Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ prašymą suinteresuotiems asmenims skolininkei D. Č., V. Č., antstolei A. K. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolės A. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0133/11/04818 pagal 2011 m. gruodžio 28 d. Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 8688,60 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės D. Č. išieškotojai UAB „Legal Balance“. Antstolė, vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su V. Č.. Antstolė vykdomojoje byloje 2023 m. rugpjūčio 4 d. turto arešto aktu Nr. S-24-133-4651 areštavo bendrą D. Č. ir jos sutuoktiniui V. Č. priklausantį turtą, kuriuose D. Č. dalis nenustatyta. Taip pat skolininkei išsiuntė sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkė sutikimo nepateikė. 2024 m. balandžio 15 d. antstolė siūlymu Nr. S-24-133-11176 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nagrinėjamu atveju vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkė D. Č. ir V. Č. yra sutuoktiniai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, kurį areštavo ir aprašė antstolė, įgytas skolininkei būnant santuokoje su suinteresuotu asmeniu V. Č.. Byloje nesant įrodymų, jog minėtas nekilnojamasis turtas įgytas iš skolininkės ar suinteresuoto asmens asmeninių lėšų, konstatuotina, kad minėtas turtas skolininkei ir jos sutuoktiniui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas). Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 2 dalies nuostatomis, laikytina, kad ir V. Č. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės D. Č. nuosavybė.

Kadangi bendras sutuoktinių nekilnojamasis turtas ir pajamos nėra padalyti, antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, būtina nustatyti skolininkei D. Č. priklausančią dalį minėtame bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte (CK 3.112 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nenustatė aplinkybių sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, o vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditoriaus reikalavimus, nėra, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkei D. Č. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. Č. priklauso ½ dalis turto, areštuoto antstolės A. K. 2023 m. rugpjūčio 4 d. turto arešto aktu Nr. S-24-133-4651 (CPK 667 straipsnis). Taip pat skolininkei D. Č. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. Č. gaunamo darbo užmokesčio.

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, kartu gali nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys neprašė nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Ši nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti naudojimosi turtu tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 593 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis V. Č. gaunamo darbo užmokesčio, pajamų ir kitų joms prilygintų išmokų.

Nustatyti, kad skolininkei D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 77,10 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.