Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Pečkaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Liaudies Respublikoje, Ukrainos Liaudies Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. M. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė ir gabeno narkotine medžiagas - 4.272 g kanapių (antžeminės dalys), o būtent: tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, rado indelį su narkotine medžiaga ir 2023 m. gruodžio 19 d., apie 1.20 val., degalinėje „EUROVISTA“, esančioje Grigiškėse, Vilniaus g. 8, pastebėjęs policijos pareigūnus kaltinamais M. M. išmetė pro automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), langą į šalia automobilio esančią sniego krūvą - indelį su jame laikyta narkotine medžiaga, tačiau apžiūros metu išmestą indelį ir jame esančią narkotinę medžiagą aptiko policijos pareigūnai.

Tokiu būdu M. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

2023 m. gruodžio 19 d. apklaustas įtariamuoju M. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad yra Ukrainos pilietis, tačiau turi leidimą gyventi Lietuvoje. Gyvena (duomenys neskelbtini), dirba vairuotoju UAB ,,A.“. M. M. paaiškino, kad Klaipėdos uoste, pakrauna iš Amerikos atgabentus automobilius ir gabena juos į Ukrainą. 2023 m. gruodžio 18 d. buvo aplankęs draugą, kuris gyvena Kaune. Jis (draugas) jam pasiūlė kartu nuvažiuoti į Vilnių nupirkti automobilį Volvo XC90, kurį norėjo nugabenti į Ukrainą. Kaltinamasis sutiko. Vilniuje kaltinamojo draugas pasirašė automobilio prikimo-pardavimo sutartį ir jie ruošėsi važiuoti atgal į Kauną. Pakeliui nusprendė sustoti degalinėje (Vilniuje, Vilniaus g. 8) ir pailsėti. Tuo metu jis (kaltinamasis) nutarė automobilyje parūkyti kanapių, kurias laikė plastikiniame indelyje. Indelį, kuriame buvo kanapėmis jis rado šiais metais, viename iš Amerikos atgabentame automobilyje. Tam, kad muitinės patikrinimo metu neiškiltų problemų, prieš gabenant automobilį į užsienį jis visada patikrina, ar jame nėra jokių draudžiamų daiktų. Šiais metais patikrinęs vieną iš automobilių rado minėtą indelį ir jame buvusias narkotines medžiagas. Aptiktas medžiagas nusprendė pasilikti sau. Įvykio diena nutarė surūkyti kanapių būtent iš to indelio. Su draugu nesidalino, kadangi jis nerūko kanapių. Po to, kai parūkė, jie įsėdo į automobilį ir pastebėjo policijos pareigūnus, kurie atvažiavę tikrino kitą stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį. Po kurio laiko pareigūnai priėjo prie jų ir užuodė kanapių kvapą. Kaltinamasis prisipažino, kad yra parūkęs kanapių. Po to pareigūnai pradėjo jo ir draugo asmens ir automobilio apžiūrą, tačiau nieko neteisėto nerado. Tada vienas iš pareigūnų apžiūrėjo teritoriją aplink jų stovintį automobilį ir sniego pusnyje rado minėtą indelį su medžiaga. Kaltinamasis iš karto neprisipažino, kad tai yra jo indelis, bet vėliau pasakė tiesą. Prieš tai pamatęs atvažiuojantį pareigūnų automobilį, jis iškarto išmetė tą indėlį per automobilio langą. Labai gailisi dėl savo elgesio, visiškai prisipažįsta ir prižada ateityje taip nesielgti.

2024 m. sausio 15 d. liudytu apklaustas R. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2023 m. gruodžio 19 d. patruliuodamas kartu su pareigūnu A. G.-M., apie 01.10 val., užvažiavo į degalinę „Alauša“, kuri yra Grigiškėse, Vilniaus g. 8. Degalinėje pastebėjo automobilį „Volvo“. Jame sėdėjo du vaikinai. Jų elgesys atrodė įtartinai. Jie važinėjo be tikslo degalinės teritorijoje. Išlipę iš tarnybinio automobilio užuodė specifinį žolytės kvapą, todėl nusprendė patikrinti automobilį, vairuotoją ir keleivį. Tai buvo Ukrainos piliečiai. Pareigūnai paklausė, ar vyrai turi prie savęs draudžiamų daiktų. Jie atsakė, kad neturi. Patikrino automobilio saloną ir atliko minėtų asmenų drabužių apžiūrą. Draudžiamų daiktų nerado. Tada pareigūnai apžiūrėjo teritoriją ir netoli automobilio ant sniego rado permatomą plastikinį indelį, kuriame buvo žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinė. Iš karto nei vienas iš asmenų neprisipažino kieno tai medžiaga, bet galiausiai paaiškinus, kad abudu bus sulaikyti, vairuotojas, kurio duomenys yra nurodyti tarnybiniame pranešime (M. M.), prisipažino, kad indelis su narkotine medžiaga yra jo. Kiek atsimena, jis (M. M.) paaiškino, kad nepirko minėtos narkotinės medžiagos, o rado ją viename iš automobilių, kadangi pats užsiima automobiliais iš Amerikos. Netrukus vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Keleivių ir automobilio duomenys yra nurodyti tarnybiniame pranešime.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos cheminių tyrimų skyriaus 2024 m. vasario 9 d. Specialisto išvada Nr. IBPS-V-396147 nustatyta, kad: 1) Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio indo (vokas Nr. 1), paimta Grigiškėse, Vilniaus g. 8, prie automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 4,272 g, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 15,2 %; 2) Nuoplovose (vokas Nr. 2), paimtose nuo M. M. rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.

Vilniaus teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada 2023 m. gruodžio 19 d. Nr. T-N3597(01) nustatyta, kad M. M. šlapime yra rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta.

2023 m. gruodžio 20 d. kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole aprašyta vaizdo įrašo PSS-20231219-022236UTC+0200 ir PSS-20231219-013709UTC+0200 apžiūros eiga ir įraše užfiksuotos aplinkybės. Protokole nurodoma, kad įvykio aplinkybės užfiksuotos lauke, aikštelėje, tamsios paros metu. Filmuojantis pareigūnas bendrauja su kitu pareigūnu ir dviem vyrais, vienas tamsių plaukų, apsirengęs tamsiai, kitas su pilka kepure ir šviesios spalvos striuke. Bendravimas tarpusavyje vyksta rusų, lenkų kalbomis. Kalbama apie vyro su kepure sulaikymą ir apie tai, kad bus atliekama ekspertizė. Vėliau du vyrai tarpusavyje kalbasi tarnybiniame automobilyje.

2023 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad degalinės „ALAUŠA“ esančioje Grigiškėse, Vilniaus g. 8, neaptverta, vaizdo kameromis fiksuojama. Teritorijoje matome automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis atsuktas į Vilniaus pusę, o galas atsuktas į Kauno pusę. Dešinėje nuo automobilio, 1,5 m atstumu, yra matoma sniego krūva. Ant sniego krūvos guli permatomas plastikinis indelis su viduje augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga, kuri iš įvykio vietos išimta ir supakuota į voką Nr. 1. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų, bei daiktų nerasta. Paimtas permatomas plastikinis indelis su viduje augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatė atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamos sudėties saugoma vertybė – visuomenės sveikata, kuriai iškyla pavojus ir reali žala, kai narkotinės, psichotropinės medžiagos pradedamos vartoti ne gydymo tikslais. Pavojingos veikos požymis įgyvendinamas šešiomis alternatyviomis veikomis, t. y.: gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimas. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pabrėžiama, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio sudėtis galima tik tuomet, kai nenustatytas šių medžiagų platinimo tikslas ar platinimo faktas, priešingu atveju veikta turi būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnį. BK 269 straipsnio 1 dalis apibrėžia nusikalstamos veikos dalyko požymį – tai medžiagos, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. BK 259 straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl padarinių ir priežastinio ryšio nustatyti nereikia. Šiam nusikaltimui būdinga tiesioginė tyčia suponuoja kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, o būtent: kaltinamojo M. M. ir liudytojo R. M. parodymus, taip pat įvykio vietos apžiūros protokole ir tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, bei specialistų išvadas, kurie, be kita ko, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis yra pripažintini įrodymais, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis M. M. baudžiamojo proceso metu nenustatytoje vietoje ir laiku rado ir paliko (savo asmeniniam vartojimui) ne mažiau kaip 4.272 g kanapių (antžeminių dalių) ir 2023 m. gruodžio 19 d., apie 1.20 val., degalinėje „EUROVISTA“, esančioje Vilniuje, Vilniaus g. 8, pastebėjęs policijos pareigūnus, minėtą indelį ir jame laikytą narkotinę medžiagą išmetė pro automobilio langą į šalia esančią sniego krūvą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nurodoma, kad ne daugiau kaip 5 g kanapių (antžeminių dalių) yra priskiriama prie nedidelio narkotinių medžiagų kiekio, todėl M. M. veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo ir pareigūno ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, o taip pat pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesioginę tyčia.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad M. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir skirtinos bausmės

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra nustatytas galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 2) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 3) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Be to BPK 419 straipsnis nustato pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turinį, todėl nustačius prokuroro pateikto pareiškimo turinio pažeidimus, teismas taip pat privalo perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti.

Teismas įvertinęs visas aukščiau išvardintas prielaidas ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos įstatymo įtvirtintos sąlygos procesui užbaigti supaprastinta tvarka (priimant teismo baudžiamuoju įsakymą).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcija nustatyto alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, baudą ir areštą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. balandžio 4 d. kaltinamasis M. M. buvo pasiraištinai informuotas apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. M. M. sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme.

Nuketėjusiųjų nuo nusikalstamos veikos ir žalos dėl M. M. padaryto baudžiamojo nusižengimo nenustatyta. Prokuroro pareiškimas atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.

Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad M. M. padaryta veika neišsiskiria ypatingu pavojingumo laipsniu, nes kaltinamasis disponavo tik nedideliu narkotinės medžiagos kiekiu, savo asmeniniam vartojimui. Jokių veiką kvalifikuojančių požymių tyrimo metu nenustatyta. Sudėtį realizavo tiesiogine tyčia. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamasis prieš tai neteistas, tačiau buvo ne kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl vairavimo neprisegus saugos diržo (bauda sumokėta), 11 kartų už greičio viršijimą (2 baudos apmokėtos) ir dėl pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymo (duomenų apie baudos apmokėjimą nėra). Nors apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad dirba UAB „A.“, pagal Sodros duomenis M. M. nuo 2024 m. kovo 31 d. minėtoje įmonėje nedirba. Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi, kas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jokios turtinės ar neturtinės žalos nesukėlė.

Atsižvelgdamas į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlytas laisvės apribojimo dydis, atsižvelgiant į aukščiau aptartas, su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes, parinktas pagrįstai, todėl jo mažinti nėra pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – kaltinamajam M. M. 2023 m. gruodžio 19 d. paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą panaikinti.

Įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 1 dieną (nuo 2023 m. gruodžio 19 d. 1.20 val. iki 2023 m. gruodžio 19 d. 15.53 val.) 1 (vieną) dieną.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokas kuriame yra trys vokai, plastikinis indas, plastikinis indelis su plastikiniu strypeliu bei vatos tamponėliu, kurie po specialisto išvados gavimo buvo perduoti saugojimui į policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., LT-15165 Vilniaus r., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į skirtiną bausmę įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 19 d. 1.20 val. iki 2023 m. gruodžio 19 d. 15.53 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokas kuriame yra trys vokai, plastikinis indas, plastikinis indelis su plastikiniu strypeliu bei vatos tamponėliu, kurie po specialisto išvados gavimo buvo perduoti saugojimui į policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., LT-15165 Vilniaus r – sunaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.