- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-260-212/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00021-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- F. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. V.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-131-731/2013 pagal atsakovės F. S. prašymą suinteresuotam asmeniui J. V. dėl proceso atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-499-477/2012, nes pirmos instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, t. y. CPK 366 str.1 d. 9 p. pagrindu. Prašė sustabdyti vykdymo rašto Nr. 2-499-477/2012 vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartimi prašymą tenkino, sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal išieškotojo J. V. pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-499-477/2012 dėl 5 094,66 Lt palūkanų, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 162,60 Lt bylinėjimosi išlaidų ir išieškotojo VMI prie LR FM dėl 17,65 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei išieškojimo iš skolininkės F. A.- S. iki atsakovės pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.A2-131-731/2013 (Nr. 2-499-477/2012), kurioje priimto sprendimo pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai, išnagrinėjimo.
Nustatė, jog 2012-09-05 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovo J. V. naudai buvo priteista 5 094,66 palūkanų, 5 % dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 162,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pripažino, jog yra pagrindas sustabdyti teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-499-477/2012, vykdymą iki galutinio pareiškimo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimo, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones CPK 145 str. 1 d. 10 p. pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-02-05 nutartį. Nurodo, jog teismas nenustatė kokia aiški teisės normos taikymo klaida 2012-09-05 sprendime yra padaryta. Kadangi skolininkė prievolių nustatytais terminais nesilaikė, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-02-05 nutartį. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neprivalo nustatyti nutartyje dėl sustabdymo vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje kokia aiški teisės normos taikymo klaida padaryta 2012-09-05 sprendime. Mano, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali sukelti atsakovės realią žalos padarymo grėsmę ateityje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti galimai ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Zarasų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-499-477/2012 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei F. S.-A. dėl palūkanų priteisimo, 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 5 094,66 Lt palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 162,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjus 2012-09-05 sprendimui, teismas išdavė ieškovui vykdomąjį raštą dėl priteistų sumų išieškojimo iš atsakovės. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas CPK 145 str. 1 d. 10 p. pagrindu sustabdė vykdymo veiksmus, kol bus išnagrinėtas atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl bylos sustabdymo, nurodydamas, jog atsakovė neįvykdė prievolės, todėl skola turi būti išieškota. Pažymi, jog teismas nenurodė kokia 2012-09-05 sprendime yra padaryta teisės klaida.
Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal CPK 372 straipsnio 2 dalį prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmų, atmetami kaip nepagrįsti.
Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vykdymo veiksmus sustabdė pagrįstai. Pirmosios instancijos teismui nusprendus atnaujinti procesą, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas 2012-02-28 nutartimi procesą atnaujino (b. l. 73-74), todėl byloje galimai bus priimtas priešingas, atsakovei palankus, teismo sprendimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, o vėliau teismui priėmus atsakovei palankų sprendimą, kiltų sprendimo įvykdymo atgręžimo problema. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad išieškoma suma – 5 094,66 Lt palūkanų, 5 proc. palūkanų ir 162,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, jam nėra didelė, t. y. kad palankaus atsakovei sprendimo atveju jis būtų pajėgus grąžinti atsakovei nepagrįstai iš jos turto išieškotas lėšas. Taigi teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju buvo tikslingas.
Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje turėjo nurodyti kokia aiški teisės normos taikymo klaida padaryta 2012-09-05 sprendime, kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdomosios bylos sustabdymo, o ne dėl pačio 2012-09-05 sprendimo pagrįstumo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas išieškojimą vykdymo procese, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.