Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-25 · Civilinė byla Nr. 2A-793-252/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-22Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-25Panevėžio apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-25Panevėžio apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-11-25Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-25
Bylos Nr.
2A-793-252/2013
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00021-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
F. S.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 793 - 252 - 2013

Vladimiras Kurasovas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00021-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-131-420-2013 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei F. S. (A.) dėl palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2 450 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011-12-13 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2²-1162/98 jo naudai yra priteista iš atsakovės 9 800 Lt skola, kurią atsakovė priverstinai įvykdė tik 2012-04-26. Atsakovė be ieškovo sutikimo naudojosi ieškovo piniginėmis lėšomis apie 14,5 metų, todėl už tęstinį pažeidimą – už naudojimąsi teismo sprendimu ieškovo naudai priteista 9 800 Lt skola – ieškovas priskaičiavo 2 450 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2006-11-23 iki 2011-11-22.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovas J. V. su atsakove F. A. 1997-09-11 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovė pasiskolino 9 800 Lt ir įsipareigojo šiuos pinigus grąžinti iki 1997-10-26. Šios sutarties pagrindu Visagino miesto apylinkės teismas 1998-12-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2²-1162/1998 priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 9 800 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Visagino miesto apylinkės teismas, 1998-12-04 priimto sprendimo pagrindu, 1999-01-29 išdavė J. V. vykdomąjį raštą dėl 9 800 Lt skolos ir 490 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės F. A.. 2011-11-08 antstolio L. J. kontora, vykdydama Visagino miesto apylinkės teismo 1999-01-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1162/1998, areštavo skolininkei F. S. (A.) priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Zarasų r. Teismas konstatavo, jog tarp šalių paskoliniai santykiai kilo galiojant 1964 m. CK normoms, kurios nenustatė prievolės skolininkui mokėti palūkanas už termino praleidimo laiką. Šiuo atveju tarp šalių sudaryta paskolos sutartis pasibaigė 1997-10-26, tai yra iki CK 2001-07-01 redakcijos įsigaliojimo. Pačioje paskolos sutartyje tarp šalių palūkanų mokėjimas nebuvo numatytas. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų pranešęs atsakovei, jog skolininkui praleidus skolos grąžinimo terminą jis, kaip paskolos davėjas, reikalaus iš atsakovės (paskolos gavėjos) ir CK 6.210 str. numatyto dydžio palūkanų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, taip pat grąžinti permokėtą žyminį mokestį už ieškinį (79 Lt) bei grąžinti 74 Lt žyminį mokestį, kurį buvo sumokėjęs telekomunikacijų pagalba už 2013-08-16 apeliacinį skundą 2013-08-07 pavedimu Nr. 402. Nurodo, jog neaišku, kodėl Zarasų rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nenustatė, kad ieškinyje 2 450 Lt palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų iš atsakovės prašo priteisti už naudojimąsi 9 800 Lt paskola vadovaudamasis CK 6.872 str., 1.5 str. ir Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2008-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A32-117/08, kurioje palūkanos J. V. naudai yra priteistos už skolininko naudojimąsi 1 700 Lt paskola už 5 metų laikotarpį nuo 2001-11-18 iki 2006-11-18. Apelianto manymu, skundžiamas sprendimas yra prieštaringas įsiteisėjusiai aukštesnės instancijos teismo nutarčiai dalyje dėl palūkanų priteisimo. Be to, ir Panevėžio apygardos teismo 2013-09-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-760-102/13 nustatyta, kad sprendžiant palūkanų priteisimo klausimą turi būti vadovaujamasi materialinės teisės normomis, galiojančiomis laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti palūkanas. Pagal šį sprendimą iš skolininkės palūkanos ieškovo naudai už jos naudojimąsi ieškovo pinigais yra priteistos pagal paskolos sutartį, kuri, kaip ir nagrinėjamoje byloje, pasibaigė galiojant CK 1964 m. redakcijai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas padarė teisingą išvadą, jog tarp šalių paskoliniai santykiai kilo iš paskolos sutarties, nustatant grąžinimo terminą 1997-10-26, dar galiojant 1964 m. CK normoms, kurios nenustatė prievolės skolininkui mokėti palūkanas už termino praleidimo laiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 46 str., nustatančiu, kad CK šeštosios knygos XVI, XVII, XVIII skyrių normos dėl sutarčių vykdymo, neįvykdymo teisinių pasekmių, sutarčių pabaigos, nepaisant jų sudarymo momento, taikomos sutartims, kurios galioja ir pasibaigia įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi atsakovė paskolos sutartį turėjo įvykdyti iki 2001-07-01 CK įsigaliojimo, paskolos sutartis pasibaigė 1997-10-26, CK 6.210 str. nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia Zarasų rajono apylinkės teismo išvada. Paskoliniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės kilo iš 1997-09-11 sutarties, t. y. galiojant 1964 m. CK normoms, kurios nenustatė prievolės skolininkui mokėti palūkanas už termino praleidimo laiką. Kadangi CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 46 str. nustato, kad CK šeštosios knygos XVI, XVII, XVIII skyrių normos dėl sutarčių vykdymo, neįvykdymo teisinių pasekmių, sutarčių pabaigos, nepaisant jų sudarymo momento, taikomos sutartims, kurios galioja ir pasibaigia įsigaliojus šiam kodeksui, o ieškovo J. V. ir atsakovės F. A. (S.) paskolos sutartis pasibaigė iki 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864 CK patvirtinimo, minėto civilinio kodekso nuostatos dėl palūkanų praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą nėra taikomos. Priešingai apelianto argumentui dėl neva CK 6.872 str. netaikymo, pažymėtina, jog paskolos santykiuose mokėjimo funkciją (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 str. 1 d., tuo tarpu CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo pasekmių. Būtent teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys pačioje paskolos sutartyje palūkanų mokėjimo nebuvo numatę. Kadangi, kaip aukščiau minėta, tarp šalių paskoliniai santykiai kilo bei paskolos grąžinimo terminas suėjo galiojant 1964 m. CK normoms, kurios nenustatė prievolės skolininkui mokėti palūkanas už termino praleidimo laiką, šiuo atveju nei CK 6.210 str., nei 6.872 str. nėra taikomas.

