Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-10-08 · Administracinė byla Nr. eI2-4988-342/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-08
Bylos Nr.
eI2-4988-342/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00394-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. eI2-4988-342/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00394-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2020-04-09 sprendimą Nr. 20-IL-30-00475-e „Dėl D. V. leidimo laikyto (nešiotis) ginklus panaikinimo” (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Pareiškėjas cituoja ginčijamo sprendimo turinį. Nurodo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktiką (Konstitucinio Teismo 2001-04-12, 2013-01-25 nutarimus) ir daro išvadą, kad iš Konstitucinio Teismo nutarimų seka, kad visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė. Kategoriškai nesutinka, kad kelia grėsmę sau arba aplinkai. Argumentuoja, jog teisės aktai nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Teigia, jog nagrinėjamu atveju svarbu yra nustatyti, ar atsakovas turėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę ir, remiantis jais, priėmė sprendimą. Nurodo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)57 straipsnio 6 dalies nuostatą).

Pripažįsta, jog žodinio konflikto metu turėjo abipusį fizinį kontaktą su taip pat neblaivia sugyventine, dėl ko buvo iškviesta policija. Atkreipia dėmesį, kad policiją išsikvietė ne pati sugyventinė, norėdama neva šauktis pagalbos ir užkirsti kelią smurtui iš sugyventinio pusės, tačiau kaimynė, kuriai faktiškai šeimos barnis nesukėlė didelių rūpesčių, nes po įvykio iš jos jokių pretenzijų negauta. Paaiškina, kad vėliau abiems pusėms kritiškai įvertinus savo elgesį nebebuvo prasmės tęsti baudžiamąjį persekiojimą, kadangi savo klaidas pripažino abi pusės. Teigia, kad jokių sužalojimų savo sugyventinei nepadarė, visas įvykis buvo dviejų neblaivių ir nekoordinuotų žmonių susistumdymas, kitų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko. Mano, kad visa tai, nors ir nepateisina tokio elgesio, tačiau rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą.

Pažymi, kad namuose ginklų nebuvo, jie ten nelaikomi. Teigia, kad jie laikomi (duomenys neskelbtini), IĮ „(duomenys neskelbtini)” naudojamose patalpose, kur yra skirta atskira patalpa su įrengtu specialiu seifu ir ginklai laikomi atitinkamai pagal visus teisės aktus, ginklų laikymo vieta buvo patikrinta pareigūnų. Atkreipia dėmesį, kad kilusiame sugyventinių konflikte nefigūruoja jokia forma ginklai ar grasinimai ginklu, t.y. konfliktas nesusijęs niekaip su pareiškėjo turėta teise laikyti ginklus ir apskritai nebuvo išreikšta jokia mintis, susijusi su ginklais ir jų panaudojimu. Svarbiausia, kad pareiškėjui jie gyvenamojoje vietoje nėra prieinami, ir apie juos konflikto metu nebuvo net minties. Akcentuoja, kad ne be reikalo prokuratūra, teisiškai įvertinusi įvykį ir pareiškėjo nepavojingumą, nutarimu grąžino leidimą ginklams, jų pažymėjimus ir pačius ginklus, taip suteikdama nevaržomai toliau naudotis savo teise ir ginklais. Daro išvadą, kad grąžinus tokią teisę ir ginklus niekam grėsmė sukelta nebuvo. Paaiškina, kad sugyventiniai toliau gyvena kartu taikiai; kilęs konfliktas nebuvo gyvenimo būdo pasekmė, o tik atsitiktinis atvejis.

Pažymi, kad siekdamas greitesnės proceso pabaigos, prisipažino padaręs jam inkriminuojamą - įtariamą veiką, tačiau jo padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektui, nukentėjusiajai didelio fizinio skausmo nesukėlė, su ja toliau taikiai gyvena, jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 38 straipsnio nuostatų kontekste, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo BK 38 straipsnyje įtvirtintą būtinųjų sąlygų visetą. Daro išvadą, kad pats asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tuo pačiu ir prokuroro patvirtinimas, jog asmuo visuomenei nėra pavojingas, t. y. jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Mano, jog tokiu būdu yra patvirtinama, jog nekelia jokios grėsmės savo ar aplinkinių saugumui. Pabrėžia, kad įtariamojo prisipažinimas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės visiškai nėra tolygus nuteisimui; pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis.

Argumentuoja, kad prokurorei nutraukus ikiteisminį tyrimą, ginklai pareiškėjui buvo grąžinti, t. y. buvo priimtas faktinis sprendimas grąžinti leidimą laikyti ginklus. Pažymi, kad po prokuratūros nutarimo priėmimo buvo atiduotas leidimas laikyti ginklus, ginklų pažymėjimai, patys ginklai, šovinys. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamame sprendime neteisingai nurodyta, jog šie objektai buvo laikomi nuo 2020-03-18 Klaipėdos AVPK. Tvirtina, kad dokumentai kartu su ginklais ir šovinių pareiškėjui buvo grąžinti ir tą įrodinėdamas 2020-04-16 pasidarė jų nuotrauką ir ją pateikia (iš skaitmeninės nuotraukos informacijos galima nustatyti sukūrimo datą).

Nurodo, jog ginčijamame sprendime nėra paminėtos jokios naujos aplinkybės, kurios pareigūnams tapo žinomos po 2020-03-17., t. y. nenurodytos jokios naujos aplinkybės, atsiradusios po 2020-03-17 jo ir sugyventinės konflikto, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog jis atliko neteisėtus veiksmus ir policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. pažymi, kad ginčijamame sprendime konstatuojama, jog būtent 2020-03-17 konfliktas yra pagrindas teigti, jog policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Po to paties įvykio dėl leidimo jam turėti ginklus priimami skirtingi vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, nė vienas jų nebuvo panaikintas, todėl mano, kad šiuo atveju turėtų būti panaikintas ginčijamas sprendimas dėl leidimo panaikinimo.

Nesutinka su atsakovo sprendimo teiginiu, kad jis yra įvykdęs nusikaltimą. Mano, kad toks traktavimas pažeidžia Konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą. Pažymi, jog taikydamasis su sugyventine, prisipažino atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, tačiau tai savaime dar nereiškia, kad jis pripažino įvykdęs nusikaltimą. Pabrėžia, kad apkaltinamąjį nuosprendį turi teisę priimti tik teismas, tačiau ne prokuroras, skirtingos yra ne tik institucijos, tačiau ir įrodinėjimo, analizės, įrodymų pakankamumo lygiai. Atkreipia dėmesį, kad jo kaltė neįrodyta įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Paaiškina, kad nuostata dėl asmens nekaltumo prezumpcijos nebegalioja įsiteisėjus įstatymo nustatyta tvarka priimtam nuosprendžiui, skelbiančiam baudžiamojo kaltinimo asmeniui teisėtumą, pagrįstumą ir pripažįstančiam asmenį kaltu. Baudžiamosios bylos iškėlimas, asmens patraukimas kaltinamuoju, jo atidavimas teismui nereiškia, kad asmuo tikrai padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, tuo labiau įtarimo pareiškimas. Net priėmus apkaltinamąjį nuosprendį teisme nekaltumo prezumpcija nelaikoma paneigta tol, kol šis nuosprendis neįsiteisėja.

Teigia, kad šiuo atveju tęsiant ikiteisminį tyrimą bei aplinkybes aiškinantis teisme būtų įvertintos visos aplinkybės, įskaitant ir tai, kad prieš pareiškėją smurtavo ir pati jo sugyventinė, todėl fizinis kontaktas galėjo būti pagrįstai įvertintas kaip savisauga, o A. N. sužalojimus įvertinus ekspertams jų atsiradimo mechanizmas ar laikas galėjo paaiškėti visai kitoks, nei nurodoma ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Daro išvadą, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti apie asmens (pareiškėjo) charakterį ar polinkį į smurtą, nėra įrodytos tokiu lygiu, kad būtų adekvatu panaikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklą.

Atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju leidimas laikyti (nešioti) ginklus panaikintas neribotam laikui. Mano, kad nuobauda visam laikui neturėtų būti skiriama. Argumentuoja, kad tai dar kartą pabrėžia šios pritaikytos priemonės neproporcingumą, neadekvatumą, prieštaravimą teisingumui ir teisinės valstybės principui, taip pat teismų praktikoje plačiai aptariamai nuostatai, kad prievartos priemonės turi būti taikomos tik tiek, kiek tai būtina demokratinėje visuomenėje.

Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, aiškinančią Įstatymo nuostatas (2014-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017-05-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

Teigia, kad jokiais būdais nekelia pavojaus visuomenei, nėra teistas, jo atžvilgiu neatliekami jokie ikiteisminiai tyrimai, nedaro ir nėra baustas už jokius šiurkščius teisės pažeidimus. Nurodo, kad yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, ką patvirtina pateiktos jo charakteristikos. Pažymi, kad nuo 2013 metų yra aktyvus medžiotojas, per tiek laiko nėra padaręs jokių pažeidimų, susijusiu su viešąja tvarka ar ginklais; yra svarbus narys medžiotojų ir žvejų būrelyje „(duomenys neskelbtini)”, rūpinasi medžioklės reikalais. Atkreipia dėmesį, kad netekęs leidimo, negali būti pilnavertis būrelio narys ir užsiimti veikla, kuria užsiėmė daugelį metų.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo faktinis pagrindas yra 2020-04-09 Klaipėdos AVPK priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui, o teisinis - Įstatymo17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata. Paaiškina, kad 2019-01-24 pareiškėjui išdavė leidimą Nr. L1-0005375 laikyti (nešiotis) ginklus. Pažymi, kad gavęs informaciją, jog pareiškėjas 2020-03-18 pripažintas įtariamuoju padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., paėmė iš pareiškėjo turimus ginklus, šaudmenis ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0005375 su ginklų pažymėjimais. Pažymi, kad 2020-04-01 ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-11273-20, vadovaujantis BK 212 str. 1 d. 5 p., 214 str. 2 d., 216 str. 2 d. ir 38 str. 1 d. 2 p. buvo nutrauktas kaltininkui (pareiškėjui) ir nukentėjusiajai A. N.susitaikius. Nurodo nutarimo turinį.

Nurodo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas ir pažymi, kad pareiškėjas padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką – smurtavo prieš savo artimą asmenį. Pažymi, kad tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, t. y. kaltininkui pripažinus savo kaltę. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir jo nusikalstami smurtiniai veiksmai buvo nukreipti prieš artimą asmenį - savo sugyventinę. Nurodo 2020-04-01 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinį. Tvirtina, kad tokie pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui, pažeidžia įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę ir patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį. Pažymi, kad tokios nuomonės laikosi ir LVAT vertindamas panašias situacijas bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas/panaikinimas (administracinės bylose Nr. A-349-822/2015, A-1001-822/2015, Nr. A-1091-575/2017, eA-572-415/2019 ir kt.).

Nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.51 straipsnį. Mano, kad Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Pažymi, kad kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas ikiteisminio tyrimo metu – tai sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo teismo (nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą tvirtina teisėjas) atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų bandomąjį laikotarpį, jei jis susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir tai yra viena iš baudžiamosios atsakomybės realizavimo rūšių, nesusijusi su laisvės atėmimu. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra oficialus BK nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje ir turi būti laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu. Daro išvadą, kad skundo teiginiai, jog pareiškėjo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra neįrodyta, nes nėra nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti laikomi kaip neteisėti ir nepagrįsti.

Nurodo, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra duomenys apie pareiškėją, jog dėl jo padarytų veiksmų ir argumentuoja, kad šie faktiniai duomenys įrodo, jog pareiškėjas buvo teistas ir ne kartą, tik jam yra išnykęs teistumas. Paaiškina, kad teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę (2018-12-04 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1701-525-2018).

Nurodo Pažymoje iš administracinių nusižengimo registro apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus už 5 metus ir mano, kad šie faktiniai duomenys įrodo, jog pareiškėjas nėra linkęs laikytis įstatymais nustatytos tvarkos ir periodiškai pažeidinėja įstatymus.

Mano, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas - užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, ginčijamu sprendimu įgyvendino Įstatymo nuostatas, todėl ginčijamas sprendimas turi būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2020-04-09 sprendimo Nr. 20-IL-30-00475-e „Dėl D.V. leidimo laikyto (nešiotis) ginklus panaikinimo”, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0005375, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija iš administracinės bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0005375. Pareiškėjo vardu yra užregistruoti ginklai: lygiavamzdis šautuvas MAROCCHI FIRST, graižtvinis šautuvas TIKKA T3x.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) 2020-04-01 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui su nukentėjusiuoju asmeniu susitaikius patvirtina, jog 2020-03-17 Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. dėl galimo smurto artimoje aplinkoje sukeliant fizinį skausmą sugyventinei A. N. Aptariamame nutarime nustatyta, jog Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2020-03-17 tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo” nurodė, kad 2020-03-17 apie 21.10 val. nukentėjusioji A.N., kuriai nustatytas 1,91 promilės girtumas, grįžo į namus, kur jos sugyventinis D. V., kuriam nustatytas 1,83 promilės girtumas, pradėjo kelti konfliktą ir jo metu pradėjo daužyti, mėtyti įvairius kambariuose esančius daiktus ir baldus; besitęsiant konfliktui trenkė sugyventinei abiejų rankų kumščiais nenustatytą kiekį smūgių į galvos ir veido sritį; A. N.veido srityje prie kairės akies matoma kraujosruva ir praskelta lūpa; tokiais savo veiksmais pareiškėjas savo sugyventinei sukėlė fizinį skausmą. 2020-04-01 nutarime nurodyta, jog: „ikiteisminio tyrimo metu 2020-03-18 apklausta nukentėjusioji A. N. parodė, kad su D. V. sugyventiniai yra apie tris metus ir veda bendrą ūkį. 2020-03-17 vakare apie 18 val., pas D.V. atėjo draugai, atsinešė alkoholio ir pradėjo baliavot. Pati išėjusi pas savo drauges, kur taip pat išgėrė alkoholio. Vakare apie 21 val. parėjo į namus adr. (duomenys neskelbtini). Sugyventinio D.V. draugų nebuvo. Sugyventinis D. V. buvo neblaivus, nes iš burnos sklido alkoholio kvapas, ji pati buvo neblaivi. Tarp jos ir sugyventinio D. V. kilo žodinis konfliktas, dėl ko ji išėjusi pas drauges ir nebūna namuose. Žodinio konflikto metu jai sugyventinis D. V. sudavė kumščiu vieną kartą į kairiąją akį, vieną kartą kumščiu į lupas, po to suėmęs rankomis už pečių pastūmė, dėl ko ji apgriuvo ir taip susitrenkė nugarą. Į medikus nesikreipė ir nesikreips, nes jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Nenori, kad sugyventiniui D. V. skirtų kardomąją priemonę nesiartinti ar gyventi skyrium, savo sugyventinio nebijo. Nori, kad sugyventinis D. V. pripažintų savo kaltę ir jos atsiprašytų. Jei sugyventinis D. V. pripažins savo kaltę, jos atsiprašys, norės, kad ikiteisminis tyrimas būtu nutrauktas jiems susitaikius”. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) 2020-04-01 nutarime nurodyta, jog pareiškėjui 2020-03-18 įteiktas pranešimas apie įtarimą apie tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: „2020-03-17 apie 21.10 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,83 prom. girtumas, kilusio žodinio konflikto metu savo sugyventinei A.N., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos (partnerystė) vieną kartą kumščiu sudavė į kairiąją akį, vieną kartą kumščiu į lūpas, po to suėmęs rankomis nukentėjusiajai už pečių ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji A. N. apgriuvo, ir taip susitrenkė nugarą, tokiais veiksmais sugyventinei A.N. sukėlė fizinį skausmą”. Nutarime taip pat nustatyta, kad pareiškėjas papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad: „dėl įvykio 2020-03-17 dieną gali pasakyti tai, kad jis, 2020-03-17 buvo neblaivus, kaip ir jo sugyventinė A. N. Kilusio žodinio konflikto metu jis sudavė savo neblaiviai sugyventinei A.N. vieną kartą kumščiu į kairiąją akį, vieną kartą kumščiu į lūpas, ją pastūmė, dėl ko griūdama ji patyrė fizinį skausmą. Labai gailisi, kad taip pasielgė su savo sugyventine A.N. Šiuo metu savo sugyventinės A.N. atsiprašė, ji jam atleido, todėl prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jiems susitaikius”. Pažymėta, kad 2020-03-18 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole nurodyta, kad nukentėjusiosios jos sugyventinis atsiprašė, pripažino savo kaltę, todėl nukentėjusioji žodžiu pareiškė, kad nori, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta jiems susitaikius. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) 2020-04-01 nutarimu nutarta ikiteisminį tyrimą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) ginčijamu sprendimu, susipažinęs su surinkta medžiaga apie pareiškėją, vadovaudamasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0005375.

Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu sprendimu ir teigia, kad atsakovas netinkama įvertino nustatytus faktus bei pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis).

Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

Be to, pastebėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., Konstitucinio Teismo 2013-01-25 nutarimą). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr., Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimą).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Aptariamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2017-05-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017; 2018-1205 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2019-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) 2020-04-01 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui su nukentėjusiuoju asmeniu susitaikius nustatyta, jog pareiškėjas 2020-03-17 namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,83 prom. girtumas), kilusio žodinio konflikto metu savo sugyventinei, su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos (partnerystė), vieną kartą kumščiu sudavė į kairiąją akį, vieną kartą kumščiu į lūpas, po to suėmęs rankomis nukentėjusiajai už pečių ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji apgriuvo, ir taip susitrenkė nugarą, tokiais veiksmais sugyventinei sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi pareiškėjas susitaikė su nukentėjusiąja.

Nors ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas, tačiau aptartame nutarime neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, sugyventinei sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad pareiškėjas susitaikė su nukentėjusiąja, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra reikšminga, nes tai nėra pagrindas manyti, kad pareiškėjas ateityje, turėdamas ginklus, negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata leidžia smurtą artimoje aplinkoje vertinti kaip pakankamą įrodymą, pagrindžiantį smurtautojo pavojingumą aplinkiniams. Todėl turint duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnis įpareigoja instituciją imtis prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjas su nuo smurto nukentėjusiąja susitaikė, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo charakteristika tapo nepriekaištinga, nei daryti išvadą, jog nebereikia taikyti prevencinių priemonių smurtui artimoje aplinkoje išvengti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, o pats paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme išvardytiems teisiniams gėriams. Taigi nurodytos aplinkybės įpareigojo atsakovą taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Šiuo atveju pareiškėjo vertinimas, kad atsakovas netinkama ištyrė ir įvertino nustatytas aplinkybes, yra tik jo vertinimas, kuris nepaneigia nustatytų faktų.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-415/2019 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai šioje byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju priešingos išvados aptartų aplinkybių kontekste nesuponuoja. Pareiškėjo teiginiai, jog prokuratūros veiksmai - leidimo ginklams ir ginklų grąžinimas, reiškia, kad grąžinus tokią teisę ir ginklus niekam grėsmė sukelta nebuvo, nėra pagrįsti. Įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą arba sprendimą nepratęsti nurodyto leidimo galiojimo priima šį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Taigi, būtent atsakovas, o ne prokuratūra, turi teisę, atsiradus teisiniam pagrindui, spręsti dėl leidimo panaikinimo klausimą.

Pareiškėjas teigia, kad jokiais būdais nekelia pavojaus visuomenei, nėra teistas, jo atžvilgiu neatliekami jokie ikiteisminiai tyrimai, nedaro ir nėra baustas už jokius šiurkščius teisės pažeidimus, bei nurodo, kad yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, ką patvirtina pateiktos jo charakteristikos. Teisėjų kolegija vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad atsakovo pateikti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei pažymos iš administracinių nusižengimo registro apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus už 5 metus duomenys bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) 2020-04-01 nutarime užfiksuotas smurtavimas prieš kitą asmenį charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, ir tai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti reikšmingesnė nei visuomenės saugumo tikslas, todėl leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimas asmeniui, kuris kelia grėsmę Įstatyme įtvirtintoms visuotinėms vertybėms, yra proporcinga poveikio priemonė. Pareiškėjo vertinimas dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo taip pat yra neaktualus, nes pareiškėjo veiksmai vertinti Įstatymo taikymo aspektu, o ne baudžiamosios atsakomybės klausimu.

Atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl jo teisė įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis, negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to jo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė