Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Pripažįsta, jog žodinio konflikto metu turėjo abipusį fizinį kontaktą su taip pat neblaivia sugyventine, dėl ko buvo iškviesta policija. Atkreipia dėmesį, kad policiją išsikvietė ne pati sugyventinė, norėdama neva šauktis pagalbos ir užkirsti kelią smurtui iš sugyventinio pusės, tačiau kaimynė, kuriai faktiškai šeimos barnis nesukėlė didelių rūpesčių, nes po įvykio iš jos jokių pretenzijų negauta. Paaiškina, kad vėliau abiems pusėms kritiškai įvertinus savo elgesį nebebuvo prasmės tęsti baudžiamąjį persekiojimą, kadangi savo klaidas pripažino abi pusės. Teigia, kad jokių sužalojimų savo sugyventinei nepadarė, visas įvykis buvo dviejų neblaivių ir nekoordinuotų žmonių susistumdymas, kitų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko. Mano, kad visa tai, nors ir nepateisina tokio elgesio, tačiau rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą.

Pažymi, kad namuose ginklų nebuvo, jie ten nelaikomi. Teigia, kad jie laikomi (duomenys neskelbtini), IĮ „(duomenys neskelbtini)” naudojamose patalpose, kur yra skirta atskira patalpa su įrengtu specialiu seifu ir ginklai laikomi atitinkamai pagal visus teisės aktus, ginklų laikymo vieta buvo patikrinta pareigūnų. Atkreipia dėmesį, kad kilusiame sugyventinių konflikte nefigūruoja jokia forma ginklai ar grasinimai ginklu, t.y. konfliktas nesusijęs niekaip su pareiškėjo turėta teise laikyti ginklus ir apskritai nebuvo išreikšta jokia mintis, susijusi su ginklais ir jų panaudojimu. Svarbiausia, kad pareiškėjui jie gyvenamojoje vietoje nėra prieinami, ir apie juos konflikto metu nebuvo net minties. Akcentuoja, kad ne be reikalo prokuratūra, teisiškai įvertinusi įvykį ir pareiškėjo nepavojingumą, nutarimu grąžino leidimą ginklams, jų pažymėjimus ir pačius ginklus, taip suteikdama nevaržomai toliau naudotis savo teise ir ginklais. Daro išvadą, kad grąžinus tokią teisę ir ginklus niekam grėsmė sukelta nebuvo. Paaiškina, kad sugyventiniai toliau gyvena kartu taikiai; kilęs konfliktas nebuvo gyvenimo būdo pasekmė, o tik atsitiktinis atvejis.

Pažymi, kad siekdamas greitesnės proceso pabaigos, prisipažino padaręs jam inkriminuojamą - įtariamą veiką, tačiau jo padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektui, nukentėjusiajai didelio fizinio skausmo nesukėlė, su ja toliau taikiai gyvena, jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 38 straipsnio nuostatų kontekste, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam pareiškėjui.

Nurodo BK 38 straipsnyje įtvirtintą būtinųjų sąlygų visetą. Daro išvadą, kad pats asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tuo pačiu ir prokuroro patvirtinimas, jog asmuo visuomenei nėra pavojingas, t. y. jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Mano, jog tokiu būdu yra patvirtinama, jog nekelia jokios grėsmės savo ar aplinkinių saugumui. Pabrėžia, kad įtariamojo prisipažinimas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės visiškai nėra tolygus nuteisimui; pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis.

Argumentuoja, kad prokurorei nutraukus ikiteisminį tyrimą, ginklai pareiškėjui buvo grąžinti, t. y. buvo priimtas faktinis sprendimas grąžinti leidimą laikyti ginklus. Pažymi, kad po prokuratūros nutarimo priėmimo buvo atiduotas leidimas laikyti ginklus, ginklų pažymėjimai, patys ginklai, šovinys. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamame sprendime neteisingai nurodyta, jog šie objektai buvo laikomi nuo 2020-03-18 Klaipėdos AVPK. Tvirtina, kad dokumentai kartu su ginklais ir šovinių pareiškėjui buvo grąžinti ir tą įrodinėdamas 2020-04-16 pasidarė jų nuotrauką ir ją pateikia (iš skaitmeninės nuotraukos informacijos galima nustatyti sukūrimo datą).

Nurodo, jog ginčijamame sprendime nėra paminėtos jokios naujos aplinkybės, kurios pareigūnams tapo žinomos po 2020-03-17., t. y. nenurodytos jokios naujos aplinkybės, atsiradusios po 2020-03-17 jo ir sugyventinės konflikto, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog jis atliko neteisėtus veiksmus ir policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. pažymi, kad ginčijamame sprendime konstatuojama, jog būtent 2020-03-17 konfliktas yra pagrindas teigti, jog policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Po to paties įvykio dėl leidimo jam turėti ginklus priimami skirtingi vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, nė vienas jų nebuvo panaikintas, todėl mano, kad šiuo atveju turėtų būti panaikintas ginčijamas sprendimas dėl leidimo panaikinimo.

Nesutinka su atsakovo sprendimo teiginiu, kad jis yra įvykdęs nusikaltimą. Mano, kad toks traktavimas pažeidžia Konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą. Pažymi, jog taikydamasis su sugyventine, prisipažino atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, tačiau tai savaime dar nereiškia, kad jis pripažino įvykdęs nusikaltimą. Pabrėžia, kad apkaltinamąjį nuosprendį turi teisę priimti tik teismas, tačiau ne prokuroras, skirtingos yra ne tik institucijos, tačiau ir įrodinėjimo, analizės, įrodymų pakankamumo lygiai. Atkreipia dėmesį, kad jo kaltė neįrodyta įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Paaiškina, kad nuostata dėl asmens nekaltumo prezumpcijos nebegalioja įsiteisėjus įstatymo nustatyta tvarka priimtam nuosprendžiui, skelbiančiam baudžiamojo kaltinimo asmeniui teisėtumą, pagrįstumą ir pripažįstančiam asmenį kaltu. Baudžiamosios bylos iškėlimas, asmens patraukimas kaltinamuoju, jo atidavimas teismui nereiškia, kad asmuo tikrai padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, tuo labiau įtarimo pareiškimas. Net priėmus apkaltinamąjį nuosprendį teisme nekaltumo prezumpcija nelaikoma paneigta tol, kol šis nuosprendis neįsiteisėja.

Teigia, kad šiuo atveju tęsiant ikiteisminį tyrimą bei aplinkybes aiškinantis teisme būtų įvertintos visos aplinkybės, įskaitant ir tai, kad prieš pareiškėją smurtavo ir pati jo sugyventinė, todėl fizinis kontaktas galėjo būti pagrįstai įvertintas kaip savisauga, o A. N. sužalojimus įvertinus ekspertams jų atsiradimo mechanizmas ar laikas galėjo paaiškėti visai kitoks, nei nurodoma ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Daro išvadą, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti apie asmens (pareiškėjo) charakterį ar polinkį į smurtą, nėra įrodytos tokiu lygiu, kad būtų adekvatu panaikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklą.

Atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju leidimas laikyti (nešioti) ginklus panaikintas neribotam laikui. Mano, kad nuobauda visam laikui neturėtų būti skiriama. Argumentuoja, kad tai dar kartą pabrėžia šios pritaikytos priemonės neproporcingumą, neadekvatumą, prieštaravimą teisingumui ir teisinės valstybės principui, taip pat teismų praktikoje plačiai aptariamai nuostatai, kad prievartos priemonės turi būti taikomos tik tiek, kiek tai būtina demokratinėje visuomenėje.

Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, aiškinančią Įstatymo nuostatas (2014-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017-05-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

Teigia, kad jokiais būdais nekelia pavojaus visuomenei, nėra teistas, jo atžvilgiu neatliekami jokie ikiteisminiai tyrimai, nedaro ir nėra baustas už jokius šiurkščius teisės pažeidimus. Nurodo, kad yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, ką patvirtina pateiktos jo charakteristikos. Pažymi, kad nuo 2013 metų yra aktyvus medžiotojas, per tiek laiko nėra padaręs jokių pažeidimų, susijusiu su viešąja tvarka ar ginklais; yra svarbus narys medžiotojų ir žvejų būrelyje „(duomenys neskelbtini)”, rūpinasi medžioklės reikalais. Atkreipia dėmesį, kad netekęs leidimo, negali būti pilnavertis būrelio narys ir užsiimti veikla, kuria užsiėmė daugelį metų.

Atsakovas nurodo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo faktinis pagrindas yra 2020-04-09 Klaipėdos AVPK priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui, o teisinis - Įstatymo17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata. Paaiškina, kad 2019-01-24 pareiškėjui išdavė leidimą Nr. L1-0005375 laikyti (nešiotis) ginklus. Pažymi, kad gavęs informaciją, jog pareiškėjas 2020-03-18 pripažintas įtariamuoju padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., paėmė iš pareiškėjo turimus ginklus, šaudmenis ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0005375 su ginklų pažymėjimais. Pažymi, kad 2020-04-01 ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-11273-20, vadovaujantis BK 212 str. 1 d. 5 p., 214 str. 2 d., 216 str. 2 d. ir 38 str. 1 d. 2 p. buvo nutrauktas kaltininkui (pareiškėjui) ir nukentėjusiajai A. N.susitaikius. Nurodo nutarimo turinį.

Nurodo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas ir pažymi, kad pareiškėjas padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką – smurtavo prieš savo artimą asmenį. Pažymi, kad tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, t. y. kaltininkui pripažinus savo kaltę. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir jo nusikalstami smurtiniai veiksmai buvo nukreipti prieš artimą asmenį - savo sugyventinę. Nurodo 2020-04-01 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinį. Tvirtina, kad tokie pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui, pažeidžia įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę ir patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį. Pažymi, kad tokios nuomonės laikosi ir LVAT vertindamas panašias situacijas bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas/panaikinimas (administracinės bylose Nr. A-349-822/2015, A-1001-822/2015, Nr. A-1091-575/2017, eA-572-415/2019 ir kt.).

Nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.51 straipsnį. Mano, kad Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Nurodo, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra duomenys apie pareiškėją, jog dėl jo padarytų veiksmų ir argumentuoja, kad šie faktiniai duomenys įrodo, jog pareiškėjas buvo teistas ir ne kartą, tik jam yra išnykęs teistumas. Paaiškina, kad teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę (2018-12-04 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1701-525-2018).

Nurodo Pažymoje iš administracinių nusižengimo registro apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus už 5 metus ir mano, kad šie faktiniai duomenys įrodo, jog pareiškėjas nėra linkęs laikytis įstatymais nustatytos tvarkos ir periodiškai pažeidinėja įstatymus.

Mano, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas - užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, ginčijamu sprendimu įgyvendino Įstatymo nuostatas, todėl ginčijamas sprendimas turi būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) 2020-04-01 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui su nukentėjusiuoju asmeniu susitaikius patvirtina, jog 2020-03-17 Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. dėl galimo smurto artimoje aplinkoje sukeliant fizinį skausmą sugyventinei A. N. Aptariamame nutarime nustatyta, jog Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2020-03-17 tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo” nurodė, kad 2020-03-17 apie 21.10 val. nukentėjusioji A.N., kuriai nustatytas 1,91 promilės girtumas, grįžo į namus, kur jos sugyventinis D. V., kuriam nustatytas 1,83 promilės girtumas, pradėjo kelti konfliktą ir jo metu pradėjo daužyti, mėtyti įvairius kambariuose esančius daiktus ir baldus; besitęsiant konfliktui trenkė sugyventinei abiejų rankų kumščiais nenustatytą kiekį smūgių į galvos ir veido sritį; A. N.veido srityje prie kairės akies matoma kraujosruva ir praskelta lūpa; tokiais savo veiksmais pareiškėjas savo sugyventinei sukėlė fizinį skausmą. 2020-04-01 nutarime nurodyta, jog: „ikiteisminio tyrimo metu 2020-03-18 apklausta nukentėjusioji A. N. parodė, kad su D. V. sugyventiniai yra apie tris metus ir veda bendrą ūkį. 2020-03-17 vakare apie 18 val., pas D.V. atėjo draugai, atsinešė alkoholio ir pradėjo baliavot. Pati išėjusi pas savo drauges, kur taip pat išgėrė alkoholio. Vakare apie 21 val. parėjo į namus adr. (duomenys neskelbtini). Sugyventinio D.V. draugų nebuvo. Sugyventinis D. V. buvo neblaivus, nes iš burnos sklido alkoholio kvapas, ji pati buvo neblaivi. Tarp jos ir sugyventinio D. V. kilo žodinis konfliktas, dėl ko ji išėjusi pas drauges ir nebūna namuose. Žodinio konflikto metu jai sugyventinis D. V. sudavė kumščiu vieną kartą į kairiąją akį, vieną kartą kumščiu į lupas, po to suėmęs rankomis už pečių pastūmė, dėl ko ji apgriuvo ir taip susitrenkė nugarą. Į medikus nesikreipė ir nesikreips, nes jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Nenori, kad sugyventiniui D. V. skirtų kardomąją priemonę nesiartinti ar gyventi skyrium, savo sugyventinio nebijo. Nori, kad sugyventinis D. V. pripažintų savo kaltę ir jos atsiprašytų. Jei sugyventinis D. V. pripažins savo kaltę, jos atsiprašys, norės, kad ikiteisminis tyrimas būtu nutrauktas jiems susitaikius”. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) 2020-04-01 nutarime nurodyta, jog pareiškėjui 2020-03-18 įteiktas pranešimas apie įtarimą apie tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: „2020-03-17 apie 21.10 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,83 prom. girtumas, kilusio žodinio konflikto metu savo sugyventinei A.N., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos (partnerystė) vieną kartą kumščiu sudavė į kairiąją akį, vieną kartą kumščiu į lūpas, po to suėmęs rankomis nukentėjusiajai už pečių ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji A. N. apgriuvo, ir taip susitrenkė nugarą, tokiais veiksmais sugyventinei A.N. sukėlė fizinį skausmą”. Nutarime taip pat nustatyta, kad pareiškėjas papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad: „dėl įvykio 2020-03-17 dieną gali pasakyti tai, kad jis, 2020-03-17 buvo neblaivus, kaip ir jo sugyventinė A. N. Kilusio žodinio konflikto metu jis sudavė savo neblaiviai sugyventinei A.N. vieną kartą kumščiu į kairiąją akį, vieną kartą kumščiu į lūpas, ją pastūmė, dėl ko griūdama ji patyrė fizinį skausmą. Labai gailisi, kad taip pasielgė su savo sugyventine A.N. Šiuo metu savo sugyventinės A.N. atsiprašė, ji jam atleido, todėl prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jiems susitaikius”. Pažymėta, kad 2020-03-18 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole nurodyta, kad nukentėjusiosios jos sugyventinis atsiprašė, pripažino savo kaltę, todėl nukentėjusioji žodžiu pareiškė, kad nori, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta jiems susitaikius. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) 2020-04-01 nutarimu nutarta ikiteisminį tyrimą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) ginčijamu sprendimu, susipažinęs su surinkta medžiaga apie pareiškėją, vadovaudamasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0005375.

Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu sprendimu ir teigia, kad atsakovas netinkama įvertino nustatytus faktus bei pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.