Apeliantas nurodo Vilniaus apygardos teismo 2008-02-07 nutartį bei Panevėžio apygardos teismo 2013-09-16 sprendimą, kur neva analogiškomis aplinkybėmis jam buvo priteistos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad jis neprivalo remtis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo sprendimais ir nutartimis. Kaip žinia, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

2011-12-22 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 153,00 Lt žyminio mokesčio (civilinė byla Nr. 2-499-477-2012, b. l. 18). Ieškovas 2013-03-19 patikslino ieškinį, sumažinęs ieškinio sumą, todėl už patikslintus ieškinio reikalavimus turėjo mokėti 73,50 Lt žyminio mokesčio. Kadangi ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus, jam iš valstybės grąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis – 79,50 Lt (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog J. V. už apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. A2-131-420/13 2013-08-07 yra sumokėjęs 74,00 Lt bei dar 73,50 Lt – 2013-10-23. Kadangi nagrinėjamoje byloje už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 73,50 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliantui iš valstybės taip pat grąžinama permokėto žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą – 74,00 Lt (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Iš esmės atmetus apeliacinį skundą (tenkinus tik prašymą dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo), priteistinos iš ieškovo J. V. atsakovės F. S. (A.) turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 400 Lt (b. l. 135) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Gražinti ieškovui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 79,50 Lt (septyniasdešimt devynis litus ir 50 centų) žyminio mokesčio pagal 2011-12-22 mokėjimo kvitą.

Gražinti ieškovui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 74,00 Lt (septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-08-07 už apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. A2-131-420/13 (atsakovė F. S. (A.), a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti F. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė