas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 14 str. 7 d. bei minėtais taisyklių punktais, 2008 02 14 įsakymu Nr. TE-129 pervardijo pareiškėjo turėtą inspektoriaus laipsnį į vidaus tarnybos leitenanto laipsnį. Pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto 14 str. 16 d. yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog pareigūnui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas. Pareiškėjas buvo perkeltas į VSAT su galiojančia tarnybine nuobauda. Pareiškėjo tiesioginis vadovas, įvertinęs A. A. kvalifikaciją, nuopelnus, atsižvelgdamas į ištarnautą laiką bei į tai, jog neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų (nuobauda pareiškėjui panaikinta 2008 08 19 įsakymu Nr. 38-TE-232), 2008 09 08 teikimu Nr. 13-2565 kreipėsi į VSAT vadą dėl vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsnio suteikimo. VSAT vadas 2008 09 17 įsakymu Nr. TE-494 suteikė pareiškėjui vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsnį.

VSAT manymu, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir pareiškėjo pateiktas žalos apskaičiavimas yra nepagrįsti. Laipsnis suteikiamas pagal Vidaus tarnybos statuto 14 str. 6 d. reikalavimus. Mano, kad nuopelnų preziumavimas ateityje šiuo atveju negalimas. Pareiškėjas nurodo faktus, patvirtinančius jo nuopelnus – tai, kad jam įteikta vardinė dovana, suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija. Pažymi, kad pirmoji kvalifikacinė kategorija pareiškėjui suteikta tik iš antro karto.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs posėdžio dalyvių pasisakymus, daro išvadą, kad skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad atsakovas LKPB neveikimu ir neteisėtais veiksmais padarė pareiškėjui turtinio ir neturtinio pobūdžio žalą, nėra tikslus Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme, nes pagal šio įstatymo 88 straipsnį toks teismo patvarkymas yra negalimas. Atsakovo veiksmų neteisėtumo konstatavimas tėra vienas iš pagrindų žalai priteisti ir kitiems teismo patvarkymams atlikti.

Pareiškėjas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Žalą sieja su neteisėtai paskirta tarnybine nuobauda. Taigi ginčo teisiniai santykiai kilo valstybės tarnybos santykių srityje, konkrečiai - tarp darbdavio ir darbuotojo. Tarnybiniai santykiai savo turiniu skiriasi nuo santykių, susiklostančių viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo ir darbdavio tarpusavio teisinių santykių viešoji teisė nereguliuoja, jų santykiai apibūdintini kaip vidaus administravimo teisiniai santykiai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 2 d.). Todėl nagrinėjamoje byloje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus reguliuoja ne valstybės deliktinę atsakomybę nustatančios teisės normos, o iš darbo santykių kylančią pareigą atlyginti darbuotojui padarytą žalą nustatančios normos, t. y. Darbo kodekso normos, nes nei Vidaus tarnybos statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas žalos atlyginimo tokiais atvejais klausimų nereglamentuoja. Pats pareiškėjas, prašydamas priteisti žalą, taip pat remiasi Darbo kodekso normomis. Valstybės deliktinė atsakomybė galima viešojo administravimo srityje. Valstybės pareiga atlyginti padarytą žalą kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje žmonėms garantuojamos teisės, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Kaip jau minėta, ginčas kilo ne viešojo administravimo srityje, o įstaigos vidaus administravimo srityje. Išvadą, kad nagrinėjamoje byloje valstybė negali būti patraukta atsakovu, patvirtina ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai; ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Todėl pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo skundo patenkinimo atveju būtų pritiestini iš darbdavio. Darytina išvada, kad tinkamas atsakovas šioje byloje yra pareiškėjo darbdavys, tiek buvęs, tiek esamas, nes pareiškėją perkėlus dirbti į VSAT, priedą už aukštesnį laipsnį turėtų mokėti ir VSAT. Tačiau pareiškėjas atsakovu nurodė tik LKPB, todėl teismas ir vadovaujasi pareikštų reikalavimų ribomis.

Kadangi pareiškėjas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, dėl kiekvieno tokio reikalavimo pagrįstumo pasisakytina atskirai.

