Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-04-10 · Civilinė byla Nr. 2-212/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-10
Bylos Nr.
2-212/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis pakeista.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Šeimos medicinos klinika“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Kita linija“, uždarajai akcinei bendrovei „Farmacijos investicijos“, UAB "Šeimos medicinos klinika" „Kita linija" „Farmacijos investicijos"
Ieškovas
V. P., E. P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-212/2008 Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šeimos medicinos klinika“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Kita linija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1345-43/2008 pagal ieškovų V. P. ir E. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Farmacijos investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Šeimos medicinos klinika“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Kita linija“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai V. P. ir E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Farmacijos investicijos“, UAB „Šeimos medicinos klinika“ ir UAB „Kita linija“ ieškovų naudai 1 487 175,32 Lt pagal 2004 m. lapkričio 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2004 m. lapkričio 25 d. laidavimo sutartį bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovai prašė piniginio reikalavimo ribose pritaikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų areštą Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, kuriuose atsakovai turi savo sąskaitas, o jei sąskaitose piniginių lėšų nebūtų – pavesti ieškovų pasirinktam antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį atsakovų turtą. Nurodė, kad atsakovai vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei laidavimo sutartis, atsakovai net ir po įspėjimo dėl įsiskolinimo išieškojimo teisminiu keliu nėra įvykdę savo prievolių, skolos suma yra labai didelė, todėl yra reali tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Būtina pirmiausiai areštuoti atsakovų pinigines lėšas, o tik nesant lėšų – kitą turtą, kadangi atsakovai neturi turto, už kurį yra visiškai atsiskaityta, visas atsakovams priklausantis turtas (nekilnojamasis turtas) yra areštuotas, įkeistas tretiesiems asmenims arba įregistruotas įsiskolinimas už turtą ir sąlyga neperleisti turto tretiesiems asmenims. Turto arešto taikymas įkeistam arba jau areštuotam turtui neapsaugos ieškovų interesų bei negarantuos galutinio teismo sprendimo įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovų prašymą patenkino iš dalies: areštavo atsakovų UAB „Farmacijos investicijos“, UAB „Šeimos medicinos klinika“ ir UAB „Kita linija“ pinigines lėšas – 1 487 175,32 Lt, esančias atsakovų bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leido atsakovams jas naudoti tik įstatymų nustatytiems privalomiesiems mokėjimams ir darbuotojų darbo užmokesčiui bei su juo susijusioms išmokoms išmokėti, nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovų piniginių lėšų, nurodė areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma labai didelė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai jiems priklausančias pinigines lėšas ir kitą turtą gali išleisti, paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitu būdu apsunkinti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovų prašymas tenkintinas ir taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo teigimu, ieškovai pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, iš kurių matyti, kad vienam iš atsakovų – UAB „Kita linija“ – nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto, tačiau jis yra areštuotas, įkeistas tretiesiems asmenims arba įregistruotas įsiskolinimas už turtą, todėl areštavus tokį turtą, faktiškai ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebus garantuotas. Teismas konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms, pirmiausia areštuotinos atsakovų piniginės lėšos – 1 487 175,32 Lt sumai, esančios atsakovų bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant atsakovams jas naudoti tik įstatymų nustatytiems privalomiesiems mokėjimams ir darbuotojų darbo užmokesčiui bei su juo susijusioms išmokoms išmokėti, tik nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovų piniginių lėšų, areštuotinas atsakovų nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, neviršijant ieškinio sumos.

Atsakovai UAB „Šeimos medicinos klinika” ir UAB ,,Kita linija“ atskiraisiais skundais prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundus grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ieškinio reikalavimams užtikrinti netaikė atsakovui UAB ,,Kita linija“ nekilnojamojo turto arešto, kuriuo būtų pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas. Teismui sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo solidariems atsakovams, turi būti atsižvelgta į dvi svarbias aplinkybes: į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos būtent solidariems atsakovams, bei į tai, kad nepaisant solidarios atsakomybės specifikos, negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nėra pasiekiami joms keliami tikslai. Mažiausiai ūkine komercine veikla užsiimančių privačių juridinių asmenų teises pažeidžia nekilnojamojo turto areštas. Tik tokios laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, proporcingumo principus. Kadangi visų atsakovų pagal ieškinį atsakomybė yra solidari, bet kurio iš jų nekilnojamojo turto areštas yra galimas ir atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, t. y. užtikrina, jog ieškovų reikalavimas teismui priėmus jiems palankų sprendimą bus pilnai įvykdytas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas UAB ,,Kita linija“ turi daug nekilnojamojo turto, kurio vertė 3 000 000 Lt. Šis turtas nėra įkeistas ar kitaip suvaržytas. Kadangi atsakovo UAB ,,Kita linija“ nekilnojamojo turto areštu būtų visiškai pasiekiami laikinųjų apsaugos priemonių tikslai, ieškinio reikalavimams užtikrinti pakako šiam atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto arešto.

2. Ieškovas ieškiniu reikalauja bendrai iš trijų atsakovų solidariai priteisti 1 487 175,32 Lt. Todėl visos ieškinio reikalavimo sumos užtikrinimas turėjo būti nukreiptas arba į vieną atsakovą arba padalintas visiems solidariems atsakovams po lygiai (CK 6.9 str. 1 d.). Tačiau teismas visiems atsakovams taikė piniginių lėšų areštą lygų visai ieškiniu pareikšto reikalavimo sumai. Dėl to teismas kiekvienam atsakovui taikė tris kartus didesnės sumos piniginių lėšų areštą negu ieškovai prašė ieškinyje, tuo pažeisdamas ekonomiškumo principą.

3. Teismas nesilaikė teisingo ir pagrįsto turto arešto eiliškumo. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką turto arešto atveju, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teismas visų pirma privalo taikyti atsakovų nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštą ir tik nesant tokio turto arba jo neužtenkant ieškovo reikalavimams užtikrinti gali būti areštuojamos piniginės lėšos. Nors atsakovas UAB ,,Kita linija” turi daug nekilnojamojo turto, o visi atsakovai turi nemažai kilnojamojo turto (už apie 2 800 000 Lt), kurio pakaktų ieškinio reikalavimams užtikrinti, teismo nutartimi nepagrįstai buvo areštuotos visų atsakovų piniginės lėšos.

4. Skundžiama nutartis priimta tinkamai neištyrus visų aplinkybių, kurias ištirti taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalėjo. Nutartyje nurodyta, kad teismas ištyrė Nekilnojamojo turto registro duomenis apie UAB ,,Kita linija“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šio tyrimo pagrindu teismas padarė išvadą, kad UAB ,,Kita linija“ priklausantis turtas yra areštuotas ir įkeistas. Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nei vienas UAB ,,Kita linija“ priklausantis nekilnojamojo turto objektas nėra įkeistas ar tuo labiau areštuotas. Tai patvirtina ir hipotekos registro bei turto arešto aktų registro išrašai.

Atsiliepimas

Ieškovai V. P. ir E. P. atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė ieškinio kaina – 1 487 175,32 Lt gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausiai areštavo atsakovų pinigines lėšas, o tik jų nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti, nurodė areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja jų teises ir teisėtus interesus labiau, nei būtina tikslui pasiekti, t. y. areštavus pinigines lėšas nepagrįstai apsunkinama juridinių asmenų veikla, pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, ekonomiškumo principai.

Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymą. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina ir nustatytina, kad ieškinio reikalavimams užtikrinti 1 487 175,32 Lt sumai areštuotinas atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas, jo nesant arba esant nepakankamai – papildomai areštuotina kilnojamasis turtas, jo nesant arba esant nepakankamai – areštuotinos atsakovų piniginės lėšos, leidžiant atsakovams jas naudoti tik įstatymų nustatytiems privalomiesiems mokėjimams ir darbuotojų darbo užmokesčiui bei su juo susijusioms išmokoms išmokėti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad teismas areštavo per didelės vertės turtą. Reikalavimas solidariesiems skolininkams reiškia, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų reikalavimas yra pareikštas atsakovams solidariai, turėjo teisę areštuoti kiekvieno iš atsakovų turtą pareikšto reikalavimo masto ribose.

Pažymėtina, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovai įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovus yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovai gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Manydami, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jie gali patirti žalą, atsakovai turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi atsakovai turi procesines galimybes išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį pakeisti, nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Areštuoti atsakovų UAB „Farmacijos investicijos“, į.k. 300022793, esančios Vilniuje, Savanorių pr. 11E-11, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Šeimos medicinos klinika“, į.k. 300011170, esančios Marijampolėje, Gedimino g. 3, ir UAB „Kita linija“, į.k. 126231079, esančios Vilniuje, P.Baublio g. 2, nekilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimų –1 487 175,32 Lt (vieno milijono keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių tūkstančių šimto septyniasdešimt penkių litų ir 32 ct.) ribose, jo nesant pakankamai – papildomai areštuoti kilnojamąjį turtą, jo nesant pakankamai, papildomai areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias atsakovų bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant atsakovams jas naudoti tik įstatymų nustatytiems privalomiesiems mokėjimams ir darbuotojų darbo užmokesčiui bei su juo susijusioms išmokoms išmokėti.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasNijolė Piškinaitė