- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-84-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- Irinos Sosnovskajos, UAB „Okeano žuvis“, Irinai Sosnovskajai
- Ieškovas
- Ryšardo Baliulio, Miroslavo Olechnovičiaus
- Kategorijos
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Irinos Sosnovskajos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų Ryšardo Baliulio ir Miroslavo Olechnovičiaus ieškinį atsakovams UAB „Okeano žuvis“ ir Irinai Sosnovskajai, dėl atsisakymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai R. Baliul ir M. Olechnovič 2009-03-25 pateikė Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui patikslintą ieškinį (b.l. 1-4), kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Okeano žuvis“ ir I. Sosnovskajos po 20 000 Lt kiekvienam ieškovui neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovai prašė takyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą 40 000 Lt sumai.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-04-21 nutartimi (b.l. 10-11). ieškovų prašymą patenkino ir areštavo atsakovams UAB „Okeano žuvis“ bei I. Sosnovskajai nuosavybės teise priklausantį turtą, pinigines lėšas, turto arešto mastas kiekvieno atsakovo atžvilgiu - 40 000 Lt, uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu, bet palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Turto nesant ar jo esant nepakankamai, teismas leido areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovų vardu atidarytose bankų sąskaitose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą, bet uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotuose sąskaitose esančiomis lėšomis. Atsakovui UAB „Okeano žuvis“ teismas leido iš areštuotoje (-uose) sąskaitoje (-ose) esančių lėšų atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu bei ieškovais.
Šalies argumentai
Atsakovė I. Sosnovskaja 2009-08-06 Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui pateikė prašymą (b.l.20) dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-04-21 nutartimi jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Savo prašymą grindė tuo, kad Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-07-31 nutartimi patenkino atsakovo UAB „Okeano žuvis“ prašymą ir leido šiam atsakovui į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 40 000 Lt sumą, atitinkančią ieškinio kainą, bei panaikino šio atsakovo atžvilgiu 2009-04-21 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad UAB „Okeano žuvis“ į teismo sąskaitą įmokėta 40 000 Lt suma solidariems skolininkams pareikštas ieškinys bus visiškai užtikrintas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-08-25 nutartimi (b.l.22-23) atsakovės I. Sosnovskajos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kito atsakovo į teismo depozitinę sąskaitą sumokėta suma nesudaro pagrindo panaikinti atsakovei I. Sosnovskajai 2009-04-21 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o kitų įrodymų, sudarančių pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, atsakovė nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovė I. Sosnovskaja atskiruoju skundu (b.l.25-27) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-08-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2009-04-21 teismo nutartimi jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad atsakovui UAB „Okeano žuvis“ sumokėjus 40 000 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą, buvo visiškai užtikrintas solidariems skolininkams pareikštas ieškinys (40 000 Lt įmoka adekvati ieškinio sumai) ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Todėl teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo, teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principais, privalėjo panaikinti 2009-04-21 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones abiems atsakovams. Pažymi, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino solidariąją skolininkų prievolę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.9 str., 6.114 str. 3 p., 6.123 str.). Iš teismo depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų įvykdžius galimai ieškovams palankų teismo sprendimą ir sumokėjus ieškovams 40 000 Lt, UAB „Okeano žuvis“ įgytų teisę regreso tvarka reikalauti iš I. Sosnovskajos sumokėti 20 000 Lt sumą (CK 6.114 str. 3 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Okeano žuvis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 33-35) prašo atsakovės I. Sosnovskajos atskirąjį skundą tenkinti: panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-08-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jos prašymą ir panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nutartimi jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad vienam iš solidariųjų atsakovų CPK 146 str. 2 d. nustatyta tvarka įnešus į teismo specialiąją sąskaitą ieškovų reikalaujamą ieškinio sumą – 40 000 Lt, t.y. užtikrinus būsimo teismo sprendimo įvykdymą, laikinosios apsaugos priemonės kartu turėjo būti panaikintos ir atsakovei I. Sosnovskajai (CK 6.6 str. 7 d.). Pažymi, jog palikdamas galioti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės I. Sosnovskajos atžvilgiu, teismas du kartus viršijo pareikšto ieškinio sumą bei nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu esant solidariajai pareigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis c.b. Nr. 2-949/2008 ir kt. ).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą esant solidariajai atsakovų pareigai, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, dėl to, spręsdamas atsakovės prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 146 str. 3 d.), nepagrįstai pripažino atsakovę neįvykdžius įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.) bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl skundžiama teismo nutartį panaikintina, išsprendžiant kausimą iš esmės (CPK 329 str. 1 d.).
Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas, nusprendęs, jog byloje nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas įpareigoja teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi teismo pareiga parinkti atsakovui tokios rūšies ir masto laikinąsias apsaugos priemones, kurios nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad šio klausimo nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su 2009-04-21 teismo nutartimi, kuria solidariems atsakovams buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėjų kolegija pasisako ir dėl minėta nutartimi atsakovams taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, esant solidariajai atsakovų pareigai, taikymo bei masto.
Ieškovai pareiškė ieškinį dviems asmenims (fiziniam ir juridiniam), kildindami jų pareigą atlyginti žalą bendrai (solidariai) iš šios žalos padarymo bendrais atsakovų veiksmais fakto. Įstatymų leidėjo valia esant solidariai skolininkų prievolei ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Ši materialioji teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų ir kokia forma reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.6 str. 4 d. CPK 5 str., 13 str.). Patenkinus tokį ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti priteistą sumą išieškoti iš vieno, kelių ar visų atsakovų. Tačiau pagal CK 6.6 str. 7 d., tuo atveju, jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo tik vienas iš skolininkų, kiti skolininkai yra atleidžiami nuo jos vykdymo kreditoriui, nes tai įstatymų leidėjas laiko tinkamu pareigos kreditoriui atlikimu. Pažymėtina, kad prievolės solidarumo atveju vieno skolininko nemokumas taip pat neįtakoja prievolės įvykdymo, kadangi prievolės įvykdymo galima reikalauti iš mokaus skolininko..
Procesinės teisės normos skolininkų daugėto atveju taip pat nesuteikia kreditoriams daugiau teisių, nei tai yra būtina jų interesams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos laikantis tam tikrų taisyklių, viena šių taisyklių – asmens ar asmenų turto bei lėšų arešto mastas negali viršyti bendros reikalavimų (ieškinio sumos) apskritai (CPK 145 str. 2 d.). Todėl nagrinėjamoje byloje esant pareikštam reikalavimui būtent solidariems skolininkams, turto bei piniginių lėšų arešto mastas abiejų atsakovų atžvilgiu apskritai negalėjo viršyti bendros ieškinio sumos, t.y. 40 000 Lt. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aiškinimas formuojamos ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-01-25 c.b. Nr. 2-81/2007;2008-04-10 nutartis c.b. Nr. 2-212/2008).
Kita vertus, privalomojo procesinio bendrininkavimo institutas (CPK 44 str. 3 d.) lemia tai, kad vienam iš bendrininkų atlikus procesinį veiksmą, iš jo pasekmės kyla ir antrajam skolininkui. Todėl nepriklausomai nuo CPK 146 str. 2 d. numatytų alternatyvių laikinosioms apsaugos priemonėms veiksmų atlikimo bei įmokėtos sumos dydžio, ji sumažina ne tik atitinkamą sumą įmokėjusio, bet ir kitų procesinių bendrininkų bendros pareigos apimtį bei sąlygoja proporcingai sumažėjusią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bendrai. Skundžiama nutartimi teismas patvirtino ieškovų reikalaujamos priteisti iš abiejų atsakovų visos 40 000 Lt sumos gavimą teismo specialioje sąskaitoje, taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės šiuo atveju iš viso neliko (CPK 146 str. 2 d.).
Esant tokiam materialinės ir procesinės teisės normų reglamentavimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nagrinėjamos situacijos ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifikos atsakovų daugeto atveju, skundžiama 2009-08-25 nutartimi nepagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės I. Sosnovskajos prašymą panaikinti jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nepaisant to, kad CPK 146 str. 3 d. nėra imperatyvi, vienam iš solidariųjų skolininkų įmokėjus į teismo specialiąją sąskaitą reikalaujamą priteisti pinigų sumą, pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones abiejų atsakovų atžvilgiu, juo labiau, kad jas taikant du kartus viršijo pareikšto ieškinio sumą.
Iš ieškovų Ryšardo Baliulio ir Miroslavo Olechnovičiaus valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 12,85 Lt (b.l.37) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovės Irinos Sosnovskajos, a.k. 46912231261, gyvenančios Taikos g. 127-18 Vilniuje, turtui ir piniginėms lėšoms pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai (adresu Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).
Priteisti iš Ryšardo Baliulio ir Miroslavo Olechnovičiaus po 6 (šešis) litus 43 centus iš kiekvieno pašto išlaidų valstybės naudai.