Dėl prašomos priteisti turtinės žalos pagrįstumo.

Turtinę žalą pareiškėjas sieja su negautomis pajamomis. Reikalavimą grindžia tuo, kad, buvusiam darbdaviui, t. y. LKPB, neteisėtai paskyrus tarnybinę nuobaudą, iš jo buvo atimta teisė gauti aukštesnį laipsnį, kuris yra reikšmingas pareiginės algos priedui pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 35 straipsnį gauti. Dėl to atitinkamai neapskaičiuota ir neišmokėta darbo užmokesčio dalis (atlygis už laipsnį). Taigi ginčas iš esmės yra dėl nemokėto atlygio už laipsnį. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23 ir 25 straipsnius (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnis nustato, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo VI skyrius taikomas be išlygų), Vidaus tarnybos statuto 35 straipsnį atlygis už laipsnį yra darbo užmokesčio dalis. Ginčui spręsti taikytinos teisės normos, reglamentuojančios santykius dėl pareigūnų laipsnių suteikimo ir atlygio už šiuos laipsnius mokėjimo.

Pagal Statuto 13 straipsnį pareigūnų laipsniai nustatomi siekiant reguliuoti pareigūnų tarpusavio santykius, žymėti jų tarnybos patirtį, įgaliojimus, tarnybos stažą ir kvalifikaciją. Šios nuostatos rodo, kad laipsnių suteikimas yra atskira (atskirai reglamentuojama) tarnybos procedūra, specialiai skirta ne atlyginimui (atlyginimo priedui) nustatyti, o kitiems teisiniams santykiams nustatyti.

Nustatyta, kad pareiškėjui policijos generalinio komisaro 2006-01-27 įsakymu Nr. 5-TE-49 suteiktas policijos inspektoriaus laipsnis (Tarnybos byla). Pagal Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 6 dalį aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi ne mažiau kaip 2 metus, vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus. Aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovas (Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 7 dalis). Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 16 dalis nustato, kad pareigūnų laipsnių suteikimo ir pervardijimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Tokią tvarką vidaus reikalų ministras patvirtino 2004 03 02 įsakymu Nr. 1V-52 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių priklausomybės nuo pareigūnų einamų atitinkamų pareigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad tiesioginis pareigūno vadovas per 10 darbo dienų nuo Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnyje nustatytų pagrindų atsiradimo dienos parengia teikimą dėl aukštesnio vidaus tarnybos ar policijos laipsnio suteikimo pareigūnui ir pateikia jį savo tiesioginiam vadovui (toliau – vyresnysis pareigūno vadovas) išvadai dėl vidaus tarnybos ar policijos laipsnio suteikimo parašyti. Vyresnysis pareigūno vadovas išvadą dėl vidaus tarnybos ar policijos laipsnio suteikimo parašo per 3 darbo dienas nuo teikimo gavimo dienos. Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad vyresniajam pareigūno vadovui parašius išvadą dėl vidaus tarnybos ar policijos laipsnio suteikimo, teikimas teisės aktų nustatyta tvarka pateikiamas vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę suteikti pareigūnui vidaus tarnybos ar policijos laipsnį. 10 punkte nustatyta, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas, turintis teisę suteikti pareigūnui vidaus tarnybos ar policijos laipsnį, gavęs teikimą, paveda vidaus reikalų įstaigos personalo tarnybai patikrinti, ar pareigūnui gali būti suteiktas aukštesnis vidaus tarnybos ar policijos laipsnis. Nustačius, kad aukštesnis vidaus tarnybos ar policijos laipsnis pareigūnui gali būti suteiktas, vidaus reikalų įstaigos personalo tarnyba parengia įsakymo dėl vidaus tarnybos ar policijos laipsnio suteikimo projektą ir pateikia jį pasirašyti vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę suteikti pareigūnui vidaus tarnybos ar policijos laipsnį. Nustačius, kad aukštesnis vidaus tarnybos ar policijos laipsnis pareigūnui negali būti suteiktas, vidaus reikalų įstaigos vadovas, turintis teisę suteikti pareigūnui vidaus tarnybos ar policijos laipsnį, grąžina teikimą vidaus reikalų įstaigai, kurioje tarnauja pareigūnas, nurodydamas priežastis, dėl kurių pareigūnui negali būti suteiktas aukštesnis laipsnis.

Iš šių teisės normų nuostatų matyti, kad klausimas dėl aukštesnio laipsnio suteikimo svarstomas ir sprendimas dėl to priimamas laipsnio suteikimo procedūroje. Tai reiškia, kad, suėjus Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnyje nustatytam atitinkamam ištarnavimo laikui, aukštesnis laipsnis nebūtinai yra suteikiamas. Nes laipsniui suteikti ne mažiau svarbūs yra pareigūno kvalifikacija, nuopelnai einant atitinkamas pareigas. Apdovanojimas vardine dovana, pirmos kvalifikacinės kategorijos suteikimas (šiais argumentais remdamasis pareiškėjas įrodinėja, kad buvo pagrindas suteikti jam aukštesnį policijos laipsnį) dar neįrodo, kad pareiškėjui tikrai būtų buvęs suteiktas aukštesnis policijos laipsnis. Spręsti, ar yra pagrindas aukštesniam laipsniui suteikti, yra ne pareiškėjo kompetencijoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirma kvalifikacinė kategorija pareiškėjui suteikta 2005 02 01 (Tarnybos byla), todėl į šią aplinkybę buvo atsižvelgta suteikiant pareiškėjui inspektoriaus laipsnį 2006-01-27. Tai, kad pareiškėjui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas 2008 09 17 įsakymu Nr. TE-494 suteikė aukštesnį vidaus tarnybos laipsnį (Tarnybos byla), taip pat neįrodo, kad aukštesnis laipsnis pareiškėjui būtų buvęs suteiktas iš karto suėjus Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnyje numatytam terminui. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM vadas suteikdamas pareiškėjui aukštesnį laipsnį atsižvelgė į jo nuopelnus valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kurioje pareigas pareiškėjas pradėjo eiti nuo 2008 02 14 (Tarnybos byla).

Taisyklių 7¹ punkte nurodyta, kad, jei suėjus Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnyje nustatytam terminui aukštesniam vidaus tarnybos ar policijos laipsniui suteikti dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, Taisyklių 7 punkte nurodytas teikimas nerengiamas. Jei atlikus tarnybinį patikrinimą paaiškėja, kad pareigūnas tarnybinio nusižengimo nepadarė, tiesioginis pareigūno vadovas per 10 darbo dienų nuo tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo dienos parengia Taisyklių 7 punkte nurodytą teikimą.

Tarnybos byloje yra LKPB ONT 1-osios valdybos viršininko 2008 02 04 tarnybinis pranešimas, kuriame siūloma neteikti A. A. vyresniojo inspektoriaus laipsniui suteikti, o klausimą dėl galimo vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo spręsti pabaigus atliekamą tarnybinį patikrinimą. Toks tarnybinis pranešimas negali būti vertinamas taisyklių 9 punkto prasme, nes tiesioginis vadovas šiame tarnybiniame pranešime siūlė ne neteikti pareigūno aukštesniam laipsniui suteikti, o siūlė aukštesnio laipsnio suteikimo klausimą A. A. spręsti atlikus tarnybinį patikrinimą, kaip to reikalauja Taisyklių 7¹ punktas. Su tokiu tarnybiniu pranešimu pareiškėjas neprivalėjo būti supažindintas, nes tokio reikalavimo Taisyklėse nėra. Pagal Taisyklių 9 punktą pareigūnas pasirašytinai supažindinamas su tarnybiniu pranešimu, kuriame siūloma neteikti pareigūno aukštesniam laipsniui suteikti. Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad atsakovas pažeidė Taisyklių nuostatas.

Aukštesnio laipsnio suteikimo procedūra pagrįstai buvo pratęsta, nes pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 07 25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3042-561/08 panaikino LKPB viršininko 2008 02 11 įsakymą Nr. 38-TE-48 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. A.“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda (administracinė byla Nr. I-3042-561/2008, b. l. 68-72), taip pat neįrodo, kad aukštesnis laipsnis pareiškėjui nesuteiktas neteisėtai. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į jau paminėtas teisės normų nuostatas, reglamentuojančias laipsnių suteikimo procedūrą, o taip pat ir į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-07-25 sprendime nepasisakė, kad LKPB inicijuodamas tarnybinį patikrinimą ir paskirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą veikė neteisėtai. Įtaręs tarnybinį nusižengimą, darbdavys privalėjo inicijuoti tarnybinį patikrinimą. Statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose. Tinkamos drausmės užtikrinimas yra vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Todėl vidaus reikalų įstaiga privalo reaguoti į kiekvieną pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Tai, kad darbdavio ir teismo nuomonės dėl tarnybinio nusižengimo faktų ir teisės normų, reglamentuojančių LKPB vadovybės pavedimų, užduočių, nurodymų nevykdymą, vertinimo išsiskyrė, nereiškia, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neteisėtai. Jeigu vėliau panaikinus paskirtą tarnybinę nuobaudą darbdavys visais atvejais privalėtų atlyginti darbuotojui dėl tarnybinės nuobaudos negautas kokias nors pinigines sumas (priedą už laipsnį, premijas ir pan.), tai būtų apribota darbdavio teisė reaguoti ir aiškintis galimus pažeidimus tarnyboje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstas pareiškėjo aiškinimas, kad aukštesnis laipsnis jam nebuvo suteiktas tik dėl to, kad buvo paskirta tarnybinė nuobauda.

Darbo užmokesčio dydžiui reikšmingas yra pareiginio laipsnio turėjimo faktas. Priedas mokamas, kai statutinis valstybės tarnautojas turi atitinkamą laipsnį. Nesant įsakymo apie aukštesnio laipsnio suteikimą, negalima išvada, kad pareiškėjas patyrė kokius nors turtinio pobūdžio nuostolius. Nėra Darbo kodekso 246 straipsnyje nustatytų darbdavio materialinės atsakomybės sąlygų. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti jam turtinę žalą yra nepagrįstas.

Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos pagrįstumo.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su neteisėtai paskirta tarnybine nuobauda. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 07 25 sprendime administracinėje byloje Nr. I-3042-561/2008, kuris nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę, konstatavo, jog tarnybinę nuobaudą pareiškėjui atsakovas paskyrė ne neteisėtai, o nepagrįstai. Neteisėtų atsakovo veiksmų teismas nenustatė. Šioje nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepagrįstai paskirtą nuobaudą nuginčijo teisme, o visuotinai žinoma, kad teismo procesas visais atvejais susijęs su tam tikrais dvasiniais išgyvenimais, emocine įtampa, darytina išvada, kad nuobaudos paskyrimu pareiškėjui buvo padaryta tam tikro dydžio neturtinė žala. Taip pat pagrįstai pareiškėjas teigia, kad jis išgyveno dėl to, kad jo bendradarbiai žinojo, jog jam paskirta tarnybinė nuobauda. Tai taip pat visuotinai suprantama aplinkybė. Pagal Darbo kodekso 248 straipsnio 4 punktą darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda kai darbuotojui padaroma neturtinė žala. Darbo Kodekso 250 straipsnis nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje paaiškinama, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis. Pažymėtina, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus.Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo itin intensyvus ir ilgalaikis, todėl jo dalykinei reputacijai žymiai pakenkta nebuvo. Išnykus pagrindui, trukdžiusiam inicijuoti aukštesnio laipsnio suteikimo procedūrą, netrukus aukštesnio laipsnio suteikimas inicijuotas ir pareiškėjui 2008 09 17 suteiktas. Pareiškėjo paaiškinimai, kad dėl teisminių ginčų lankėsi pas psichologą, kad buvo apribota galimybė būti paskatintam piniginėmis premijomis, niekuo nepagrįsti. Teismas vertindamas aplinkybes pagal teisingumo ir protingumo kriterijus sprendžia, kad pareiškėjui padaryta neturtinė žala yra 500 litų dydžio.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.-88 str., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo A. A. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro 500 (penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimą.

Kitus pareiškėjo reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.